1989 m. rugpjūčio 23 d. nuo Gedimino pilies ir Katedros Vilniuje, per Rygą iki Talino beveik du milijonai žmonių susikibo rankomis Baltijos kelyje. Nusi-driekęs Baltijos – laisvės – kelias parodė lietuvių, latvių ir estų apsisprendimą bei vieningumą, siekiant nepriklausomybės. Nuo tos dienos prabėgo 24 metai. Šiai sukakčiai abejingi neliko ir telšiškiai.
Baltijos kelio minėjimo išvakarėse Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas kartu su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Telšių iniciatyvinės grupės nariu Algimantu Lauraičiu ir Savivaldybės administracijos darbuotojais aplankė Telšių rajono savivaldybės atminimo vietą Baltijos kelio trasoje, kur pastatytas paminklinis akmuo. Telšių rajono savivaldybės atstovai padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakutes, pasidalijo savo prisiminimais apie tuomet žmones siejusią vienybės ir tikėjimo ateitimi dvasią, Baltijos kelio akcijos planavimą ir eigą.
A. Lauraitis prisiminė, kad mūsų miestui, Telšiams, Baltijos kelyje buvo paskirtas 2 km ilgio ruožas devynioliktame kilometre nuo Panevėžio Pasvalio link. Į Baltijos kelią žmonės ėjo pėsčiomis, važiavo mašinomis, autobusais. Dauguma kelių buvo užgrūsti ir ne visi norintieji spėjo atvykti laiku. Telšiškiai Baltijos kelyje dainavo ir kalbėjosi susikabinę už rankų. Savo miestams atstovaujantys žmonės statė paminklus, kėlė medinius bei betoninius pakelių kryžius. Pasvalio rajone buvo pastatytas visas jų parkas. Telšių Sąjūdžio atstovai Baltijos kelyje pastatė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studento R. Malinausko sukurtą paminklą, kurio forma vaizduoja žemės rutulio dalį – valstybės, žmonių būties vietos, užuominą. Paminkle iškalti mūsų Tėvynei ir jos žmonėms prasmingi žodžiai: „Kančia, Viltis, Tikėjimas. Telšių sąjūdis.“
Rugpjūčio 23 d. Telšiuose vyko renginiai, skirti Baltijos kelio 24-ųjų metinių sukakčiai paminėti. Prie Nepriklausomybės aikštėje esančio paminklo Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Kleiva padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakutes laisvės kovotojams, stalinizmo bei nacizmo aukoms atminti. Vakare Šv. Antano Paduviečio katedroje suorganizuota literatūrinė-muzikinė kompozicija „Širdis plaka Baltijai“. Tą vakarą nors ir menkas susirinkusiųjų būrys klausėsi šių skaitovų: Telšių kultūros centro direktorės Birutės Juozapavičienės, renginių režisierės Alinos Mišeikytės bei Žemaitės dramos teatro aktoriaus, režisieriaus Kastyčio Brazausko skaitomų eilių bei bardo Romualdo Miškinio atliekamų svajingų kūrinių. Po šv. Mišių, skirtų Baltijos kelio, didžiausios taikios demonstracijos istorijoje, nusidriekusios 600 km ir sujungusios apie 2 mln. žmonių, dienai paminėti, į kraštiečius kreipėsi Telšių r. savivaldybės meras V. Kleiva. Jis teigė, kad labai nesureikšmina susirinkusiųjų skaičiaus, tačiau vylėsi, kad kitąmet, minint 25-ąsias Baltijos kelio metines, žemaičiai užpildys 2 km atkarpą šiame istoriniame kelyje. Ir, jeigu prireiks, skirs net 20 autobusų žmonėms nugabenti iki reikiamos vietos.
Ne veltui yra sakoma, kad neužtenka laisvę vien išsikovoti – reikia mokėti ją išsaugoti.