Praėjusią savaitę paaiškėjo šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Du abiturientai Telšių rajone gavo net po tris šimtukus! Tai – klasės draugai, Žemaitės gimnazijos gimnazistai Auksė Beatričė Katarskytė ir Donatas Pelenis.
„Žemaitėje visi mokiniai geri, bet mano vaikai patys geriausi, – ketvirtadienį ypač puikiais auklėtinių rezultatais džiaugėsi Žemaitės gimnazijos mokytoja Vida Statkienė. – Su jais dirbau trejus metus. Klasė buvo reikli, nebijojo pasakyti savo nuomonės, bet ji visuomet buvo argumentuota, teisinga. Pamenu, pernai klasės mokymosi rezultatai buvo kiek suprastėję, gavome kritikos, tačiau šiais metais vaikai parodė ką gali. Nepaprastai jais didžiuojuosi. Du auklėtiniai – Auksė Beatričė Katarskytė ir Donatas Pelenis – gavo net po tris šimtukus!“ V. Statkienė apgailestavo, kad penktadienį šimtukininkų negalėjo lydėti į Vilnių, kur Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose šalies geriausiuosius pagerbė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Kaip tik tą dieną mokytoja artimųjų būryje minėjo savo 50 metų jubiliejų.
Gerų žodžių gabiems moksleiviams negailėjo ir Žemaitės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Šliažienė. Ypač džiaugėsi Aukse Beatriče: „Tai – genialus vaikas. Aš pastaruoju metu ją vadinau auksine mergaite: ir dėl išskirtinių gabumų, ir dėl būdo savybių. Mokykloje dirbu 22 metus, o tokių gabių mokinių sutinku tik kartą per dešimtmetį. Smagu dirbti su mokytis norinčiais vaikais. Kartu galime džiaugtis gerais rezultatais.“
Fizikos mokytoja Zosė Žalienė apie Donatą sakė, jog jis yra iš tų, apie kuriuos teigiama, kad geras mokinys turi pralenkti mokytoją. „Jo gebėjimus fizikai pastebėjau jau pirmoje gimnazijos klasėje ir neapsirikau – visus ketverius metus nebuvo už jį stipresnio. Donatas darbštus, nedaugžodžiauja, labai draugiškas“, – įvairių šalies ir tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtoju džiaugėsi Z. Žalienė.
„Telšių ŽINIOS“ abiem daugiausiai šimtukų už valstybinius brandos egzaminus gavusiems
abiturientams uždavė tuos pačius klausimus:
1. Iš kokių dalykų gavote šimtukus? Ar tokių rezultatų ir tikėjotės?
2. Ką pasakytumėte apie mokymąsi? Tai lengva, įdomu, smalsu ar sunku, nuobodu,
o gal tai tik jauno žmogaus pareiga, nekelianti jokių emocijų?
3. Kokią specialybę žadate pasirinkti? Apsisprendėte lengvai ar buvo dvejonių?
4. Šeima. Padėjo žengti gyvenimo keliu, rodė tik kryptį, o gal griežtai diktavo pareigas?
Ar turėjo įtakos renkantis profesiją?
5. Papasakokite apie klasės draugus. Mokytojus. Kiek jie svarbūs Jūsų gyvenime?
6. Ko palinkėtumėte baigiantiems bendrojo lavinimo mokyklą ir ko būsimiems abiturientams?
7. Gyvenimas už mokyklos ribų. Kuo jis įdomus?
8. Telšiai – Jūsų gimtasis miestas. Ko trūksta, kad baigę mokslus jauni žmonės čia norėtų sugrįžti?
Ar norėtumėte nuolat gyventi Žemaitijos sostinėje?
9. Ir dar: ar Jūsų svajonės pildosi lengvai? Ar daug jų turite?
Auksė Beatričė KATARSKYTĖ:
1. Iš lietuvių ir anglų kalbų bei matematikos. Svajojau apie tokius rezultatus.
2. Tai pareiga. Mokymasis bendrąja, tikrąja prasme. Mokymasis suprasti save, mylėti, jausti, džiaugtis. Mokykla – tik etapas, kantrybės ir valios išbandymas. Suvokimas, ko širdis labiau trokšta: laikytis taisyklių ar jas laužyti. Tai sunku, bet verta. Toks miniatiūrinis tikrojo pasaulio modelis – aiški hierarchija, įtakos zonos, vaidmenys, teisės ir pareigos. Specifinės dalykų žinios tik formalumas, svarbiausia sugebėjimas rasti savo vaidmenį mokykloje. Vis dėlto džiaugiuosi, kad išmokau fizikos dėsnius ir galiu juos pritaikyti kasdienybėje.
