
Vasario 22-oji – ypatinga diena skautams visame pasaulyje. Kiekvienais metais nuo Lietuvos iki Australijos skautai mini savo įkūrėjo Roberto Baden-Povelio gimtadienį ir susimąstymo dieną, pasitikdami saulę, prisimindami skautiškas vertybes ir įsipareigodami toliau skleisti gėrį bei pagalbą bendruomenėse. Tačiau šiemet Lietuvos skautams ši diena tapo dar reikšmingesnė – Palangoje oficialiai atidaryta Roberto Baden-Povelio alėja, simbolizuojanti senas skautų tradicijas ir jų ryšį su šalies istorija.
Istorinis momentas skautams
Skautų judėjimo pradininkas Robertas Baden-Povelis Lietuvoje lankėsi 1933 metais. Tuomet Palangoje jis dalyvavo skautų stovykloje ir kartu su prezidentu Antanu Smetona oficialiai atidarė jo vardu pavadintą gatvę. Tai buvo reikšmingas įvykis tiek Lietuvos skautams, tiek visai šaliai, parodantis, kad skautų idėjos tvirtai įsišaknijo lietuvių bendruomenėje.
Deja, laikui bėgant, ši gatvė prarado savo pirminę reikšmę, tačiau 2025 metais vasario 22-ąją ji vėl atgijo – Roberto Baden-Povelio alėjos atidarymo iškilmėse dalyvavo net 500 šventiškai nusiteikusių skautų iš visos Lietuvos. Tai tapo įrodymu, kad skautų judėjimas Lietuvoje ir toliau klesti bei puoselėja savo vertybes.
Iškilmingas renginys sujungė praeitį ir dabartį
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur skautai meldėsi už savo bendruomenę, vienybę ir prasmingą veiklą. Po šv. Mišių dalyviai, nešini skautiškomis vėliavomis, dainuodami ir skanduodami, iškilmingai žygiavo per Palangą iki naujai atvertos Roberto Baden-Povelio alėjos.
Atidarymo ceremonijoje netrūko sveikinimo kalbų, šūkių, dainų bei plačių šypsenų. Buvo pagerbtas skautų įkūrėjo palikimas, pabrėžta šio kelio simbolinė reikšmė skautų bendruomenei ir visai Lietuvai. Kiekvienas dalyvis jautėsi tapęs istorinio įvykio dalimi – juk ne kasdien tenka dalyvauti alėjos atidaryme, skirtame skautų judėjimo pradininkui.
Skautiška dvasia ir draugystė
Po oficialiosios dalies visi susirinko Birutės parke, kur laukė šilta arbata ir specialiai parengta programa, aplankant reikšmingas vietas Palangoje. Renginio metu skautai ne tik dalijosi prisiminimais ir patirtimi, bet ir turėjo galimybę susipažinti su skautiška istorija vasaros sostinėje.
Šventinė diena tuo nesibaigė – skautai buvo pakviesti apsilankyti Palangos kurorto muziejuje, kuriame eksponuojama paroda „Pasaulio skautai Palangoje“.
Ši paroda – tai unikalus žvilgsnis į 1933 m. rugpjūčio 14–17 d. Palangoje vykusį Lietuvos skautų sąskrydį, anglų skautų kelionę laivu „Calgaric“ bei paties Roberto Baden-Povelio ir jo žmonos Olavės Baden-Povel vizitą Lietuvoje.
Parodą „Pasaulio skautai Palangoje“ organizavo Palangos kurorto muziejus, o jos kuratorė Virginija Paluckienė su komanda įdėjo daug pastangų, kad skautiškos istorijos detalės būtų kruopščiai atkurtos ir pristatytos lankytojams. Prie parodos atsiradimo ypač prisidėjo Nomeda Bepirštytė, kurios dėka pavyko surinkti unikalią istorinę medžiagą.
Paroda visai netrukus – balandžio 26-ąją – bus eksponuojama Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, kai bus švenčiama Pavasario šventė „Kāp skauta Jorgi meška ožaugėna“.
Nors diena pajūryje buvo ilga ir kupina įspūdžių, visi skautai grįžo namo pavargę, bet pakylėti – ši kelionė dar kartą priminė, kad skautų judėjimas yra gyvas ir svarbus.
Nuo šiol Palangoje galima ne tik mėgautis jūros ošimu ir pasivaikščiojimais pajūriu, bet ir prisiminti skautišką istoriją, vaikštant Roberto Baden-Povelio alėja bei lankant unikalią parodą, liudijančią skautų ryšį su Palanga ir pasauliu.
Rugilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