„Taigi, būkite pasveikinti atvykę į Žemaitijos sostinę Telšius. Tai – miestas, turintis Masčio ežerą su puikiai sutvarkytomis pakrantėmis. Tai – miestas, stovintis ant septynių kalvų. Tai – miestas, kurio viešos erdvės yra pritaikytos visiems: tiek vaikams, tiek senyvo amžiaus žmonėms, tiek turintiems fizinę negalią žmonėms“, – taip Žemaitijos sostinę Europai ir Pasauliui naujame reprezentaciniame filme pristato Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Tačiau kaip yra iš tikrųjų?
Praėjusią savaitę į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi fizinę negalią turintis telšiškis. Gyventojas iš pradžių pasidžiaugė, kad pagaliau tvarkomi Telšių poliklinikos laiptai. Juos pritaikė ir fizinę negalią turintiems asmenims. „Taip, dabar be vargo patenku iki registratūros. Tačiau kas toliau?.. – klausė telšiškis. – Visi gydytojų kabinetai yra antrame arba trečiame aukšte. Nuo registratūros iki gydytojo kabineto savarankiškai nuvažiuoti mums nėra galimybės.“ Su šia problema fizinę negalią turintys gyventojai susiduria norėdami patekti beveik pas visus minėtame pastate įsikūrusių gydymo įstaigų gydytojus.
„Žinau šitą problemą, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Telšių rajono savivaldybės gydytojas Juozas Vengalis. – Jei reikia, gydytojai nusileidžia į pirmame aukšte esančius kabinetus ir ten priima fizinę negalią turinčius pacientus.“ Apie tai, kad Savivaldybei priklausančios patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, norintiems patekti į antrą arba trečią aukštus, J. Vengalis kalbėjo: „Jie turi teisę pasirinkti kitą gydytoją – tokį, prie kurio jiems būtų patogiau privažiuoti. Telšiuose yra ir kitų, privačių, gydymo įstaigų, prie kurių įrengti puikūs privažiavimai žmonėms, turintiems fizinę negalią.“
„Apie tai, kad pacientams, turintiems fizinę negalią, nėra kaip patekti į antrą ar trečią poliklinikos aukštus, kalbama jau keliasdešimt metų, – „Telšių ŽINIOMS“ telefonu teigė
Telšių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė ir tame pačiame pastate dirbanti gydytoja Virginija Vitkauskienė. – Iš tiesų didelių problemų nėra. Jei žmogus turi fizinę negalią ir užsirašo iš anksto – gydytojas nusileidžia į pirmą aukštą jo apžiūrėti. Tokių pacientų neturiu daug – vos keletą per metus.“ V. Vitkauskienė sakė sutinkanti, kad pastate liftas yra reikalingas, tačiau jo įrengimas neturėtų kristi ant privačių gydymo įstaigų pečių: „Jei įrengčiau liftą – man nebeapsimokėtų dirbti. Tai – per dideli kaštai. Geriau jau priimti pacientus, turinčius fizinę negalią, pirmame aukšte. Juolab kad nematau tragedijos nusileisti pas juos 3 ar 4 kartus per metus.“
Visai kitaip esamą situaciją „Telšių ŽINIOMS“ nušvietė Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė. Socialines paslaugas neįgaliems rajono gyventojams teikiančios įstaigos, kuri rūpinasi ir jų atvežimu pas gydytojus, vadovė pasakojo, kad, atvežus neįgalius žmones į minėtas poliklinikos patalpas, tenka juos ant rankų užnešti pas gydytojus. „Būna, kad gydytojai ir patys nusileidžia, tačiau dažniau neįgaliuosius atvežusios socialinės darbuotojos kartu su vairuotoju ant rankų užneša pas gydytojus… Žinote, čia jau nuo gydytojų asmenybių priklauso: nusileis jis pas tokį pacientą ar ne“, – pasakojo R. Gustienė. Telšių socialinių paslaugų centras neįgaliuosius pas gydytojus veža vidutiniškai 3 ar 4 kartus per mėnesį.
Taigi, Savivaldybė minėtas poliklinikos patalpas nuomoja privačioms gydymo įstaigoms. Matyt, tuo ir baigiasi mūsų pareigūnų galvos skausmas. Esą nuomininkų reikalas, kaip jie aptarnauja savo pacientus, o ne Savivaldybės. Tiesa, Savivaldybė už gautus nuompinigius ir pradėjo tvarkyti pastato laiptus.
„Šiame pastate turėjo būti įrengtas liftas, – sakė J. Vengalis. – Kad tai nebuvo padaryta, kalčiausias vienas vyr. gydytojas, kurio pavardės nenorėčiau įvardinti. Dar tarybiniais metais statant pastatą buvo padaryta lifto šachta, nupirktas ir iš Sibiro parvežtas liftas. Tačiau niekam tuomet neatėjo į galvą, kad liftą reikia įrengti per stogą. Tad pirmiau uždėjo stogą, o paskui pamatė, kad lifto neįrengė…“
Loading ...