3. Dar nesu dėl to tikra.
4. Su šeima susijusios tik pačios gražiausios emocijos. Žinoma, tėvai palydėjo ir į muzikos mokyklą, ir į pirmą klasę, ir į Žemaitės gimnaziją. Visuomet jaučiu, kad turiu tuos žmones, kuriais galiu pasikliauti ir iš kurių sulaukti pagalbos. Planuodama ateitį, atsižvelgiu į tėvų patarimus ir pastebėjimus, nes jie puikiai mane pažįsta.
5. Jie tikrai labai svarbūs. Puikus jausmas eiti mokyklos koridoriumi ir daugybę kartų ištarti „Labas“ ar „Laba diena“. O ką jau kalbėti apie jaukų šurmulį klasėje per ilgąją pertrauką. Taip pat džiaugiuosi, jog turiu mokytojų, kuriuos galiu vadinti draugais. Draugystė – nuostabiausias dalykas, kurį patyriau mokykloje.
6. Viskas ne taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl būsimiems abiturientams linkiu daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai, nepamiršti draugų ir netikėti, jog baigiamieji egzaminai yra lemtingi. O savo bendraamžiams – drąsos ir tikėjimo savimi.
7. Jis sudėtingesnis, bet teikiantis daugiau džiaugsmo. Svarbiausia užsibrėžti daugiau tikslų, nei reikalauja mokyklinė rutina, ir pabūti kitokioje erdvėje, ne klasėje. Pastebėjau, jog pavakarę, kai grįžtu iš mokyklos ir niekur daugiau neišeinu, praleidžiu veltui ir net nesugebu pasiruošti rytdienos pamokoms. Dėkoju Telšių muzikos mokyklai bei savo mokytojoms Gediminai bei abiem Astoms, kad išmokau vertinti darbštumą bei atradimų džiaugsmą.
8. Tai – ypatingas miestas. Jame šviesu, tylu, ramu, nieko čia nenorėčiau keisti. Ir tikiuosi, kad grįšiu.
9. Esu laiminga, nes nei mažos, nei didesnės svajonės nelieka neišsipildžiusios. Jų neįmanoma suskaičiuoti.
Donatas PELENIS:
1. Šimtukus pavyko gauti iš matematikos, informacinių technologijų ir fizikos valstybinių brandos egzaminų. Atvirai kalbant, iš šių egzaminų ir tikėjausi gauti didžiausius įvertinimus, lūkesčius atitiko ir chemijos rezultatas – 93 balai. Nemaloniai nustebino tik lietuvių kalbos ir literatūros įvertinimas, kuris mažesnis nei tikėjausi.
2. Man mokymasis nesukėlė didelių problemų: stengiausi kuo daugiau žinių įgauti mokykloje, tai leido ramiau jaustis apleidžiant mokymąsi namuose – atlaidžiai žiūrėjau į namų darbus ir ruošimąsi kontroliniams. Mano nuomone, kontroliniai yra puikus šansas pasitikrinti, kiek žinių įsisavinai ir į ką reikėtų sutelkti dėmesį. Manau, kad netikslinga dieną prieš iškalti visą informaciją ir, atsiskaičius kontrolinį, viską vėl pamiršti.
3. Tiesa sakant, dar galutinai neapsisprendžiau dėl būsimos specialybės. Dvejoju, ar studijuoti taikomąją fiziką, ar telekomunikaciją ir elektronikos inžineriją. Pirmoji atveria platų galimybių spektrą, taip pat kasmet Vilniaus universitete (VU) šią studijų kryptį renkasi gabiausi fizikai, pasiliekantys Lietuvoje. Antroji studijų kryptis visiškai nauja, VU ją siūlo pirmuosius metus, todėl šiek tiek gąsdina mokymo kokybė, efektyvumas. Tačiau manau, kad būtent ši specialybė man artimesnė.
