
Kasmet vasaros pabaigoje Lietuvoje vyksta didžiausias kultūrinis, pažintinis motociklininkų ralis „Mototourism rally“. Telšiams šiemet atstovavusi Monika Kasparavičienė su vyru Simonu teigia, kad dalyvavimas šiame ralyje reikalauja nemažai fizinių jėgų, ištvermės ir žinių, tačiau kartu suteikia galimybę geriau pažinti savo kraštą, įgauti neįkainojamos patirties.
Monika GIRDVAINĖ
Dalyvauja ne pirmą kartą
„Ryterna Modul Mototourism Rally“ (MTR) – tai intelektualus, kultūrinis, pažintinis mototuristinis ralis, kurio metu dalyviai važiuoja motociklais po visą Lietuvą, aplanko kultūros, paveldo ir kitas vertingas krašto vietoves ir už organizatorių pateiktų užduočių įvykdymą gauna taškus. Komanda, surinkusi daugiausiai taškų, laimi. Šių metų ralio tema buvo „Mažoji Lietuva“, tad didžioji maršruto dalis driekėsi Klaipėdos, Šilutės, Jurbarko rajonuose.
M. Kasparavičienė, kartu su vyru Simonu atstovavusi Telšiams, startavo Klaipėdoje. Toliau – Veiviržėnai, Dreverna, Kintai, Rusnė, Šilutė, Saugos, Švėkšna, Katyčiai, Lauksargiai, Bitėnai, Viešvilė, Kaunas. Kaip įprasta, ralis truko vieną dieną. Telšiškiai kelionėje praleido 10 valandų, motociklais nuvažiavo 396 kilometrus.
„Patikslintais duomenimis, startavo 193 komandos, o finišavo 170 komandų. Ir mes labai džiaugiamės savo pasiekimu, tai yra pati aukščiausia vieta per mano dalyvavimo istoriją. Net 26-oji vieta! Taip pat mūsų komanda gavo Kultūros departamento nominaciją! Tai dar vienas didelis laimėjimas. Pernai, jeigu gerai pamenu, buvome lyg ir 65-ojoje vietoje, o dar anksčiau ir į šimtuką nepakliūdavome. Kol kas dar laimi azartas ir norime būti kuo aukštesnėje vietoje, jau galvojame strategijas kitų metų raliui. Tačiau pati kelionė irgi yra neįkainojama. Tiek daug motociklininkų susitinkame vienu metu, visi laimingi ir draugiški, aplanko vienybės jausmas“, – pasakojo motociklininkė Monika, ralyje dalyvavusi ketvirtą kartą.

Įvairi patirtis
Kaip minėta, ralyje ne tik važiuojama motociklais, bet ir vykdomos įvairios užduotys. Ralio dalyviai sakė, kad specialiai tam nesiruošia.
„Prieš ralį yra pateikiama užduočių knyga, bet ji preliminari. Nežinome, kur tiksliai yra punktai, ką juose reikės daryti. Tačiau jau galime pasidėlioti maršrutą. Tad Simonas naktį prieš startą sudėliojo maršrutą ir šiemet mums tai labai pasiteisino. Bet jeigu nesieki jokių rezultatų, tai gali ir ryte pasiskaityti, pasižiūrėti užduotis ir mėgautis kelione. Pati organizacija apie taškus pradeda užsiminti kažkur nuo gegužės mėnesio. Įkelia po kelis straipsnius su užuominomis, istorija. Tad galima pradėti domėtis ir dar anksčiau“, – teigė pašnekovė.
Jos tvirtinimu, ralis yra išties varginantis, nes turi būti budrus kelyje, daug galvoti, kurią užduotį toliau rinktis, nepasimesti skaitydamas užduotis, tiksliai jas įvykdyti. Tačiau finišo laimė to verta.
„Tuo metu nesvarbu, net kurią vietą užimsi, tiesiog džiaugiesi vėl įveikęs ralį. Man labiausiai patinka, kad ralis koncentruojasi į bendruomenes, mažus miestelius, gal jau pamirštus paminklus. Ralio metu mums Lietuva, jos istorija atgimsta iš naujo. Sutinkame daug nuostabių žmonių, kurie pasakoja savo krašto istorijas, dalijasi paruoštomis vaišėmis. Labiausiai šios kelionės metu įsiminė senųjų žvejų laivų gaminimas – pasirodo, juos daro dar ir dabar. Tie laivai vadinami kurėnais. Juos gamina netoli Švėkšnos. Labai smagu, kad Lietuvoje saugomos tokios tradicijos ir yra tam atsidavusių žmonių. Taip pat įdomi tradicinė užduotis – maudynės. Šiemet buvo papildomos maudynės, reikėjo nusifotografuoti su vietiniu gyventoju. Džiugu, kad visi priima mūsų pasiūlymus draugiškai, domisi, koks tai renginys, iš kur esame, palinki gero kelio. Tad mums didžiausia motyvacija yra pamatyti mažesnius miestelius, mažiau lankomus objektus. Po kiekvieno ralio būname nustebę, kiek daug gražių, įspūdingų vietų, miestelių mes turime“, – įspūdžiais dalijosi ralio dalyvė.
Aistra motociklams – užkrečiama
Šiais laikais jau tikriausiai mažai ką stebina moteris, vairuojanti motociklą. Monikos kaip motociklininkės stažas – septyneri metai. O ši aistra, anot jos, atsirado labai netikėtai.
„Automobiliu važiavome su mama ir broliu, tai buvo prieškalėdinis laikotarpis. Mano mama nebuvo motociklų gerbėja, bet važiuojant pradėjo šnekėti apie motociklus ir būtent keliones motociklais, kad gal būtų visai smagu. Ir kol grįžome namo, jau visi buvome susitarę, kad laikysimės teises. Tad visi trys ir išsilaikėme. Brolio žmona taip pat išsilaikė teises kaip ir mano vyras. Sakyčiau, tai užkrečiama“, – šypsojosi telšiškė.
Ji pripažino esanti gana azartiška, mėgstanti išmėginti naujas sporto šakas ar kitokį aktyvų laisvalaikį. Tad dalyvavimas ralyje jai – vienas iš sau išsikeltų iššūkių.
Veterinarijos gydytoja ūkyje dirbanti moteris apgailestauja, kad pastaruoju metu su vyru didžiąją dalį laiko skiria savo ūkiui Telšių rajone, Luokėje, puoselėti, tad kelionėms motociklu jo lieka vis mažiau. Tačiau motociklininkų raliui laikas visada būna rezervuotas.