Į Telšių rajono savivaldybės vadovus kreipėsi Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos profesinės sąjungos įgaliotinė Julita Švėgždavičienė. Moteris prašė savivaldybės mero, tarybos narių ir administracijos vadovų labiau atkreipti dėmesį į rajono bibliotekas, spręsti susidariusias problemas, skirti didesnį finansavimą. Valdžia į bibliotekas atsisuko, žadėdama reformas.
Kreipimasis
Balandžio 30 d. rajono valdžiai skirtame rašte Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos profesinės sąjungos įgaliotinė J. Švėgždavičienė rašė: „13-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei pasibaigus, norisi pasidžiaugti kolegų, dirbančių įvairiose respublikos viešosiose bibliotekose entuziazmu, optimizmu, tikėjimu bibliotekos misija, apie ką byloja savaitės metu vykę renginiai, akcijos. 15 renovuotų bibliotekų Lietuvos mastu jau yra patrauklūs informacijos, kultūros, neformaliojo švietimo centrai. Tuo tarpu Telšių viešoji biblioteka ir jos darbuotojai tapo ne tik ekonominio sunkmečio, bet ir pernelyg užsitęsusios bibliotekos renovacijos, dėl to jau nebegalinčios teikti tokios kokybės paslaugas gyventojams, kokias galėtų, įkaite.
Būtų nusikalstama, jei tai, ką bibliotekos turi įgijusios, būtų prarasta dėl bibliotekų skurdinimo: neestetiškos, kai kur šaltos, patalpos, menki, vos išgyventi leidžiantys atlyginimai, daug kur kaimuose tik 0,5 etato, jokių lėšų renginiui organizuoti (patys bibliotekininkai iš savo atlyginimo „sponsoriauja“ kultūros renginius!). Bibliotekininkų nevyriausybinės organizacijos iškovojo, kad pagaliau pradėtų grįžti į bibliotekų lentynas naujos knygos. Kas galėjo pagalvoti, kad galime likti be periodinių leidinių! Jiems lėšos skiriamos iš Savivaldybės biudžeto. Nejaugi šitaip elgiamasi, kad būtų galima pakelti atlyginimus Savivaldybės administracijos tarnautojams? Sunku patikėti, tačiau vien per 4-is šių metų mėnesius priimti 28 įsakymai, kalbantys apie tarnautojų koeficientų, lygių kėlimą, naujų etatų steigimą, kelia ir tokių minčių.
Labai nerimaujame, kad neseniai atlikto vietos audito išvados dėl per mažo aptarnaujamo mikrorajono gyventojų, tuo pačiu ir skaitytojų, skaičiaus, nebūtų panaudotos dar kartą mažinti bibliotekininkų etatams arba jiems perduoti Švietimo sferai. Bibliotekų vadybos tikrai gal mažoka. Dabar sunku pasakyti, ar dėl to, kad jaučiame turintys per daug „viršininkų“, ar kaip tik – trūksta? Ypač išmanančio ir norinčio gerinti bibliotekų situaciją. Tokių darbuotojų, kaip Kaunatavos kaimo bibliotekininkė Vilija Jocienė, galime ir netekti. Kokius kultūros renginius organizuoja! Ar įsivaizduojate tokius renginius vykstant ne tarp knygų, o kokioje mokyklos salėje? Jeigu vėl planuojamas bibliotekų kėlimas į mokyklas, vadinasi, planuojamas knygos, skaitymo, kultūros naikinimas. Krizė baigėsi (-iasi). Tokie politikų ketinimai taupyti viešųjų paslaugų sąskaita vertintini kaip trumparegiški.
Pritardami Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos ir kitų bibliotekininkus atstovaujančių organizacijų iniciatyvoms atkreipti dėmesį į šiuolaikinių bibliotekų pasiektą progresą ir neadekvatų jų finansavimą, prašome:
Kuo greičiau užbaigti Telšių rajono savivaldybės K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos patalpų renovavimo, įrengimo darbus;
Atstatyti Telšių rajono savivaldybės K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos mokos fondą į prieškrizinį lygį;
Numačius netikslinga išlaikyti bibliotekas kai kuriose kaimiškose vietovėse, kur sumažėjęs gyventojų ir potencialių skaitytojų skaičius, bibliotekininkų etatus panaudoti renovuotos bibliotekos funkcijų stiprinimui bei atkurti sumažintus etatus gerai dirbančiose bibliotekose-filialuose;
Derinti sprendimus su bibliotekininkų atstovais;
Sudaryti sąlygas bibliotekoms atlikti informacijos sklaidos tarpininkės funkciją – aprūpinti periodine spauda.“
Bręstančių pokyčių bibliotekos neišvengs
„Ne kartą skaičiau šį raštą ir ilgai galvojau, – „Telšių ŽINIOMS“ prisipažino Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. – Sutinku, kad bibliotekininkų atlyginimai yra maži. Ypač jie nuvertėjo, kai šiais metais didėjo minimalus darbo užmokestis. Anksčiau bibliotekų darbuotojai gaudavo šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, o dabar jis praktiškai suvienodėjo.“
Anot P. Kuizino, kad būtų išlaikyta buvusi proporcija tarp minimalaus darbo užmokesčio ir bibliotekininkų atlyginimo, reikalingos papildomos lėšos, kurių Savivaldybė šiuo metu neturi.
