Is­to­ri­nia­me pa­sta­te at­švęs­tos įkur­tu­vės, ne­tru­kus veik­lą pra­dės įmo­nės

Nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­tas is­to­ri­nis Tel­šių pa­sta­tas, bu­vęs ka­lė­ji­mas, ba­lan­džio 6-ąją at­šven­tė įkur­tu­ves. Ati­da­ry­mo juos­te­lę per­kir­po iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų spe­cia­liai į šven­tę at­skri­du­si Dai­va Ma­lū­kie­nė ir jos bro­lis tel­šiš­kis Al­vy­das Ja­se­vi­čius.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Su svei­ki­ni­mais, lin­kė­ji­mais su­si­rin­ko gau­sus bū­rys ar­ti­mų­jų ir sve­čių. Pa­tal­pas pa­šven­ti­nęs ka­nau­nin­kas Vy­gin­tas Gu­de­liū­nas, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras To­mas Kat­kus, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Tel­šių-Tauragės te­ri­to­ri­nio skyriaus vedėja Au­re­li­ja Ričkuvienė, sta­ty­bos dar­bus at­li­ku­sios UAB „Tel­šių meist­ras“ at­sto­vai ir ki­ti ta­rė svei­ki­ni­mo žo­dį.

Su­si­rin­ku­sie­siems A. Ja­se­vi­čius su­ren­gė eks­kur­si­ją po pa­sta­tą, pa­pa­sa­ko­jo jo is­to­ri­ją. Su už­si­de­gi­mu ren­kan­tis šio pa­sta­to is­to­ri­nę me­džia­gą tel­šiš­kis ar­ti­miau­siu lai­ku ža­da įrė­min­ti ir eks­po­nuo­ti ras­tas nuo­trau­kas ant pa­tal­pų sie­nų.

Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, po 1908 m. gais­ro rau­do­nų ply­tų pa­sta­tą pa­sta­tė pri­va­tus as­muo – tur­tin­gas žy­das Nei­ma­nas. Jis su­ta­rė su oku­pa­ci­ne ca­ri­ne val­džia, kad pa­sta­tą pa­sta­tys per gais­rą su­de­gu­sio ap­skri­ties po­li­ci­jos val­dy­bos pa­sta­to pa­skir­čiai pa­gal val­džios nu­ro­dy­tas są­ly­gas, o po to jį nuo­mos val­džiai. Vė­liau pa­sta­tas bu­vo pri­tai­ky­tas Tel­šių ap­skri­ties ka­lė­ji­mui. Kaip ka­lė­ji­mas jis nau­do­tas ir ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais, iki XX a. penk­to­jo de­šimt­me­čio, so­vie­tų oku­pa­ci­jos pra­džio­je. Dau­ge­lis tel­šiš­kių pa­me­na, kad vė­liau čia įsi­kū­rė Tel­šių mu­zi­kos mo­kyk­la, vei­ku­si iki 1994 m.

Kul­tū­ros pa­vel­do­sau­gi­nin­kė A. Ričkuvienė pa­si­džiau­gė, kad pa­sta­tui su­grą­žin­ta bu­vu­si puoš­ni išo­rė. Pa­si­ro­do, so­vie­ti­niais me­tais sie­kiant šį pa­sta­tą su­vie­no­din­ti su ša­lia pa­sta­ty­tu res­to­ra­nu, vi­si iš­ki­lūs ele­men­tai, bokš­te­liai bu­vo nu­griau­ti.

Pert­var­kius pa­sta­tą įreng­tos ad­mi­nist­ra­ci­nės ir vieš­bu­čio pa­tal­pos. Re­konst­ruk­ci­jos me­tu pa­tal­pos per­pla­nuo­tos iš­sau­gant ko­ri­do­ri­nę sis­te­mą, laip­ti­nių aikš­te­lė­se spe­cia­liai kai kur pa­lik­tos se­nos grin­dų len­tos.

