Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientas Rokas Slančiauskas – mokinys, garsinantis Mažeikių vardą įvairiose nacionalinio bei tarptautinio lygmens olimpiadose, daugkartinis „Lietuvos Maximalistų“ stipendijos laimėtojas, Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ projekto „Vyturių takas“ vienas iš laimėtojų. Be to, jis aktyvus visuomenininkas, pilietiškas jaunas žmogus.
Ir vis tik šį kartą temą pokalbiui su Roku padiktavo ne jo pasiekimai, o pomėgis kolekcionuoti.
Surengė susitikimą su kolekcininku
R. Slančiausko iniciatyva prieš porą savaičių dviejų Mažeikių mokyklų: Merkelio Račkausko gimnazijos ir Kalnėnų progimnazijos – mokiniai turėjo galimybę susitikti su iš Plungės atvykusiu istoriku, kolekcininku Bronislovu Pociumi.
Mokiniams buvo pristatyta B. Pociaus ir R. Slančiausko kolekcionuojamų valstybinių apdovanojimų – ordinų, medalių – ir banknotų paroda.
Su moksleiviais diskutuota apie kolekcionavimą kaip pagalbinę istorijos mokslo discipliną, apie kolekcionavimo rūšis, ypatumus, svarbą gyvosios istorinės atminties išsaugojimui.
Su mažeikiškiais moksleiviais bendravęs B. Pocius po susitikimų džiaugėsi jų susidomėjimu, pateiktais klausimais. Tai rodo, kad išgirsta informacija, pamatyti eksponatai jaunuoliams buvo įdomūs, naudingi.
Idėją apie susitikimą brandino metus
Praėjusiais metais Rokas buvo kandidatas į Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių prezidento postą.
Kaip savo rinkiminės kampanijos dalį jis buvo sugalvojęs idėją – įkurti diskusijų klubą ir pasikviesti įdomių žmonių iš įvairių sričių, kurie su gimnazistais gali ir nori pasidalyti savo žiniomis, patirtimi, patarimais.
„Pirmoji mintis ir buvo pakviesti Bronislovą pabūti pirmuoju šio klubo svečiu. Na, mokyklos prezidentu netapau, bet sumanymas pasikviesti kolekcininką niekur nedingo, lydėjo nuo praėjusių metų pavasario. Dabar pavyko viską suderinti ir net dviejose mokyklose surengti susitikimus.
Mano bičiulis Bronislovas džiaugėsi, matydamas blizgančias mokinių akis, sulaukęs klausimų. Sakė, kad tai jam – geriausias įvertinimas“, – pasakojo R. Slančiauskas.
Sudomino metaliukai iš iliustracijų
Rokas sakė, kad istorija domisi nuo jaunų dienų. O istorija – tai ir knygos bei jose išspausdintos iliustracijos.
Knygas vartančiam mažeikiškiui už akių užkliūdavo nuotraukos, piešiniai, o juose – istorinės asmenybės su įvairiais ordinais, medaliais, drabužių antsiuvais ir panašiais atributais.
„Man, vaikui, pasirodė įdomu, kas tie metaliukai, ką jie reiškia. Mąsčiau: jeigu jau tokio rimto dėdės portretas yra knygoje, tai turbūt tie metaliukai yra ne šiaip papuošalai“, – domėjimosi ordinais bei medaliais pradžią prisiminė gimnazistas.
2019-ieji Rokui buvo ypatingi, nes močiutė jam parodė dvi Rusijos imperijos laikų auksines monetas.
„Tai iš dalies taip pat buvo impulsas pradėti kolekcionuoti pinigus ir apdovanojimus.
Be to, tais metais susitikau, susipažinau su plungiškiu mokytoju Bronislovu Pociumi. Pradėjęs su juo bendrauti dar labiau susirgau kolekcionavimo liga“, – šyptelėjo „Santarvės“ pašnekovas.
Istorinės atminties išsaugojimas
B. Pocių mažeikiškis gimnazistas vadina kolekcionavimo mokytoju. Rokas su plungiškiu kolekcininku susitinka po keletą kartų per metus, palaiko ryšį ir internetu.
R. Slančiauskas kolekcionuoja įvairių šalių valstybinius apdovanojimus: ordinus, medalius. Jo kolekcijoje jau sukaupta daugiau nei 100 eksponatų. Tarp jų – ir egzotiškesnių šalių: Venesuelos, Japonijos – ordinai. Renka jis ir kai kurias monetas. Pavyzdžiui, 2 eurų nominalo progines monetas. Jų paprasčiausia ir pigiausia įsigyti.
Pasak Roko, ir B. Pociaus susitikimuose su mažeikiškiais moksleiviais dažnas jų prasitarė, kad taip pat kolekcionuoja euro monetas.
„Per laiką, bendraudamas su Bronislovu ir pats kolekcionuodamas, supratau, kad kolekcionavimas – ne vien kokių nors daiktų rinkimas. Tai yra ir atminties išsaugojimas, nes kiekviena moneta, kiekvienas apdovanojimas turi savo istoriją.
Manau, kad yra dvi kolekcininkų rūšys – tie, kurie kolekcionuoja daiktus dėl jų istorinės vertės, ir tie, kurie kolekcionuoja dėl jų piniginės vertės, tam, kad paskui perparduotų“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovas, pridūręs, kad yra svarbi daiktų istorinė vertė.
