Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečio minėjimas Telšiuose

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – visuomeninis judėjimas, siekęs ir įgyvendinęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 m. Jo ištakos siekia 1988 m. birželio mėn. Lietuvos Sąjūdis tapo lemtingu šalies istorijos vingiu. Kilęs sovietinės santvarkos metais, jis greitai virto Lietuvos moraliniu ir dvasiniu atgimimo sąjūdžiu, o netrukus ir Sąjūdžiu už nepriklausomybės atkūrimą.

LPS Telšių iniciatyvinė grupė susibūrė 1988 m. rugsėjo 8 d. atvirame, tačiau viešai neafišuotame visuomenės atstovų susirinkime tuometėje Telšių miesto 4-ojoje vid. mokykloje. Sambūrio daugumą sudarė mokytojai, žurnalistai, inžinieriai. Pirmasis šios grupės mitingas, kuriame dalyvavo keliolika tūkstančių gyventojų, surengtas 1988 m. spalio 16 d. prie Telšių Žemaitės gimnazijos. Čia pirmą kartą viešai prabilta apie daugelį iki tų dienų draustų minėti ir aptarinėti temų bei problemų. Įvardintos tikrosios 1941 m. birželio 24 d. sovietinės armijos įvykdytų žudynių Rainių miškelyje aplinkybės ir jų kaltininkai.

Sąjūdžio – prieš dvidešimt penkerius metus narsių ir ryžtingų žmonių įsteigto judėjimo, budinusio tautą, minėjimas pradėtas LR himno giedojimu. „Tautišką giesmę“ kartu su Telšių muzikos mokyklos merginų vokaliniu ansambliu (vad. V. Udelcovienė) atliko šventinio vakaro dalyviai.

Renginio vedėjų Telšių kultūros centro režisierės Giedrės Kavaliauskaitės-Butkės bei Vaikų ir jaunimo teatro studijos „KU-KŪ“ narės Dominykos Vaičekauskaitės lūpomis vilnijo svarūs ir reikšmingi žodžiai: „Minint Sąjūdžio 25-metį, pirmiausia verta žvelgti, kur buvo pasodintos tos sėklos, davusios tokį didžiulį derlių – Lietuvos Nepriklausomybę. Šis Persitvarkymo Sąjūdžio judėjimas ne tik subrandino viltį laisvei, bet ir toliau ją puoselėja. Tūkstančiai žmonių stengėsi išsaugoti pamaldumą ir atmintį apie kitokį, laisvą, gyvenimą, šventes, tradicijas. Mes turime dėti visas pastangas sodinti ištikimybės Dievui ir Tėvynei sėklas piliečių širdyse tam, kad skleistųsi meilė šiam kraštui ir jo žmonėms…“

Sveikinimo žodį taręs prelatas, Telšių miesto garbės pilietis Juozas Šiurys Sąjūdį įvardijo kaip sėklą, įneštą į paruoštą dirvą. „Nėra lengva laisvėje gyventi, tačiau reikia mokėti ją tinkamai išnaudoti“, – kalbėjo dvasininkas. Prie sveikinimų prisidėjo Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Kleiva.

Pranešimus apie Sąjūdžio priešistorę, šio judėjimo kelią, Telšių sąjūdžio vidaus gyvenimą, veiklos aspektus skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Pasipriešinimo dalyvių dokumentų rengimo skyriaus atstovas, buvęs Telšių sąjūdžio tarybos pirmininkas Gintaras Šidlauskas ir humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, Telšių sąjūdžio dalyvis Vacys Vaivada. Mintimis apie anuomečius įvykius dalijosi ir, neminėdamas jokių istorinių faktų, emocinę būklę, nešiotą viduje 25 metus, atskleidė LR ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas. Buvęs Telšių r. sąjūdžio tarybos pirmininkas, žmogus, iškėlęs trispalvę pirmajame Sąjūdžio mitinge prie Žemaitės gimnazijos, Sąjūdžio veiklą sutapatino su statyba. „Anuomet susibūrę, besiginčydami, rašydami įvairius laiškus, nesuvokėme, kad jau tada remontavome valstybę, mūrijome kad ir ne itin tiesias ar dailias sienas. Dabar atrodo, kad darbas dar nebaigtas. Neprašykime ir neklauskime, ką gali mums duoti Tėvynė. Žiūrėkime, ką mes patys jai galime duoti“, – teigė K. Trečiokas.

Minėjime kalbėjo ir žurnalistas, rašytojas Stasys Kašauskas bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Telšiuose iniciatorius ir renginio organizatorius Juozas Butkevičius.

Muzikine programa šventę pagyvino Telšių kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Mastis“ (vad. L. Ulkštinas, E. Dargužienė) bei šio centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Džiugas“ (vad. S. Kulikauskas).

Renginio baigiamuoju akcentu tapo visų kartu sudainuota daina „Lietuva“.