Labdara – savanoriška nesavanaudiška asmens veikla, aukojant kokias nors vertybes, suteikiant išteklių. Tai – neatlygintina pagalba likimo nuskriaustiems, sunkiai besiverčiantiems ir varganai gyvenantiems žmonėms. Tačiau kartais geros valios tautiečių aukos tampa pagalbos nepagrįstai prašančiųjų pragyvenimo šaltiniu.
Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos administratorių Domą Gatautą papiktino parapijietės, tariamos bedarbės, socialiai remtinos Virginijos Galdikienės elgesys. Dvasininkas teigė gavęs informacijos apie prekybą labdarai paaukotais rūbais, gautais iš Šv. Antano Paduviečio parapijos „Carito“ skyriaus. „Telšių ŽINIOMS“ nuvykus į prekyvietę, paaiškėjo, kad dėvėtais drabužiais prekiauja įvardinta telšiškė. Tvarkingai ir tikrai ne varganai atrodanti V. Galdikienė, paklausta, iš kur gauti ant prekystalio dailiai sugulę rūbai, tikino, kad tai jos draugių, pažįstamų ir pačios asmeniniai daiktai. „Manęs draugės paprašo, kad prekiaučiau, tai ir prekiauju. Be to, čia yra daug ir mano apdarų, nes pastorėjau ir daug kas nebetinka“, – pasakojo nemokamą maitinimą iš parapijos „Carito“ skyriaus gaunanti moteris.
Prie pašnekovės priartėjus Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos administratoriui, užvirė tikra žodžių kova. Telšiškė gynėsi kiekvieną trečiadienį iš „Carito“ imanti po 4–5 maišus nepasiturintiems žmonėms skirtų rūbų ir jais prekiaujanti turgelyje. Tačiau dvasininkas minėjo atpažinęs keletą drabužių, kuriuos geros valios gyventojai aukojo sunkesnėmis sąlygomis gyvenantiems kraštiečiams. „Kaip Jūs galite vykdyti prekybą, jei sakotės esanti bedarbė? Tai prilygsta vagystei. Labdarai skirti daiktai neatlieka savo funkcijos – negelbsti pagalbos stokojantiesiems, o tampa Jūsų pragyvenimo šaltiniu“, – pasipiktinimo parapijos nare neslėpė D. Gatautas.
V. Galdikienė neliko skolinga – Šv. Antano Paduviečio parapijos administratoriui žėrė priekaištus, esą jo pusę milijono kainuojantis automobilis pirktas už parapijiečių suaukotus pinigus ir pan. „Esu ne kartą mačiusi, kaip į „Caritą“ atgabenamos labdaringos siuntos, baldai. O mums, paprastiems žmonėms, lieka tik šlamštas, suplyšę, supuvę drabužiai“, – įniršį vos valdė telšiškė. D. Gatautas moteriai stengėsi paaiškinti, kad iš Vokietijos atgabenama labdara parapijiečiams nedalijama. Visa tai keliauja į senelių namus, vaikų dienos centrus ir kitas įstaigas.
V. Galdikienė, norėdama įrodyti savo nekaltumą, prekyba į „Caritą“ atneštais rūbais bandė apkaltinti dar dvi moteris, kurios pralobti stengiasi šeštadieniais didžiajame miesto turguje. Gaila, kad nė vardų, nė pavardžių neprisiminė. „Viena jų važinėja nauja raudona mašina“, – tvirtino tariama bedarbė. Vargu ar kam užtektų tokios informacijos, kad būtų sučiuptas apgavyste grįstos prekybos vykdytojas.
Moteris nepabūgo net Šv. Antano Paduviečio parapijos administratoriaus pasižadėjimo jos daugiau nebeįleisti į „Caritą“, nutraukti maitinimą ir apie jos melą, apgavystes parapijiečiams pranešti sekmadienį, 12 val., vyksiančiose šv. Mišiose.
V. Galdikienei nė motais dvasininko nuomonė. „Prekiavau ir prekiausiu, o į „Caritą“, jei reikės, ir įeisiu“, – ryžtingai pasakė ji.