Telšių rajono savivaldybės tarybai teikiami patobulinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Pasak UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) direktoriaus Rimanto Adomaičio, nuostatus imtasi tobulinti atsižvelgus į verslininkų ir gyventojų keliamą nepasitenkinimą. Nors ir toliau paliekamas galioti principas – rinkliavą susieti su turto vienetu, bet ne su žmogumi – tačiau ji nuo šiol bus labiau diferencijuota nei anksčiau. Kad ir kaip ten būtų, bet Tarybai pritarus naujiems nuostatams – vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą didės apie 20 proc.
„Dėl per mažų bendro ploto žirklių, pagal kurias skaičiuojama rinkliava, nepatenkinti verslininkai. Gyventojai skundžiasi dėl pažymų iš „Lesto“, kurias, norėdami, kad būtų atleisti nuo rinkliavos, jie privalo pateikti kaip įrodymą, jog tame būste negyveno, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo TRATC direktorius R. Adomaitis. – Atsi- žvelgiant į tai, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai iškelta užduotis – patobulinti dabartinius Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus.“ R. Adomaičio teigimu, šiandien Tarybai siūloma pritarti nuostatų korekcijoms – verslininkams padidintos bendro ploto žirklės, pagal kurias skaičiuojama rinkliava. Anksčiau jos numatė tik iki 100 kv. m, nuo 100 iki 500 kv. m ir per 500 kv. m. Dabar siūloma papildomai įvesti nuo 500 iki 750 kv. m, nuo 750 iki 1 000 kv. m ir per 1 000 kv. m.
Kitaip nei iki šiol, gyventojams, kai jiems priklausantys pastatai ar butai mokestiniais metais nebuvo naudojami, to nebereikės įrodinėti pateikiant pažymas iš „Lesto“. Anot TRATC direktoriaus, tokiems asmenims užteks tik pateikti prašymą, kuriame nurodys, jog tuo adresu niekas negyveno, ir tai patvirtinantį raštą iš seniūno, sodininkų bendrijos ar daugiabučio namo bendrijos pirmininkų, administratoriaus. Tačiau nustačius, kad vietinės rinkliavos mokėtojas kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis arba nepranešė apie padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtaką teisei į mažesnį vietinės rinkliavos dydį, jis privalės sumokėti visą vietinės rinkliavos įmoką.
Anksčiau gyventojai, kuriems priklausantys pastatai ar butai mokestiniais metais nebuvo naudojami, buvo visiškai atleidžiami nuo rinkliavos. Naujuosiuose nuostatuose įvedama naujovė – tokie būstai apmokestinami 30 proc. dydžio rinkliava. Kitaip tariant, nors žmogus bute ar individualiame name negyveno – jis vis tiek privalės sumokėti TRATC beveik trečdalį rinkliavos.
Dar viena naujovė – vietinės rinkliavos mokėtojams, individualių namų savininkams (naudotojams), kurių gyvenamosios paskirties pastatai kaimo (miesto) vietovėse nepatenka į atliekų surinkimo maršrutą arba iki artimiausio atliekų surinkimo konteinerio yra 500 m, gali būti nustatomas 50 proc. mažesnis rinkliavos dydis pagal iki einamųjų metų sausio 15 d. gyventojo pateiktą ir seniūnijos seniūno patvirtintą prašymą arba seniūnijos seniūno pateiktą sąrašą. T. y. nors žmogus neturi konteinerio, paslaugos negauna, tačiau taip pat bus priverstas už atliekas TRATC sumokėti pusę rinkliavos dydžio. „Gyventojas, mokėdamas rinkliavą, moka ne vien už tai, kad jam paėmė konteinerį, bet ir už atliekų priėmimo aikšteles, už patį sąvartyną, už tai, kad sąvartyną teks praplėsti, vėliau – uždaryti ir pan., – „Telšių ŽINIOMS“ naujoves komentavo R. Adomaitis. – Gyventojai dažnai įsivaizduoja, jog jei jiems paslauga neatliekama – už ją neturėtų mokėti. Žmogus, mokėdamas rinkliavą, kad ir minimalią, palaiko atliekų tvarkymo sistemą ir turi teisę išmesti savo atliekas arčiausiai jo namų esančiame konteineryje arba atiduoti artimiausioje atliekų surinkimo aikštelėje. Kitose valstybėse tai įvardijama kaip pastovioji atliekų tvarkymo mokesčio dalis infra- struktūrai išlaikyti.“
Tačiau nuo vietinės rinkliavos mokesčio numatoma atleisti gyventojus, kai jiems priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nebuvo gyvenama, jis fiziškai sunaikintas, yra avarinės būklės, taip pat buvo statomas ar remontuojamas ir kurio baigtumas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra mažiau kaip 40 proc., pateikus statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius bei kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas.
Gavus iš Savivaldybės administracijos informaciją, iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro išbraukiami mirę pastatų savininkai. Atsiradus paveldėtojui ar kitam naudotojui, jis įtraukiamas į vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, jam perkeliama nesumokėta buvusio savininko skola.
Kitaip nei iki šiol, naujuosiuose nuostatuose numatoma, jog gyventojų, praleidusių terminus, pateikti prašymai dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos taikymo bus nagrinėjami nebe savivaldybių tarybų, o pačio TRATC. Vienintelė sąlyga – jei prašymų pateikimo terminai praleisti dėl svarbių ir ne nuo pareiškėjų valios priklausančių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi vietinės rinkliavos mokėtojo veiksmai ar neveikimas, taip pat vietinės rinkliavos mokėtojo nemokumas.
Na, ir, ko gero, pats svarbiausias naujuosiuose nuostatuose atsiradęs punktas, kuriuo nustatomas bazinis vietinės rinkliavos dydis – 34 Lt už 1 kub. m atliekų (iki šiol galiojo 28 Lt už 1 kub. m). Tad rinkliava nuo liepos 1 d. turėtų didėti apie 20 proc.
Labiausiai iki šiol diskusijų kėlęs klausimas – kodėl rinkliava siejama su turto vienetu, bet ne su žmogumi. Logiška, jog šiukšles gamina žmogus, bet ne butas ar pastatas. Galiausiai atliekų kiekis tiesiogiai proporcingas atliekų gamintojų skaičiui. Tad kuo daugiau žmonių gyvena, tarkime, bute – tuo daugiau jie sukaupia šiukšlių. „Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje pateikta išvada, jog atliekų kiekis priklauso nuo būsto, jo dydžio ir nuo gyventojų skaičiaus, – pasakojo R. Adomaitis. – Todėl pasakyti, kad vien tik nuo gyventojų, yra neteisinga.“ Esą todėl ir buvo paliktas galioti principas – rinkliavą susieti su turto vienetu.
„Taip pat laikomės nuomonės, kad bute žmonės sukaupia mažiau atliekų nei gyvenantieji privačiame name, – tęsė TRATC direktorius. – Bet ši nuomonė artimiausiu laiku gali keistis, mat netrukus planuojame pasirašyti sutartis, pagal kurias individualių namų gyventojams bus išdalinti konteineriai atliekoms rūšiuoti. Tad gali atsitikti taip, jog, privatininkams pradėjus rūšiuoti, vėl teks peržiūrėti nuostatus ir numatyti jiems kažkokį paskatinimą – mažinti rinkliavą arba jos nedidinti.“
Loading ...
