Duk­ra teis­me: „Nuo vai­kys­tės pri­si­me­nu, kaip tė­vas muš­da­vo ma­mą“

Tel­šių apy­lin­kės teis­mo Tel­šių rū­muo­se da­ly­vau­jant eks­per­tams Rū­tai Švėgž­dai­tei, My­ko­lui Ri­di­kui, nu­ken­tė­ju­sia­jai D. V. ne­vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­ta bau­džia­mo­ji by­la dėl pri­ver­čia­mų­jų me­di­ci­nos prie­mo­nių tai­ky­mo jau teis­tam pen­si­nin­kui A. V. Me­tus už­si­tę­sus by­lai, kol bu­vo pa­skelb­ta nu­tar­tis, il­gą lai­ką ken­tė­ju­si mo­te­ris pa­ga­liau iš­si­sky­rė ir pa­li­ko smur­tau­to­ją.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Žmo­nai su­lau­žė šon­kau­lį

By­los duo­me­ni­mis, 2023 m. ko­vo 23 d., apie 22.30 val., na­muo­se A. V. ty­čia su­ža­lo­jo sa­vo žmo­ną D. V. Kumš­čiu taip smar­kiai vo­žė, kad su­mu­šė krū­ti­nės ląs­tą ir su­lau­žė šon­kau­lį.

Apk­lau­sia­mas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu smur­tau­to­jas pri­si­pa­ži­no su­da­vęs su­tuok­ti­nei kumš­čiu į šo­ną, bet dau­giau de­ta­lių pa­teik­ti ne­ga­lė­jo ir kal­bė­ti ne­be­no­rė­jo. Tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je vy­ras sa­kė su­pran­tan­tis, dėl ko vyks­ta teis­mo pro­ce­sas, ta­čiau ap­lin­ky­bių, apie ku­rias yra klau­sia­mas, ne­pri­si­mi­nė.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji D. V. teis­me tei­gė, kad su A. V. san­tuo­ką yra nu­trau­ku­si, gy­ve­na at­ski­rai.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad bu­vo su­ža­lo­ta be jo­kios prie­žas­ties. Vy­ras nuė­jo į tua­le­tą. Ji pa­ma­tė, kad su­tuok­ti­nis vy­nio­ja tua­le­ti­nio po­pie­riaus ri­ti­nė­lį, nors po­pie­riaus jau ne­bu­vo. Tad at­ne­šė nau­ją ri­ti­nė­lį. Po to su­lau­kė smur­to ata­kos – išė­jęs iš tua­le­to vy­ras smo­gė jai kumš­čiu į šo­ną.

Tą nak­tį D. V. ne­si­krei­pė į me­di­kus, nors ken­tė­jo di­de­lius skaus­mus. Ry­tą jau neiš­li­po iš lo­vos, to­dėl no­ri ar ne­no­ri te­ko vyk­ti į po­lik­li­ni­ką. Ten nu­sta­tė, kad su­lau­žy­tas šon­kau­lis.

Gy­dy­mo įstai­ga apie nu­ken­tė­ju­sią­ją pra­ne­šė po­li­ci­jai.

Vy­ras smur­ta­vo 15–20 me­tų

Šis smur­to iš­puo­lis bu­vo pa­sku­ti­nis la­šas mo­ters kant­ry­bės tau­rė­je. Pa­ga­liau tel­šiš­kė ry­žo­si sky­ry­boms, nu­trau­kė san­tuo­ką ir per­nai lapk­ri­čio mė­ne­sį iš­si­kraus­tė iš na­mų. Pa­si­ro­do, vy­ras smur­ta­vo apie 15–20 me­tų.

D. V. at­sklei­dė sa­vo su­dė­tin­go gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją: jau šiuo me­tu bu­vęs su­tuok­ti­nis ser­ga, lan­ky­da­vo­si pas psi­chiat­rą, var­to­da­vo pa­skir­tus vais­tus, ta­čiau kar­tu ger­da­vo ir al­ko­ho­lį.

Gy­do­si apie ket­ve­rius me­tus, kai užei­da­vo prie­puo­liai, griū­da­vo ant že­mės. Blo­giau­sia, kad prieš iš­tin­kant prie­puo­liui vy­riš­kis tam­pa ag­re­sy­vus, o po prie­puo­lio bū­na ner­vin­gas.

Mo­ters nuo­mo­ne, jei vy­ras ma­žiau ger­tų, vis­kas bū­tų ge­rai. Sa­vai­tę pa­ge­ria, su­sto­ja, po mė­ne­sio vėl ge­ria. Kas tris mė­ne­sius jį iš­tin­ka prie­puo­liai.

