Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo pokyčiai, pagal kuriuos gyventojai nebegali skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos mokykloms, darželiams ir kitoms biudžetinėms įstaigoms. Naujovė sukėlė nerimą tiek šių įstaigų vadovams, tiek tėvams, kurie laikė šią paramą svarbia priemone gerinant ugdymo aplinką.
Apie susidariusią situaciją kalbiname keletą Telšių švietimo įstaigų vadovų.
Aurelija SERVIENĖ
Išbrauktos iš GPM paramos gavėjų sąrašo
Pataisas, pagal kurias iš valstybės biudžeto išlaikomos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos ar gydymo įstaigos, taip pat garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijos nuo 2025 m. išbrauktos iš GPM paramos gavėjų sąrašo, Seimas priėmė dar 2022 metais. Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų sausio.
Nuo šiol 1,2 proc. GPM gali būti remiamos tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
Apmaudu dėl tokio įstatymo
Telšių lopšelis-darželis „Saulutė“ kasmet papildomai iš GPM paramos gaudavo nuo 1 000 iki 1 500 eurų. Vadinasi, tokių pajamų įstaiga nebeteks. Darželio direktorei Rositai Petkuvienei dėl to labai apmaudu.
„Šituos pinigus paprastai panaudodavome smulkioms išlaidoms: pirkti priemones vaikų švenčių apdovanojimams; vykdant tarptautinius projektus, kai reikia tam tikro prisidėjimo iš partnerių; nuomojantis kitas patalpas didesniems renginiams organizuoti; mokant tarptautinės narystės mokesčius ar panašiai. Taip pat taupėme lauko įrenginiams įsigyti. Mūsų Savivaldybės biudžete jau yra numatyta tam tikra suma, bet lauko įrenginiai labai brangūs, rimtesnė aikštelė gali kainuoti 10 000–12 000 Eur, jos dėvisi ir atnaujinti reikia kas 3–4 metus. Šiuo metu darželyje jau reikia atnaujinti bent dvi aikšteles“, – pasakojo įstaigos vadovė.
Pasak R. Petkuvienės, teks šiek tiek susiveržti diržus ir bandyti prašyti darželį lankančių vaikų tėvelių ar tiesiog draugiškų įmonių paramos. „Taip pat teks ir vadovui pasukti galvą, kaip ir iš kur gauti lėšų. Žinoma, tokia suma, kurią gaudavome, toli gražu neišgelbės įstaigos, bet tai vis dėlto buvo parama“, – teigė direktorė. Jos nuomone, steigti paramos fondą būtų viena iš galimybių, bet tada atsiranda papildomo darbo, kurį mažiau ar daugiau reiks administruoti mokyklos administracijai su papildomais norminiais teisės aktais ir kitomis būtinomis tokių fondų steigimo taisyklėmis.
Neteks kelių tūkstančių eurų
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijai šiemet Mokesčių inspekcija pervedė apie 2 200 Eur GPM lėšų. Panašią sumą pervesdavo ir ankstesniais metais. Už šias lėšas, pasak gimnazijos direktoriaus Roberto Ežerskio, buvo puošiamos gimnazijos erdvės, perkamos žaliuzės, roletai klasėms, kabinetams. Dalis pinigų tekdavo mokinių prezidentūrai, kuri juos naudodavo renginiams ir kitai veiklai.
„Be abejo, švietimo įstaigas, tarp jų ir mūsų gimnaziją, nuliūdino sprendimas drausti pervesti 1,2 proc. GPM mokykloms. Girdime raginimus prarastas lėšas kompensuoti steigiant paramos fondus. Tačiau paramos fondo steigimas reikalauja didelių sąnaudų, teisės žinių. Nemanau, kad atsirastų žmogus ar žmonių grupė, kurie sutiktų tai daryti“, – tvirtino direktorius.
Diskriminuojamos biudžetinės švietimo įstaigos
„Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas sako nemanantis, kad skirti paramą biudžetinėms įstaigoms yra ydinga, ir tikrai nesutinkantis su nuostata, kad parama pagal LR labdaros ir paramos įstatymą negali būti skirta biudžetinėms švietimo įstaigoms.
„Jokie teisės aktai nedraudė gyventojams ir iki įstatymo pakeitimo ir dabar nedraudžia skirti GPM dalį NVO sektoriui. Šis sektorius dėl švietimo įstaigų veikimo jokios finansinės žalos nepatyrė nei anksčiau, nepatiria ir dabar, o dabar biudžetinės švietimo įstaigos lieka diskriminuojamos. O pasiūlymai švietimo įstaigoms steigti paramos fondus tiesiogiai yra susiję su biurokratijos didinimu, t. y. dokumentų rengimas, registravimas, kasmetinis metinių finansinių rinkinių teikimas ir t. t.“, – įsitikinęs M. Sabaliauskas.
Direktoriaus nuomone, tai, kad mokyklos nebegalės pretenduoti į 1,2 proc. paramą, ne tik susiaurina gyventojams suteiktą teisę pasirinkti paramos gavėją, bet ir atima iš biudžetinių švietimo įstaigų svarbius finansinius išteklius ugdomosioms erdvėms kurti ir prisitaikyti prie šiuolaikinio ugdymo.
„Manau, kad paramos lėšų turėtų užtekti visiems paramos gavėjams, tarp jų ir švietimo įstaigoms. Praėjusiais metais gavome beveik 2 000 eurų. Kadangi metų pabaigoje nereikia šių lėšų išleisti, tai taupome kokiam rimtesniam pirkimui“, – pasakojo M. Sabaliauskas.
Parama mokyklai buvo labai svarbi
„Kranto“ progimnazijos direktorei Irenai Daubarienei, kaip ir kolegoms, taip pat liūdna dėl tokio sprendimo, nes minėta parama mokyklai buvo labai svarbi. Gautų lėšų, tikslingai, taupiai jas naudojant, pakako kasmet nuosekliai mokyklos ugdymo aplinkoms (mokinių laisvalaikio, įtraukiojo ugdymo erdvėms) kurti, tobulinti, reprezentacinėms mokyklai reikalingoms priemonėms įsigyti.
„Esame pamąstę apie galimą paramos fondo ar panašios organizacijos prie mokyklos steigimą, tačiau šiuo klausimu dar turime sutelktai bendruomenėje padirbėti: išsigryninti idėją, atsakomybes. Žvelgdami į platesnį kontekstą galime tik pamąstyti, kad, matyt, toks sprendimas šalyje buvo priimtas remiantis svariais argumentais ir galimai gerins kitų įstaigų, dirbančių dėl žmonių gerovės, padėtį“, – teigė progimnazijos vadovė.
GPM lėšų 2024 m. progimnazija gavo 1 674,26 Eur. „Esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie mūsų siekiamų tikslų“, – sakė direktorė.