4. Šeima tikrai padėjo mano gyvenimui susiklostyti būtent šitaip. Apsisprendimas pasirinkti gimnaziją, stengtis siekti gerų rezultatų padėjo pasiekti tokius skaičius atestate.
5. Gimnazijoje ne tik mokytojai, bet ir klasės draugai mane daug ko išmokė. Dalykinės žinios – tik viena dalis, ne mažiau svarbios ir žmogiškosios vertybės. Turėdamas progą, noriu padėkoti visoms mane mokiusioms mokytojoms, o ypač Zosei Žalienei, Salomėjai Gustienei, Irenai Jarošienei, Almai Linkevičiutei, Jūratei Šliažienei, auklėtojai Vidai Statkienei ir, žinoma, visoms likusioms. Kiekviena šių mokytojų man suteikė vis skirtingų žinių ir vertingų gyvenimiškų pamokymų. Klasės draugai padėjo bręsti man dvasiškai, visada palaikydavo. Mokytojai ir bendraklasiai ilgam liks man atmintyje.
6. Baigiantiesiems linkiu lengvo prisitaikymo prie gana kardinaliai pasikeisiančių sąlygų, sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų. Būsimiesiems abiturientams linkiu palankių egzaminų užduočių, kantrybės įvairioms artėjančioms švietimo reformoms ir, be abejo, likusius mokyklinius metus praleisti taip, kad prisimenant nereikėtų vartoti žodelio „gaila“.
7. Mokykla yra gyvenimo ribose, o ne gyvenimas už mokyklos ribų. Neįmanoma atskirti šių dalykų įsivaizduojamomis ribomis. Jauno žmogaus gyvenime mokykla iš tikro užima kone didžiausią gyvenimo dalį, tačiau mokiniams noriu palinkėti visada prisiminti, kad gyvenimas daug spalvingesnis nei aprašinėti mokykliniai suolai ir mažytėmis raidėmis išmargintos „šperos“, ir rasti laiko pasigrožėti visa gyvenimiška spalvų palete.
8. Šis miestas per 19 metų tapo labai artimas ir tikrai norėčiau grįžti gyventi čia. Manau, kad labiausiai trūksta galimybių realizuoti save, kartu ir užsidirbant oriam pragyvenimui. Tačiau tikiuosi, jog Telšiai, laikui bėgant, sugebės susigrąžinti kuo daugiau čia vaikystę ir paauglystę praleidusių jaunuolių, kurie savo gabumais padės miestui klestėti.
9. Manau, kad svajonės pildosi retai. Tačiau, kai svajonė tampa tikslu, atsiveria keliai link trokštamo rezultato. Kai nebeturėsiu svajonių ir tikslų, manau, nebebus ir prasmės gyventi, tad džiaugiuosi, jog jos vis dar knibžda mano galvoje.
Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose sveikindamas geriausiai šiais metais valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus ir profesinių mokyklų absolventus, pažymėjo, kad gabių abiturientų laukia Europos ir pasaulio universitetai, tačiau labiausiai jie reikalingi Lietuvoje. „Nuoširdžiai linkiu Jums atrasti savo pašaukimą, lai kelyje Jus lydi geranoriški, jau save atradę, todėl visaverčiai ir laimingi žmonės. Būkite kupini troškimų ir ambicingų užmojų. Tvirtai tikiu Jūsų sėkme, Jūsų būsimais iškiliais darbais. Greit prabėgs tie keleri metai ir baigsite studijas, o tuomet kviečiu Jus visus į klestinčios Lietuvos valstybės tvėrimą“, – sveikindamas abiturientus, sakė premjeras.
Savo ruožtu „Telšių ŽINIŲ“ redakcija sveikina visus Telšių rajono jaunuolius, sėkmingai išlaikiusius valstybinius brandos egzaminus, ir nuoširdžiai tiki, kad jie, baigę studijas, klestinčios Lietuvos valstybės tverti, kaip teigė Ministras Pirmininkas, grįš į gimtąją Žemaitijos sostinę.
Šiais metais tris ir daugiau šimtukų gavo 91 mokinys iš 42 Lietuvos mokyklų.
Loading ...
