Su­si­ža­vė­ji­mas ta­po gy­ve­ni­mo pra­sme

Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je (TŽG) įvy­ko ren­gi­nys, skir­tas Te­kan­čios Sau­lės ša­lies kul­tū­rai. Tai nie­ko keis­to – gim­na­zi­ja jau daug me­tų drau­gau­ja su Ja­po­ni­jos am­ba­sa­da, daž­nai dė­ka ap­si­lan­ko am­ba­sa­do­riai ir ki­ti am­ba­sa­dos dar­buo­to­jai, vyks­ta įvai­rūs ren­gi­niai.

Mie­la vieš­nia gim­na­zi­jo­je

Šį kar­tą ren­gi­nys bu­vo ypa­tin­gas tuo, kad jį ve­dė TŽG alum­nė Ag­nė And­riuš­kai­tė. Ji šiuo me­tu dir­ba Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­je Lie­tu­vo­je. At­vy­ko kar­tu su tri­mis ja­po­nė­mis – kul­tū­ros rei­ka­lų va­do­ve Yu­ri­ka Ka­ka­mi, dip­lo­ma­te Kei Ta­ka­has­hi bei tik­ra Že­mai­ti­jos sos­ti­nės bi­čiu­le Ha­ru­ka Se­to.

Ag­nė pa­sa­ko­jo apie mi­koši – ne­šio­ja­mas mal­dyk­las, ku­rios yra neat­sie­ja­ma Ja­po­ni­jos fes­ti­va­lių da­lis. Apie šin­toiz­mą, ką reiš­kia bū­ti bend­ruo­me­nės da­li­mi Te­kan­čios Sau­lės ša­ly­je.
Ha­ru­ka pa­ro­dė gim­na­zis­tams, kaip rei­kia ap­si­vilk­ti ki­mo­no – tai iš­ti­sas me­nas. Vieš­nia ne tik pa­ti ap­si­ren­gė, bet dar ir gim­na­zis­tą Min­dau­gą ap­ren­gė, kad pa­ro­dy­tų, kaip at­ro­do vy­riš­kas ki­mo­no.

Gim­na­zis­tai iš­gir­do dau­ge­lį įdo­mių da­ly­kų apie ša­lies, ku­rio­je pa­te­ka sau­lė, kul­tū­rą. Ni­hon – šal­ti­nis, iš ku­rio pa­ky­la sau­lė – taip va­di­na­si Ja­po­ni­ja.

Ag­nės ke­lias

Il­gą lai­ką TŽG vie­ną iš pa­si­ren­ka­mų da­ly­kų bu­vo ga­li­ma pa­si­rink­ti ja­po­nų kal­bą ir kul­tū­rą. Ag­nė bu­vo vie­na iš tų, ku­ri be­veik prieš aš­tuo­ne­rius me­tus ją pa­si­rin­ko. Tai pa­kei­tė jos gy­ve­ni­mą. Bai­gu­si gim­na­zi­ją mer­gi­na ne­dve­jo­da­ma pa­si­rin­ko ja­po­no­lo­gi­jos stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Vė­liau dar ket­ve­rius me­tus stu­di­ja­vo Ja­po­ni­jo­je. Ta­po ma­gist­re ir ga­liau­siai įsi­dar­bi­no Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­je LR.

Ny­kus biu­rok­ra­tų spren­di­mas

Gai­la, bet LR švie­ti­mo, kultūros ir spor­to mi­nis­te­ri­jai at­nau­ji­nus ug­dy­mo tu­ri­nio pro­gra­mas mo­kyk­lo­se ne­be­li­ko vie­tos to­kiems uni­ka­liems pa­si­ren­ka­miems da­ly­kams kaip lo­ty­nų, ja­po­nų kal­bos ar dau­ge­lio ki­tų už­sie­nio ša­lių kal­bos. Iki šiol įvai­rios Lie­tu­vos mo­kyk­los tu­rė­jo įdo­mių pa­si­ren­ka­mų da­ly­kų, kar­tais ga­na uni­ka­lių. Lie­tu­vos kla­si­kų aso­cia­ci­ja krei­pė­si į mi­nis­te­ri­ją rei­ka­lau­da­ma su­grą­žin­ti lo­ty­nų kal­bą į gim­na­zi­ją, tad ki­tais me­tais vėl ji bus dės­to­ma kaip pa­si­ren­ka­mas da­ly­kas gim­na­zi­jo­je. Sun­ku su­pras­ti, ko­dėl gim­na­zis­tas ne­ga­li rink­tis ja­po­nų, nor­ve­gų, da­nų ar ki­tos kal­bos, jei­gu mo­kyk­lo­je yra spe­cia­lis­tas, ga­lin­tis jos mo­ky­ti.

Kos­tas AN­TA­NAI­TIS