Iš Nak­vy­nės na­mų bu­vo iš­pra­šy­tas

Liu­dy­to­ja ta­pu­si duk­ra R. Ž. pa­pa­sa­ko­jo, kad tą nak­tį, kai mo­ti­na bu­vo su­muš­ta, bu­vo ką tik grį­žu­si iš dar­bo. Jai pa­skam­bi­nu­si ma­ma pa­sa­kė, kad tė­vas smur­ta­vo. Pa­si­guo­dė, kad skau­da šo­ną. Duk­ra pa­siū­lė vyk­ti į li­go­ni­nę, bet ma­ma at­si­sa­kė.

Duk­ros tei­gi­mu, su tė­čiu bu­vo ne kar­tą kal­bė­ta, ta­čiau vis­kas kaip žir­niai į sie­ną. Tė­vas smur­tau­ja, kiek R. Ž. at­si­me­na, nuo vai­kys­tės. Sa­ky­da­vo, kad ma­ma pa­ti pri­si­pra­šė.

Ži­no, kad jis ser­ga, ta­čiau ku­rį lai­ką ne­si­gy­dė, nors rei­kė­jo gy­dy­tis. Nuo va­sa­ros pra­dė­jo la­biau gy­dy­tis. Kai bu­vo Nak­vy­nės na­muo­se, jį pri­ver­tė ei­ti pas gy­dy­to­jus. Nak­vy­nės na­muo­se jam pa­duo­da­vo vais­tus, ta­čiau jis ten ne­be­ga­lė­jo bū­ti, nes bu­vo ag­re­sy­vus ir kė­lė pa­vo­jų ki­tiems žmo­nėms.

Kaip sa­kė duk­ra, su tė­čiu pa­lai­ko kon­tak­tą, kar­tais nu­vyks­ta ar­ba pa­skam­bi­nu­si pa­klau­sia, ar ge­ria vais­tus, ar už­si­re­gist­ra­vo pas gy­dy­to­ją.

Ne­ga­lė­jo su­pras­ti sa­vo veiks­mų

Pa­gal Vals­ty­bi­nės teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos Šiau­lių sky­riaus spe­cia­lis­to iš­va­dą nu­ken­tė­ju­sia­jai D. V. nu­sta­ty­tas krū­ti­nės ląs­tos su­mu­ši­mas, pa­si­reiš­kęs poo­di­ne krau­jos­ru­va krū­ti­nės kai­rė­je ir kai­rės pu­sės X šon­kau­lio lū­žiu. Su­ža­lo­ji­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas, ka­dan­gi dėl šon­kau­lio lū­žio svei­ka­ta su­trik­do­ma il­ges­niam ne­gu 10 die­nų lai­ko­tar­piui.

Teis­mo psi­chiat­ri­jos-psi­cho­lo­gi­jos eks­per­ti­zės me­tu nu­sta­ty­ta, kad, už­puo­lant su­tuok­ti­nę, vy­rui bu­vo or­ga­ni­niai as­me­ny­bės ir el­ge­sio su­tri­ki­mai dėl gal­vos sme­ge­nų li­gos, pa­žei­di­mo ir dis­funk­ci­jos, to­dėl jam ink­ri­mi­nuo­ja­mos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu jis ne­ga­lė­jo su­pras­ti sa­vo veiks­mų es­mės ir jų val­dy­ti.

Šiuo me­tu tei­sia­ma­sis ga­li su­pras­ti sa­vo veiks­mų es­mę ir juos val­dy­ti. Re­ko­men­duo­ja­ma tai­ky­ti pri­ver­čia­mą­ją me­di­ci­nos prie­mo­nę – am­bu­la­to­ri­nį ste­bė­ji­mą pir­mi­nės psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je. Vy­ras ga­li da­ly­vau­ti teis­mo po­sė­dy­je, ta­čiau dėl ti­ria­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos me­tu bu­vu­sio lai­ki­no są­mo­nės su­tri­ki­mo ne­ga­li at­kur­ti įvy­kio fak­ti­nių ap­lin­ky­bių.

Al­ko­ho­lis paašt­ri­na li­gą

Teis­mo po­sė­dy­je teis­mo psi­chiat­rė eks­per­tė R. Švėgž­dai­tė pa­tvir­ti­no eks­per­ti­zės ak­to iš­va­das. Nu­ro­dė, kad pa­gal gau­tus me­di­ci­ni­nius duo­me­nis 2013 me­tais A. V. nu­sta­ty­ta sme­ge­nų he­ma­to­ma. Vais­tus var­to­jo ne­re­gu­lia­riai, kas kiek lai­ko lan­kė­si pas gy­dy­to­jus. Eks­per­tė įver­ti­no ir su­tuok­ti­nės pa­ro­dy­mus: prieš prie­puo­lį vy­ras da­ro keis­tus da­ly­kus. Tai pa­na­šu į au­to­ma­tiz­mą, t. y. ne­kont­ro­liuo­ja­mi veiks­mai, o vė­liau pa­si­reiš­kia vi­siš­ka am­ne­zi­ja.

