Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Kasmet turėtume prisiminti šią mus visiems svarbią dieną – 1904 m. gegužės 7 d. buvo panaikintas draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškaisiais rašmenimis. Šis Rusijos valdžios draudimas truko net keturis dešimtmečius! Kodėl prabėgus 120 metų reikia prisiminti šią datą? Man regis, pirmiausia dėl to, kad galėtume prisiminti visus, kurie brangina ir puoselėja lietuvišką gimtąjį žodį, antra, kad prisimintume net keturiasdešimt metų trukusias lietuvių tautos pastangas išsaugoti lietuvišką spaudą, knygų leidybą ir, trečia, kad kaip tik dėl to iki pat šiol galime laisvai ir nevaržomi kalbėti, turime laisvą žodį.
Beveik įpusėjus XXI a. trečiajam dešimtmečiui pasigirsta nuomonių, kad esą lietuvių kalba nebeatliepia šiuolaikinės visuomenės poreikių, neturi (o gal esą ir nepakanka) raiškos priemonių, kuriomis galėtų tiksliai įvardyti naujus daiktus ar reiškinius, esą kaip tik dėl to patogiau vartoti kitas, populiarias kalbas, tokias kaip globalioji anglų kalba, arba į savąją kalbą tiesiog įterpti adaptuotus ar net neadaptuotus skolinius (džegingsai „džinsinės tamprės“, must-have „būtinybė; privalu turėti“, frylanceris „laisvai samdomas darbuotojas ir kt.“, smūtis „tirštasis kokteilis, glotnutis“ ir kt.),vertinius (turėti gerą laiką, plg. angl. to have a good time (lietuviškai sakome „gerai praleisti laiką“); vidury niekur, plg. angl. in the middle of nowhere (lietuviškai „pasaulio krašte, (giliame) užkampyje“) ir pan.
Bet ar iš tiesų neturime savos kalbos raiškos priemonių, negi mūsų žodynas toks skurdus? Nuo 2011 metų pildomas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas kaip tik rodo, kas esame kūrybingi, ieškome įvairių raiškos priemonių… Minėtame duomenyne fiksuojami tokie visuotinai paplitę naujažodžiai kaip atmintukas, asmenukė, brukalas, dūzgės, grotažymė, jausmaženklis, melagiena, pabarstukai, patiktukas, skaniukas, šokoladainis ar startuolis. Be abejo, yra ir retesnių naujažodžių. Štai naujažodis šliurpis reiškia bet kokį šaltą gėrimą, pvz.: šerbetą, atšaldytą limonadą, glotnutį ir pan. Naujažodis skalbadienis „diena, skirta skalbti“ dera su panašios darybos naujažodžiais atostogadienis, draugadienis, kalbadienis, šeimadienis ir pan.
Esu įsitikinusi, kad pastaraisiais dešimtmečiais mūsų gyvenimą veikiantys politiniai įvykiai, pandemijos, klimato kataklizmai, karai, taip pat beprotiškai sparti mokslo ir technologijų pažanga (kompiuteriai, internetas, dirbtinis intelektas ir pan.) keičia mūsų kalbą. O kur dar kova už žmogaus teises, lyčių lygybę ir saviraiškos siekis (Turbūt esate girdėję apie Lyčiai jautrios kalbos gaires?..)! Visa tai daro įtaką ir mūsų kalbai. Ir tai natūralu. Kalba šiek tiek kinta, bet taip yra dėl to, kad ji gyva ir turi savo vartotojus.
Loading ...
