Paslaptingai dingo Telšių dvarvietėje rasti XVI a. pab.–XVII a. pr. akmenys. Žemaičių muziejaus „Alka“ teritorijoje saugomų akmenų pasigesta rugpjūčio mėnesį.
„Telšių ŽINIOMS“ pradėjus aiškintis dėl galimos akmenų buvimo vietos, šie… ėmė ir atsirado. Muziejaus direktorė Elvyra Spudytė pripažįsta, kad akmenys buvo patekę pas jos pažįstamus.
Miglota istorinių akmenų migracija susidomėjo ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas.
Akmenys rasti tyrimų metu
2010-aisiais buvusios Telšių dvarvietės teritorijoje vyko archeologiniai tyrimai. Jų metu atidengtas senovinis akmenų klojinys, grindinių fragmentai.
Dalis XVI–XVII a. akmenų buvo surinkti ir padėti saugoti muziejaus „Alka“ teritorijoje. Gyventojai pamena, jog akmenų buvo nemažai – maždaug lengvojo automobilio priekaba. Šių metų vasaros pabaigoje tinklu užkloti akmenys dingo. Šalia jų esančios plytos liko nepaliestos.
Pirmadienį „Telšių ŽINIOS“ paprašė muziejaus direktorės komentaro apie akmenų dingimo faktą. Tą pačią dieną toje pačioje „Alkos“ muziejaus vietoje akmenys ar bent dalis jų atsirado.
Išvežė tvarkdariai
Pati E. Spudytė neigė pasisavinusi akmenis ir vadina juos „niekalu“ – jų esą nereikia inventorizuoti: „Jie muziejininkams nereikalingi. Tai yra akmuo. Skaldytas akmuo.“
Muziejaus direktorė neigė ir tai, jog akmenys gali būti jos privačioje valdoje.
Pašnekovės teigimu, 2010-aisiais atkasti akmenys turėjo būti palikti ten, kur ir rasti – dvarvietės teritorijoje. „Sudėjo, įmetė juos į šiukšlyną, na, ne į šiukšlyną, į užkaborį. Tai jie gulėjo ir gulėjo, ir gulėjo“, – apie akmenų buvimą muziejaus teritorijoje pasakojo E. Spudytė.
Muziejininkė sakė, kad vasarą, ruošiantis Žemaičių krikšto minėjimui, nuspręsta iš pagrindų sutvarkyti „Alkos“ muziejaus teritoriją. Įskaitant ir vietą, kurioje gulėjo akmenys. „Muziejuje juk turi būti tvarka“, – tarė E. Spudytė.
„Paskambinau pažįstamiems žmonėms ir sakau, va, išvežkit tuos visus sąvartynus. Paėmė ir išvežė viską“, – apie akmenų dingimą iš muziejaus teritorijos kalbėjo „Alkos“ direktorė.
„Paskui sakau, vyrai, taip išvalėt, kad ir akmenis išvežėt“, – pokalbį su teritoriją tvarkiusiais asmenimis prisiminė E. Spudytė. Šie, pašnekovės teigimu, atsakę, jog akmenis galėsią parvežti.
Kas tie muziejaus aplinką tvarkę asmenys, kuriuos įstaigos direktorė įvardija „pažįstamais“, E. Spudytė atskleisti nepanoro. Pasakė tik tiek, kad pirmadienį, sužinojusi, jog akmenimis domisi spauda, paprašė juos parvežti.
Istorinių akmenų likimu susidomėjo ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas. Jis teigė išsiaiškinsiantis visas įvykio aplinkybes.
2010 m. tyrimų išvados
Archeologinių tyrimų išvadose rašoma, jog perkasoje, 5–15 cm gylyje, buvo atidengtas smulkesnių akmenų klojinys. Įvairaus dydžio akmenys (13,5 x 14,6 x 6,5; 11 x 7,4 x 5,4; 9,2 x 8,5 x3; 6 x 4,5 x 4,4 cm ir kt. dydžių) buvo skaldyti, dauguma pajuodavę, apdegę, kai kurie trupantys. Šio klojinio skaldyti akmenys buvo nuimami. Kito šurfo kampe, 11–13 cm gylyje, buvo atidengtas 1,12 x 1 m dydžio grindinio fragmentas. Išvadose teigiama, jog rastojo grindinio fragmento akmenys buvo natūralūs, neskaldyti, daugiau vidutinio dydžio, nepajuodavę, kloti ant tamsiai pilkos žemės pagrindo.
Tyrinėjant tamsiai pilkos degėsingos žemės sluoksnį, 76–80 cm gylyje nuo žemės paviršiaus atidengtas iš vidutinio dydžio lauko akmenų sumesto klojinio fragmentas. Klojinio fragmento akmenys buvo 9 x 10 x 11; 10 x 12 x 17; 10 x 12 x 17 cm ir panašaus dydžio.
Šalia muziejaus „Alka“ iškasti 27 šurfai, ištirtas 89 kv. m plotas. Rasta vazoninių koklių fragmentų, molinių indų šukių, molinės keptuvės kojelė, žvakidės dugnelis ir kt.
„Telšių ŽINIOSE“ rašėme, jog Varniuose, Dariaus ir Girėno g., grindinio akmenis nuspręsta saugoti Varnių seniūnijoje ir panaudoti miesto viešosioms erdvėms gražinti.
Loading ...