Dėl tuo­met bu­vu­sios am­ne­zi­jos tei­sia­ma­sis ne­ga­li ko­men­tuo­ti įvy­kio ap­lin­ky­bių. Jam ink­ri­mi­nuo­ja­mos vei­kos me­tu nu­sta­ty­ti or­ga­ni­niai as­me­ny­bės ir el­ge­sio su­tri­ki­mai dėl gal­vos sme­ge­nų li­gos, pa­žei­di­mo ir dis­funk­ci­jos, to­dėl jis ne­ga­lė­jo su­pras­ti sa­vo veiks­mų es­mės ir jų val­dy­ti.

Teis­mo psi­chiat­rė eks­per­tė R. Švėgž­dai­tė re­ko­men­da­vo am­bu­la­to­ri­nį ste­bė­ji­mą. Li­ga ne­pa­gy­do­ma, bet kont­ro­liuo­ti ją ga­li­ma. As­muo ne­ga­li var­to­ti al­ko­ho­lio, nes tai paašt­ri­na simp­to­mus.

Teis­mo po­sė­dy­je teis­mo psi­cho­lo­gas eks­per­tas M. Ri­di­kas pa­tvir­ti­no eks­per­ti­zės ak­to iš­va­das. Paaiš­ki­no, jog nė­ra taip, kad tei­sia­ma­sis nie­ko ne­ga­li at­si­min­ti. Jis ga­lė­jo „am­ne­zuo­ti“ bū­tent tą epi­zo­dą. Yra pa­ki­tęs rea­ga­vi­mas į ap­lin­ką. Pa­di­dė­jęs dirg­lu­mas, pa­si­reiš­kian­tis ag­re­si­ja. Bet koks dir­gik­lis ga­li bū­ti su­sie­tas su pa­tir­tais iš­gy­ve­ni­mais.

Teis­mas pri­pa­ži­no ne­pa­kal­ti­na­mu

Nors tei­sia­ma­sis pa­da­rė bau­džia­muo­ju įsta­ty­mu už­draus­tą vei­ką, ta­čiau vei­kos pa­da­ry­mo me­tu ir šiuo me­tu ser­ga li­ga, apie ku­rią duo­me­nys ne­skel­bia­mi.

Teis­mo psi­chiat­ri­jos-psi­cho­lo­gi­jos eks­per­ti­zės ak­tu ir eks­per­tės psi­chiat­rės R. Švėgž­dai­tės paaiš­ki­ni­mu nu­sta­ty­ta, jog A. V. ink­ri­mi­nuo­ja­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu dėl sa­vo psi­chi­kos bū­se­nos ne­ga­lė­jo su­pras­ti sa­vo veiks­mų es­mės ir jų val­dy­ti.

Iš nu­ken­tė­ju­sio­sios ir liu­dy­to­jos pa­ro­dy­mų ma­ty­ti, jog A. V. daž­nai pikt­nau­džiau­ja al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais, pa­si­da­ro ag­re­sy­vus, to­dėl jam rei­ka­lin­ga lai­ky­tis nu­sta­ty­to gy­dy­mo re­ži­mo, nuo­lat var­to­ti pa­skir­tus vais­tus.

Teis­mo psi­chiat­ri­jos-psi­cho­lo­gi­jos eks­per­ti­zės ak­to iš­va­dos pa­tvir­ti­na, kad A. V. yra rei­ka­lin­gas pri­vers­ti­nis gy­dy­mas, nes re­gu­lia­riai ne­var­to­jant vais­tų jis ke­lia rea­lų pa­vo­jų sau ir vi­suo­me­nei, to­dėl, pri­pa­ži­nus vy­riš­kį ne­pa­kal­ti­na­mu, jam tai­ky­ti­na pri­ver­čia­mo­ji me­di­ci­nos prie­mo­nė: am­bu­la­to­ri­nis ste­bė­ji­mas pir­mi­nės psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je.

2024 m. ba­lan­džio 11 d. teis­mas nu­ta­rė A. V. pri­pa­žin­ti ne­pa­kal­ti­na­mu ir tai­ky­ti pri­ver­čia­mą­ją me­di­ci­nos prie­mo­nę – am­bu­la­to­ri­nį ste­bė­ji­mą pir­mi­nės psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je.