Pas­ta­tas su­tvar­ky­tas nuo skliau­tuo­tų rū­sių iki mie­lus lan­ge­lius tu­rin­čios pa­sto­gės. Pa­čia­me vir­šu­je įreng­ta­me pen­kių kam­ba­rių vieš­bu­ty­je pro lan­gus at­si­ve­ria Mas­čio eže­ro pa­no­ra­ma, mies­to vaiz­dai ir re­tos ar­chi­tek­tū­ros Ka­ted­ros bokš­tas.

Ap­ro­džiu­si jau­kų ret­ro sti­liu­mi įreng­tą vieš­bu­tį D. Ma­lū­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad jos pen­ki anū­kai, ąžuo­liu­kai, at­vy­kę į pro­tė­vių že­mę, ga­lės ap­si­sto­ti se­ne­lių pa­stan­go­mis at­gai­vin­to is­to­ri­nio pa­sta­to vieš­bu­ty­je, ku­rio pa­to­gu­mus pir­mo­ji jau iš­ban­dė pa­ti Dai­va.

Ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­tal­pos iš­dės­ty­tos pir­ma­me ir ant­ra­me aukš­tuo­se, da­ly­je jų jau įsi­kūrė lo­gis­ti­kos įmo­nės, pri­klau­san­čios D. Ma­lū­kie­nės šei­mai, biu­ro dar­buo­to­jai, o ki­to­je da­ly­je bus tei­kia­mos gro­žio pa­slau­gos. Au­ten­tiš­kų rau­do­nų ply­tų rū­sy­je dar­buo­to­jų lau­kia poil­sio pa­tal­pos su vir­tu­vė­le.

Im­tis re­konst­ruk­ci­jos Tel­šiuo­se D. Ma­lū­kie­nę įkal­bė­jo bro­lis Al­vy­das. Ame­ri­ko­je gy­ve­nan­ti Dai­va pa­pa­sa­ko­jo, kad bu­vo at­vy­ku­si ap­žiū­rė­ti griu­vė­sius pri­me­nan­čio pa­sta­to ir sun­kiai ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad iš jo ga­li­ma pa­da­ry­ti tai, ką da­bar vi­si ma­to­me.

Tie­sa, re­konst­ruo­ja­mas pa­sta­tas pri­kaus­tė ir tel­šiš­kių dė­me­sį, dau­ge­lis ste­bė­jo, kaip jis kas­dien gra­žė­jo, fo­tog­ra­fa­vo, nuo­trau­ko­mis da­li­jo­si so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir ne­gai­lė­jo pa­gy­rų.

Kaip sa­kė A. Ja­se­vi­čius, jis rū­pi­no­si, kad sklan­džiai vyk­tų pro­jek­ta­vi­mas ir re­konst­ruk­ci­ja, o dar­bus fi­nan­sa­vo jo se­suo Dai­va, ku­riai Ame­ri­ko­je pui­kiai se­ka­si vys­ty­ti vers­lą. D. Ma­lū­kie­nės šei­ma JAV ge­rai ži­no­ma tarp lie­tu­vių ir lai­ko­ma pa­sie­ku­si ame­ri­kie­tiš­ką sva­jo­nę – Da­lia su vy­ru Hen­ri­ku pra­dė­jo nuo pa­pras­tų dar­bų ir ta­po mi­li­jo­nie­riais.

Šven­tė­je ra­jo­no me­ras T. Kat­kus kal­bė­jo, jog la­bai ma­lo­nu, kad to­kie en­tu­zias­tai at­si­ra­do, ku­rie ieš­ko­jo, kaip su­tvar­ky­ti šį pa­sta­tą, kaip jį pri­kel­ti. Dė­ko­jo jiems, kad pa­puo­šė mū­sų mies­tą. Ra­jo­no va­do­vas iš­reiš­kė vil­tį, kad šis pa­sta­tas bus pui­kus pa­vyz­dys kai­my­ni­nių pa­sta­tų sa­vi­nin­kams ir ki­tiems, kaip rei­kia tvar­ky­ti se­na­mies­čio pa­sta­tus.