Rugpjūčio 31-ąją Telšių rajono savivaldybės taryba ketina svarstyti sprendimo projektą „Dėl atvejo vadybos ir socialinių dirbtuvių paslaugos plėtros psichikos ir (ar) intelekto negalią turintiems asmenims“. Pritarus šiam sprendimo projektui, nuo kitų metų Savivaldybės administracijoje atsirastų negalios reikalų koordinatoriaus ir atvejo vadybininko pareigybės bei būtų teikiama socialinių dirbtuvių psichikos ir (ar) intelekto negalią turintiems asmenims paslauga.
Aistas MENDEIKA
Įsitraukimas į atvejo vadybos modelio įgyvendinimą Savivaldybės biudžetui kainuotų apie 5,5 tūkst. eurų per metus. Tačiau šios išlaidos būtų skirtos tik atvejo vadybininko darbo priemonėms, o atlyginimas būtų mokamas iš europinių lėšų. Šias lėšas numatoma skirti nuo 2024-ųjų iki 2029-ųjų.
„Atvejo vadybininkas, atsižvelgiant į asmens individualius poreikius, teikia palydėjimo, informavimo, konsultavimo ir atstovavimo paslaugas asmeniui gaunant skirtingų sektorių paslaugas. Atvejo vadybininkas savo veikloje bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, užimtumo, sveikatos priežiūros, teisingumo, švietimo ir kitų sistemų specialistais, kurių teikiamos paslaugos reikalingos asmens poreikiams užtikrinti“, – teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atvejo vadybos modelio pristatyme.
Liepą įvykusiame neeiliniame Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje pritarta pasiūlymui dalyvauti atvejo vadybos modelio taikymo projekte. Tačiau konkretaus sprendimo dėl irgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymo dalyvauti projekte plėtojant socialinių dirbtuvių paslaugas asmenims su psichikos ir (ar) intelekto negalia komitetas nepriėmė. Galutinį sprendimą turėtų priimti Savivaldybės taryba.
Rajono politikams pritarus pasiūlymui dalyvauti šiame projekte, iš Savivaldybės biudžeto kasmet reikėtų atseikėti apie 50 tūkst. eurų 2024 ir 2025 metais.
Tačiau kai kurie politikai tokio projekto tikslingumu suabejojo ne dėl pinigų. Rajone veikia ne viena socialines paslaugas neįgaliesiems teikianti organizacija, tačiau, pasak Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjos Lendros Bukauskienės, dalyvauti socialinių dirbtuvių projekte galėtų tik dvi.
Viena iš jų, Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas „Telšių atjauta“, panašų projektą baigia įgyvendinti. Jam buvo numatytas 2016–2023 metų laikotarpis.
Klubo „Telšių atjauta“ pirmininkas Kazys Mitkus „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog negali būti jokių abejonių dėl dalyvavimo Socialinių reikalų ir darbo ministerijos siūlomame projekte.
„Mūsų klubas jau turi patirties, ir galime drąsiai pasakyti, kad socialinių dirbtuvių paslaugos yra labai reikalingos psichikos ar intelekto negalią turintiems žmonėms. Be to, dabar mūsų klubo įgyvendinamas projektas artėja prie pabaigos, o dalyvavimas naujajame projekte būtų kaip ir tęstinis. Galėtume ir toliau dirbti su neįgaliaisiais, teikti jiems numatytas paslaugas. Dirbdami vadinamosiose socialinėse dirbtuvėse, žmonės turi ne tik užsiėmimą, bet ir pasijaučia lygiaverčiais su sveikaisiais. Suprantama, reikia atsižvelgti ir į tai, kad psichinę negalią turintis žmogus yra kitoks nei dėl kokių nors priežasčių tapęs neįgaliuoju. Manau, kad rajono politikai turėtų pritarti gautam pasiūlymui ir suteikti galimybę dalyvauti atrankoje“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė K. Mitkus.
Pasak klubo „Telšių atjauta“ pirmininko K. Mitkaus, nuo 2016-ųjų įgyvendinant socialinių dirbtuvių projektą sukurta 19 darbo vietų, sudarytos sutartys su Telšių miesto seniūnija, su UAB „Butų ūkio valdos“ dėl teritorijų priežiūros.
Be 12 valomų teritorijų, daugiausiai prie daugiabučių namų, socialinių dirbtuvių teikiamų paslaugų gavėjai prižiūri 8 objektus.
„Taip pat už projektui įgyvendinti skirtas lėšas nupirktos medžio apdirbimo staklės, kuriomis gaminamos šiukšlių dėžės, suoliukai, kitokie nesudėtingi gaminiai. Galiu ir pasigirti, kad mūsų socialinių dirbtuvių teikiamų paslaugų rodikliai yra geriausi Lietuvoje. Be to, dar teikiama akredituota socialinės reabilitacijos paslauga“, – kalbėjo K. Mitkus.
Vis dėlto kai kurie politikai abejoja klubo „Telšių atjauta“ patikimumu. Spėjama, jog dabar įgyvendinamam projektui dalis skirtų lėšų gali būti panaudojama ne visai pagal paskirtį.
Anot K. Mitkaus, klubas sulaukė ir tikrintojų, kurie apžiūrėjo įsigytą įrangą, patalpas.
„Tik gaila, kad savomis akimis pamatyti, ką veikia neįgalieji, įsitikinti, kaip jiems reikalingos socialinių dirbtuvių teikiamos paslaugos, atvyko tik keli Tarybos nariai“, – apgailestavo K. Mitkus.
Tarybai nusprendus dalyvauti šiame projekte, Savivaldybės biudžeto lėšos būtų skiriamos socialinio darbuotojo darbo užmokesčiui – apie 2 112 eurų (neatskaičius mokesčių), individualios priežiūros specialisto darbo užmokesčiui – apie 1 559 eurus bei socialinių dirbtuvių veiklos ir organizavimo išlaidoms – daugiausiai apie 734 eurus.
Abu iš ministerijos gauti pasiūlymai bus svarstomi Savivaldybės taryboje. Pasak L. Bukauskienės, ministerija pratęsė terminą, iki kurio savivaldybės turi pateikti atsakymus, dalyvaus ar nedalyvaus projektų įgyvendinime.