„Teko dalyvauti Kultūros ministerijoje vykusioje diskusijoje dėl kultūros darbuotojų, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, atestavimo, atlyginimų, – prisiminė vicemeras. – Kultūros ministras išsakė aiškią mintį, kad turi būti sukurta sistema, kuri vertintų bibliotekininkų kvalifikaciją. Ministras griežtai pasisakė ir dėl to, kad atlyginimai vien tik už knygų išdavimą ir priėmimą tikrai nebus didinami. Kitaip tariant, ta veiklos sritis, kurią vadiname „biblioteka“, nebegali apsiriboti vien tik knygų išdavimu ir surinkimu.“ Tačiau kokia sistema Kultūros ministerijoje bus sukurta, kol kas nėra aišku, tačiau joje bus aiškiai apibrėžti tiek kultūros, tiek bibliotekos darbuotojų pareiginiai nuostatai, aprašai, kvalifikacijos nuostatai ir pan.
„Kai kurios rajono bibliotekos dirba tikrai labai gerai, – tvirtino P. Kuizinas. – J. Švėgždavičienė savo rašte mini vienos bibliotekininkės pavardę. Tačiau yra ir tokių, kurie atsainiai žiūri į savo darbą. Paprastas pavyzdys, biblioteka dirba nuo 8 val. ryto iki 12 val. dienos. Kas čia blogai? Visų pirma, biblioteka yra paslauga. Be vienos iš funkcijų – teikti literatūrą gyventojams, jose taip pat įrengtos ir interneto prieigos. Kiekvienoje bibliotekoje yra kompiuteriniai kampeliai su internetu. Šiandien daugelį dalykų gyventojai gali atlikti, naudodamiesi internetu, pvz., deklaruoti turtą, sumokėti mokesčius, galiausiai – rinkti informaciją, skaityti periodinę spaudą ir t. t. Tačiau kas tuo internetu gali pasinaudoti, jeigu biblioteka dirba nuo 8 iki 12 val.? Dirbantiems žmonėms ši paslauga yra neprieinama. Patys bibliotekininkai, jeigu yra suinteresuoti teikti šią paslaugą, turi pasirinkti optimalų darbo laiką, kad bibliotekose galėtų lankytis ir dirbantys žmonės.“
Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo manymu, biblioteka turi būti mobili, prisitaikyti prie gyventojų poreikių, turėti lankstesnį darbo laiką ir t. t.
Kalbėdamas apie J. Švėgždavičienės kreipime nurodytus reikalavimus, P. Kuizinas gūžčiojo pečiais: „Mes visi norime kuo greičiau užbaigti Telšių rajono savivaldybės K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos patalpų renovaciją, tačiau darbai finansuojami iš Valstybės investicijų programos (VIP), pagal kurią vietoj žadėtų 800 tūkst. Lt (tiek būtų užtekę pabaigti bibliotekos remontą, – red.) mums buvo numatyti tik 600 tūkst. Lt.“
P. Kuizino teigimu, dėl sumažėjusio rajono biudžeto negalima atstatyti Telšių rajono savivaldybės K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos mokos fondo į prieškrizinį lygį: „Biudžetas buvo formuojamas visiems vienodai, neišskiriant nei švietimo, nei kultūros, nei kitų biudžetinių įstaigų. Visiems yra suplanuotas 10,6 mėnesio atlyginimų fondas.“
„Nori to ar nenori, tačiau vis tiek teks padaryti rajono bibliotekų analizę ir realiai įvertinti situaciją, – kalbėjo P. Kuizinas. – Gal tai bus bibliotekų restruktūrizacija, reforma… Nepopuliaru, skausminga? Taip. O ką daryti? Jeigu sėdėsime sudėję rankas, kitais metais teks formuoti rajono biudžetą su 10 mėnesių darbo užmokesčio fondu.“
Anot pašnekovo, siekiama, kad reikalingos permainos tiek kultūros įstaigoms, tiek bibliotekoms bus įgyvendintos jau šiemet. Lygiai taip, kaip ir dėl kultūros įstaigų, taip ir dėl bibliotekų, bus atlikta analizė, vyks susitikimai su darbuotojais, gyventojais: „Mes kiekvieną būsimą reformos žingsnį derinsime su bibliotekininkais. Tačiau šiuos žingsnius taip pat derinsime ir su bendruomenėmis, nes mums svarbiausia tai, ko reikia gyventojams.“