Rug­sė­jo die­na Sau­lės mies­te

Var­nių se­no­liai švie­siai nu­si­tei­kę rin­ko­si į au­to­bu­są, ži­no­da­mi, kad lau­kia įdo­mi iš­vy­ka į Šiau­lius. Kaip­gi ki­taip – juk bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Ely­tės Nor­vi­lie­nės or­ga­ni­zuo­ja­mos ke­lio­nės vi­sa­da ge­rai ap­gal­vo­tos, tu­ri­nin­gos, nu­tei­kian­čios ne tik nau­jiems įspū­džiams, bet ir šil­tam, džiu­giam bend­ra­vi­mui.

Kaip pa­sa­ko­jo eks­kur­si­jos gi­dė, šiau­lie­čiai la­bai gai­li­si, kad mies­tas ne­be­tu­ri sa­vo se­na­mies­čio – ka­ro me­tais jis bu­vo vi­sai su­griau­tas ir su­de­gin­tas. Už­tat da­ro­ma vis­kas, kad ir neiš­vaiz­dūs so­viet­me­čio sta­ty­bos pa­sta­tai įgau­tų sa­vo vei­dą, kad Šiau­lių cent­ras bū­tų įdo­mus, daug pa­sa­kan­tis apie čia gy­ve­nu­sius ir gy­ve­nan­čius kul­tū­ros žmo­nes, my­lė­ju­sius ir my­lin­čius sa­vo mies­tą ir sa­vo kraš­tą. Ei­nant Vil­niaus gat­vės at­kar­pa, vir­tu­sia pės­čių­jų alė­ja – bul­va­ru, kiek­vie­na­me žings­ny­je ste­bi­na vis nau­ji ne­ti­kė­tu­mai: skulp­tū­ros, fon­ta­nai, mu­zie­jai, laik­ro­džiai. Čia Dvi­ra­čių mu­zie­jus, tak­ti­li­nis že­mė­la­pis „Sau­lės ke­lias“, mies­to laik­ro­dis „Gai­dys“, o ne­to­lie­se ir fon­ta­nas „Pe­li­ka­nai“, gro­jan­tis me­ni­nis ak­cen­tas „Sau­lės veid­ro­dis“. Di­de­lį įspū­dį vi­siems pa­li­ko bal­tų kul­tū­ros pa­ži­ni­mo cent­ras „Bal­tų ke­lias“, mo­der­nio­mis prie­mo­nė­mis su­pa­žin­di­nan­tis su žiem­ga­lių, sė­lių, že­mai­čių, aukš­tai­čių, kur­šių ir ki­tų bal­tų gen­čių kul­tū­ra. Žais­min­gai nu­tei­kė skulp­tū­ros „Trys nykš­tu­kai“ ir „Ma­no ba­tai“, prie ku­rios vi­si pa­no­ro pa­si­ma­tuo­ti mil­ži­no klum­pes. Ma­tė­me gar­sią­ją Didžd­va­rio gim­na­zi­ją, ap­lan­kė­me Šv. Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­tė­lę, prie ku­rios bu­vo ap­si­sto­jęs lan­ky­da­ma­sis Šiau­liuo­se po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II, stab­te­lė­jo­me prie jo pa­mink­lo. Gė­rė­jo­mės di­din­ga Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ra, ku­rios aukš­tas, grakš­tus bal­tas bokš­tas pir­miau­sia iš­ky­la prieš akis, iš ku­rios pu­sės be­va­žiuo­tum į Šiau­lius. Šią šven­to­vę 1634 me­tais kon­sek­ra­vo Že­mai­čių vys­ku­pas Jur­gis Tiš­ke­vi­čius, ku­riam ta pro­ga pir­ma­sis baž­ny­čios kle­bo­nas me­niš­kos sie­los eru­di­tas ku­ni­gas Pet­ras Tar­vai­nis su­kū­rė „Links­mą pa­svei­ki­ni­mą…“ – vie­ną pir­mų­jų lie­tu­viš­kų kū­ri­nių mū­sų li­te­ra­tū­ros is­to­ri­jo­je.

Gra­žūs pri­si­mi­ni­mai li­ko eks­kur­san­tams ir iš ap­si­lan­ky­mo Venc­laus­kių na­me-mu­zie­ju­je.

Ar­gi įma­no­ma bū­ti Šiau­liuo­se ir neap­lan­ky­ti „Ge­le­ži­nės la­pės“ prie Talk­šos eže­ro, ne­pa­si­gė­rė­ti gar­siuo­ju sau­lės laik­ro­džiu ar­ba „Auk­si­niu ber­niu­ku“, kaip šią ne­pap­ras­tą skulp­tū­rą va­di­na šiau­lie­čiai? O pa­skui dar lau­kė „Rū­tos“ fab­ri­ko Šo­ko­la­do mu­zie­jus, kur ne tik su­si­pa­ži­no­me su il­gaam­že šo­ko­la­do is­to­ri­ja nuo pat ma­jų lai­kų, bet ir pa­tys iš­ban­dė­me sal­dai­nių ga­mi­ni­mo tech­no­lo­gi­ją. O nuo dar­bų ir įspū­džių pa­var­gę at­si­ga­vo­me Šiau­lių uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­de tarp gau­sy­bės gė­ly­nų ir ki­tų au­ga­lų.

Grį­žo­me links­mi, da­ly­da­mie­si įspū­džiais ir min­ti­mis apie tai, ką pa­ma­tė­me ir pa­ju­to­me, dė­kin­gi iš­vy­kos or­ga­ni­za­to­rėms.

Vla­da VENG­RIE­NĖ