„Pavasarį dalijome nemokamą pieną, rudenį galime pasiūlyti nemokamų trąšų – srutų, kurių neturime kur dėti“, – taip vaizdingai apie dabartinę padėtį žemės ūkyje kalbėjo telšiškiai žemdirbiai, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) metę mėšlo iššūkį. Akcijos dalyviai siekia, kad būtų pratęsti tręšimo mėšlu ir srutomis terminai, nes laiku šių darbų atlikti nespėta dėl drėgmės pertekliaus laukuose.
Monika GIRDVAINĖ
Tręšti draudžiama
Nuo lapkričio 15-osios įsigaliojo draudimas tręšti laukus srutomis arba mėšlu. Dėl didelio lietaus kiekio šį rudenį telšiškių ūkininkų laukai – užmirkę, tad į daugumą jų su technika įvažiuoti iki nurodyto termino buvo neįmanoma.
Spalio 25-ąją Lietuvos ūkininkų sąjunga kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl tręšimo terminų pratęsimo, tačiau ministerija jų neišgirdo.
Lapkričio 7-ąją ŽŪM Lietuvos ūkininkų sąjungą raštu informavo, kad pavėlinti tręšimo mėšlu termino šiais metais nebus galima.
„Šiandien vakare ŽŪM išplatino pranešimą, bet apie jokius mėšlo naudojimo palengvinimus nepranešė. Tačiau informavo, kad ūkiams, kurie negalėjo laiku atlikti tręšimo darbų, nes yra ekstremali situacija stiprų lietų patyrusiose savivaldybėse, bus ieškoma galimybių padėti. Draudimo tręšti žemę laikotarpis nebus keičiamas. Atsižvelgdama į susidariusias hidrometeorologines sąlygas ir aplinkybes konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, Žemės ūkio ministerija kartu su savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centrais ieškos mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių“, – trečiadienį pranešė Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.
Surengė akciją
ŽŪM sprendimais nusivylę telšiškiai ūkininkai lapkričio 16-ąją surengė akciją „Mėšlo iššūkis“.
Telšių pašonėje išsirikiavo kolona traktorių su pilnais srutvežiais. Cisternų turinys gabentas į „Telšių vandenų“ nuotekų valyklą.
„Akcijos esmė – ūkininkai su srutvežiais prisidės prie ministerijos „pastangų“ ir ieškos, kur padėti mėšlą. Norime atkreipti Žemės ūkio ministerijos dėmesį, kad Telšių rajone tris kartus viršytas kritulių kiekis, o tręšimo terminas vis vien nepratęstas. Mes neblokuojame kelių, neteršiame gamtos, tik norime būti išgirsti“, – akcijos dalyvių vardu kalbėjo Z. Dargienė.
Ūkininkai akcentuoja, kad kol dar leidžia oro sąlygos ir nėra didelių šalčių, jiems reikia konkrečių sprendimų čia ir dabar – laukti, kol bus rastos kažkokios alternatyvos, nėra kada. Jų teigimu, mėšlidės, o ypač srutų rezervuarai, kurie dažniausiai yra atviri, šiuo metu puspilniai ne tik dėl to, kad nespėta srutų laiku paskleisti laukuose, bet ir dėl to, kad rezervuaruose susikaupė ir nemažai lietaus vandens. O talpyklose dar turės tilpti per žiemą sukauptas mėšlas ir srutos, nes pavasarį įprastai tręšti laukus galima tik nuo kovo 20-osios.
Srutų išvalyti neįmanoma
Akcijos dalyviai srutas vežė prie UAB „Telšių vandenys“ nuotekų valymo įrenginių, kur jų planuota išpilti tiek, kiek bus leista išvalyti. Nors ŽŪM dėstė poziciją, kad problemą bus galima spręsti pasitelkiant valymo įrenginių įmones, paaiškėjo, kad šis variantas netinka – sistema nepritaikyta išvalyti srutų. Traktoriai su srutvežiais į teritoriją neįleisti.
„Šiuo klausimu niekuo negalime padėti. Supylus srutas visi mūsų valymo įrenginiai išeitų iš rikiuotės ir nuotekų nebeišvalytų. Viską tektų tiesiog išleisti į kanalą“, – sakė „Telšių vandenų“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Ovidijus Bukantas.
„Telšių vandenų“ atstovas paaiškino, kad į valymo įrenginių sistemą gali patekti nuotekos, kurių BDS (rodiklis, rodantis biocheminį deguonies suvartojimą – aut. past.) siekia ne daugiau kaip 650, o srutose šis rodiklis gali siekti 1 000 ir daugiau.
Tad akivaizdu, kad šioje situacijoje vienintelė išeitis – pratęsti tręšimo laiką. Ūkininkai prašo leisti tręšti laukus dar bent porą savaičių.
Jų nuomone, kliūčių tam nėra – tręšimo terminas būdavo pratęsiamas kone kiekvienais metais. Buvo leidžiama laukus tręšti iki gruodžio 1 d., gruodžio 15 d. ar net iki pat metų pabaigos.
Įsitraukė savivaldybės
Ūkininkų surengtoje akcijoje dalyvavęs Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus palaikė žemdirbius. Jo teigimu, konkrečių argumentų, kodėl negalima pratęsti tręšimo termino, Žemės ūkio ministerija nepateikė, tad ūkininkai turi būti išgirsti.
„Žemės ūkio ministerijai reiktų atsimerkti, įvertinti tikrąją padėtį ir leisti pilti srutas į laukus. Valymo įrenginiai jų nepriima, į laukus pilti negalima – tai kur ūkininkams dėti tas srutas? Jei jau toks požiūris, gal tuomet ministerija tegul skiria lėšų papildomiems rezervuarams statyti. Juk ūkininkai srutų ir mėšlo į laukus neišvežė ne dėl tingumo ar neapsižiūrėjimo. Viską pakoregavo gamtos sąlygos. <…> Pratęsus terminą, rezultatą jūs pasieksite, o gamtos nė kiek daugiau neužteršite, nei tai būtumėte darę prieš dvi dienas ar dvi savaites“, – praėjusį ketvirtadienį kalbėjo meras T. Katkus.
Rajono vadovas sakė, kad renkama informacija, kuriose savivaldybėse ūkininkai susiduria su minima problema. Artimiausiu metu nuo Savivaldybių asociacijos planuota išsiųsti bendrą raštą su prašymu atsižvelgti į susidariusią padėtį ir pratęsti tręšimo terminą.
Dėl ūkininkams kylančių problemų penktadienį meras T. Katkus savo iniciatyva susitiko su Aplinkos ministerijos viceministre. Aptartos galimybės dėl tręšimo termino pratęsimo.
Kol kas konkrečių sprendimų šiuo klausimu nepriimta.
Ieškant pagalbos priemonių rajono ūkininkams, pirmadienį sušauktas Telšių r. savivaldybės operacijų centro posėdis. Informaciją apie priimtus sprendimus sekite „Telšių ŽINIOSE“.