Jur­gi­ta Pet­raus­kie­nė yra su­lau­ku­si ko­men­ta­rų, kad jos dar­bas „vy­riš­kas“

Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­je Tel­šių bu­tų ūky­je bir­že­lio mė­ne­sį di­rek­to­re pra­dė­jo dirb­ti Jur­gi­ta Pet­raus­kie­nė. Tai yra pir­mo­ji va­do­vau­jan­ti mo­te­ris šio­je įstai­go­je nuo 1980 me­tų.

Šis dar­bas rei­ka­lau­ja at­sa­ko­my­bės, or­ga­ni­za­ci­nių įgū­džių, tad yra ku­pi­nas iš­šū­kių. Va­do­vau­jant to­kiai įmo­nei, svar­bu ne tik už­tik­rin­ti sklan­džią kas­die­nę veik­lą, bet ir bend­rau­ti su gy­ven­to­jais, rea­guo­ti į jų po­rei­kius ir ope­ra­ty­viai spręs­ti ky­lan­čias pro­ble­mas.

J. Pet­raus­kie­nei va­do­vo po­zi­ci­ja – ne nau­jie­na, ji skai­čiuo­ja 15 me­tų va­do­va­vi­mo pa­tir­tį.

Dia­na PU­ZE­RĖ

– Nuo bir­že­lio va­do­vau­ja­te Tel­šių bu­tų ūkiui. Esa­te pir­ma mo­te­ris di­rek­to­rė šio­je įstai­go­je nuo 1980 m. Ko­kie bu­vo pir­mie­ji Jū­sų pa­čios, ko­le­gų įspū­džiai?

– Nors esu pir­ma įmo­nei va­do­vau­jan­ti mo­te­ris per pa­sta­ruo­sius du dvi­de­šimt­me­čius, ši pa­tir­tis man nė­ra nau­ja – ži­nau, kaip svar­bu ro­dy­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo spren­di­mais ir nuo­sek­liai siek­ti tiks­lų.

Ma­no pa­čios pir­mie­ji įspū­džiai bu­vo po­zi­ty­vūs, nes ma­čiau daug po­ten­cia­lo pa­to­bu­lin­ti pro­ce­sus ir pa­ge­rin­ti įmo­nės pa­slau­gų ko­ky­bę.

Tie­sa, įmo­nė­je yra ke­le­tas ko­le­gų, ku­rie lin­kę lai­ky­tis se­nų dar­bo me­to­dų, tad įdė­miai iš­klau­sau jų nuo­mo­nę, bet sten­giuo­si po tru­pu­tį įtrauk­ti juos į nau­jus dar­bo bū­dus ir pa­ro­dy­ti, ko­kią nau­dą jie ga­li duo­ti vi­sai įmo­nei.

Ma­nau, kad po­ky­čiai vi­suo­met rei­ka­lau­ja lai­ko, bet mū­sų ko­man­da jau žen­gia tei­sin­ga link­me.

Ko­le­gų įspū­džiai bu­vo įvai­rūs – kai ku­rie iš pra­džių į nau­ją va­do­va­vi­mo sti­lių žvel­gė at­sar­giai, bet da­bar jau­čia­me vis di­des­nį bend­ra­dar­bia­vi­mo no­rą ir pa­lai­ky­mą. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad il­gai­niui, pa­sie­kus pir­muo­sius re­zul­ta­tus, skep­tiš­ki ko­le­gos įsi­ti­kins, jog nau­ji me­to­dai ir po­žiū­riai yra nau­din­gi tiek jiems pa­tiems, tiek gy­ven­to­jams.

– Ar ne­su­lau­kė­te ko­men­ta­rų, kad šis dar­bas – „vy­riš­kas“?