Smalsiems kyla daug klausimų
Anot Roko, kolekcionavimas – labai plati sritis, todėl kiekvienas kolekcininkas anksčiau ar vėliau pasiekia ribą, kai tenka apsispręsti, kur jis specializuosis arba, kitaip tariant, kokius daiktus rinks, kaups. Be to, norint kolekcionuoti, reikia turėti pinigų.
Pašnekovas kelerius metus iš eilės buvo „Lietuvos Maximalistų“ stipendininkas. Tad dalį gautų pinigėlių skyrė apdovanojimams įsigyti. Moksleivis džiaugiasi ir sako esąs dėkingas savo šeimai, kad palaiko ir finansiškai remia šį jo pomėgį.
„Kai kuriuos egzempliorius siunčiuosi iš užsienio – Ispanijos, Italijos, Graikijos. Bet ir Lietuvoje yra, ko įsigyti. Tik reikia atkakliai ieškoti, nepavargti, nenuleisti rankų. Tai, ką aš esu surinkęs, yra tik lašas jūroje“, – sakė Rokas.
Kolekcionavimas, jei tik žmogus to nori, suteikia labai daug progų įgyti naujų žinių. Tie, kam kolekcionavimas – visiškai neįdomus užsiėmimas, gal ir neatkreipia dėmesio, pavyzdžiui, į monetų averso ir reverso piešinius, užrašus. O kam tai įdomu, tas gauna informacijos ir paskui jos gali ieškoti dar daugiau. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas yra išleidęs monetą Žuvinto biosferos rezervatui. Kai kam gal tai nieko nesako, o kitam, pažvelgusiam į monetą, kils klausimų – kas tas Žuvintas, koks ten rezervatas, kokia proga išleista moneta ir pan.
Gimnazistas neabejojo: ieškant atsakymų, plečiasi ir žmogaus akiratis, ir žinių bagažas.
MEPA komandos narys
Be to, kad gerai mokosi, dalyvauja olimpiadose, kolekcionuoja, Rokas dalyvauja ir visuomeninėje veikloje.
Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenė – programos „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ dalyvė. Trumpiau ši programa vadinama MEPA. Programos „siela“ gimnazijoje – istorijos mokytoja Silva Paulauskienė.
„Mane domina politika, Europos Sąjunga, jos institucijos. Ir tai, kas Lietuva yra Europos Sąjungoje ir kas ji yra mums, lietuviams. Natūraliai kildavo klausimų. Bet jei ne mokytoja Silva, kažin ar būčiau tapęs MEPA komandos nariu. MEPA komandos daugumą sudaro dabartiniai mokytojos auklėtiniai – šaunūs, darbštūs, draugiški 3e klasės mokiniai.
Būtent mokytoja ir jos auklėtiniai lėmė, kad prisijungiau ir esu šios komandos narys“, – paaiškino R. Slančiauskas.
Yra pabuvojęs svarbiausiose institucijose
Šią programą mūsų šalyje koordinuoja Europos Parlamento biuras Lietuvoje. Kasmet MEPA komandų nariai organizuoja įvarius renginius: viktorinas, protmūšius, susitikimus ir pan., įgyvendina iniciatyvas, susijusias su europiečiams ir Europai svarbių datų paminėjimu, puoselėjamų vertybių akcentavimu.
O geriausiai programoje pasirodžiusių gimnazijų moksleiviai ir mokytojai kviečiami į „Euroscolos“ renginius Strasbūre ar mokomuosius seminarus Briuselyje.
„Lapkritį keliausime į Strasbūrą, į Europos Parlamente vyksiantį „Euroscolos“ renginį. Ten susirenka moksleiviai iš įvairių Europos šalių. Tokios sudėties komanda, kokia esame dabar, jau vyksime antrą kartą. Bet kaskart ten būna įvairių įdomių dalykų ir galima patirti vis kažką naujo“, – pasakojo Rokas.
Įprastai tuo metu, kai vyksta „Euroscolos“ renginiai, „rimtieji“ posėdžiai nevyksta, tad moksleiviai patys gali „pasimatuoti“ parlamentarų kėdes – jie diskutuoja, gvildena jiems svarbius klausimus, pamato ir pajaučia, kas tas Parlamentas ir kaip veikia demokratija.
Per tuos ketverius metus, kai mokosi gimnazijoje ir yra MEPA komandos narys, Rokui teko pabuvoti pačiose svarbiausiose ES institucijose ir organizacijose Strasbūre, Briuselyje.
Vargu, ar būtume laisvi
Įdomu buvo abituriento, besidominčio tuo, kaip veikia Europos Sąjunga, kokia jos istorija, ir savo ateitį ketinančio sieti su diplomatijos bei užsienio politikos studijomis, paklausti, kaip jis įsivaizduoja, kokia ir kur mūsų šalis būtų, jei ne narystė ES.
Mažeikiškis šiuo klausimu turi tvirtą ir konkrečią nuomonę: „Manau, Europos Sąjunga be mūsų sėkmingai gyvuotų. O jei Lietuva nebūtų jos narė, labai abejoju, ar gyvuotų kaip laisva ir nepriklausoma šalis. Lietuva visada buvo pusiaukelė, punktas tarp Rytų ir Vakarų. Galbūt trukdanti kitoms valstybėms. Ir visada turėjo kaimyną, kurio apetitas buvo didelis. Be ES, be NATO – tiek ekonominiu, tiek politinės įtakos požiūriu – šiandien nebūtume tokie, kokie esame.“
Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Loading ...