– Taip, to­kių ko­men­ta­rų esu su­lau­ku­si, ta­čiau ma­nau, kad šiais lai­kais vis dau­giau mo­te­rų ren­ka­si įvai­rias pro­fe­si­jas, ne­prik­lau­so­mai nuo tra­di­ci­nių ste­reo­ti­pų. Dau­gia­bu­čių na­mų prie­žiū­ra rei­ka­lau­ja at­sa­ko­my­bės, or­ga­ni­za­ci­nių ge­bė­ji­mų ir pro­fe­sio­na­lu­mo, o tai nė­ra bū­din­ga tik vie­nai ly­čiai. Ma­no dar­be svar­biau­sia yra klien­tų pa­si­ten­ki­ni­mas ir tin­ka­mai at­lie­ka­mos už­duo­tys, tad ma­nau, kad ly­tis šiuo at­ve­ju nė­ra es­mi­nis veiks­nys. Esu pa­si­ruo­šu­si priim­ti iš­šū­kius, ku­riuos šis dar­bas tei­kia, ir ti­kiu, kad kiek­vie­nas, ne­svar­bu, mo­te­ris ar vy­ras, ga­li pui­kiai at­lik­ti šį dar­bą.

– Kaip se­ka­si tvar­ky­tis su šio­mis pa­rei­go­mis?

– Dau­gia­bu­čių prie­žiū­ros sri­tis rei­ka­lau­ja daug at­sa­ko­my­bės ir or­ga­ni­za­ci­nių įgū­džių, tad dar­bas yra iš­šū­kių ku­pi­nas, bet ir la­bai įdo­mus. Va­do­vau­jant to­kiai įmo­nei, svar­bu ne tik už­tik­rin­ti sklan­džią kas­die­nę veik­lą, bet ir bend­rau­ti su gy­ven­to­jais, rea­guo­ti į jų po­rei­kius ir ope­ra­ty­viai spręs­ti ky­lan­čias pro­ble­mas. Kiek­vie­ną die­ną įsi­trau­kiu į dar­bus siek­da­ma, kad vi­si įmo­nės ap­tar­nau­ja­mų ob­jek­tų gy­ven­to­jai gau­tų ko­ky­biš­kas pa­slau­gas. Man tik­rai pa­tin­ka ši veik­la, o vi­sos su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos yra pui­kios pa­mo­kos to­bu­lė­ti kaip va­do­vei. Ma­nau, kad svar­biau­sia – pro­fe­sio­na­lu­mas, ko­man­di­nio dar­bo ska­ti­ni­mas ir no­ras nuo­lat to­bu­lė­ti.

– Gal­būt tu­ri­te pa­na­šaus dar­bo pa­tir­ties?

– Nors dau­gia­bu­čių prie­žiū­ros sri­ty­je dir­bu pa­ly­gin­ti ne­se­niai, bet tu­riu dau­giau nei 15 me­tų va­do­va­vi­mo pa­tir­ties dvie­jo­se įmo­nė­se. Ši pa­tir­tis pa­dė­jo su­for­muo­ti tvir­tus va­do­va­vi­mo pa­grin­dus, su­pras­ti efek­ty­vaus ko­man­di­nio dar­bo svar­bą ir iš­siug­dy­ti įgū­džius, ku­rie ypač svar­būs šia­me dar­be – at­sa­ko­my­bės jaus­mą, ge­bė­ji­mą val­dy­ti komp­lek­si­nius pro­ce­sus ir ope­ra­ty­viai spręs­ti pro­ble­mas. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ma­no va­do­va­vi­mo pa­tir­tis pa­de­da už­tik­rin­ti aukš­tą pa­slau­gų ko­ky­bę ir kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mu grįs­tą san­ty­kį su klien­tais bei ko­lek­ty­vu.

– Su ko­kiais kas­die­niais sun­ku­mais su­si­du­ria­te dar­be?

– Kas­die­nė veik­la dau­gia­bu­čių prie­žiū­ros sri­ty­je yra la­bai di­na­miš­ka ir…

DAUGIAU SKAITYKITE „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 91 (2529)