Apvalaus stalo diskusija „Ekoproduktų rytojus“

Telšiuose kredito unijos „Germanto lobis“ salėje vyko Žemaitijos regiono ūkininkus, supirkėjus, perdirbėjus, ekologiškos produkcijos pardavėjus bei vartotojus subūrusi apvalaus stalo diskusija „Ekoproduktų rytojus“. Susirinkimo idėjos autoriai – kooperatyvo „EKO Žemaitija“ valdybos pirmininkas Andrius Norkūnas ir Raseinių r. žemės ūkio kooperatyvo „Ekokraštas“ vadovas Marijus Čekavičius. Šį sumanymą įgyvendinti padėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacija. Diskusijoje savo patirtimi ir mintimis dalijosi 32 ekologiškų produktų rytojumi, jų vartojimu, auginimu, perdirbimu, supirkimu, pardavimu besidomintys žmonės: uždarųjų akcinių bendrovių „Biosala“, „Biogrūdai“, „Liteco“, „Milviteka“, VšĮ „Ekoagros“, kooperatyvo „EKO Žemaitija“, kooperatinės bendrovės „Biohumus LT“ atstovai, ekologinių ūkių draugijos nariai, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas Valentinas Genys, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos GAJA administratorė Daiva Baltramaitytė, profesorius, habilituotas agrarinių mokslų daktaras Antanas Svirskis bei ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, bitininkyste, sodininkyste, augalininkyste užsiimantys žmonės.
Visiems apvalaus stalo diskusijos „Ekoproduktų rytojus“ dalyviams buvo suteikta proga pristatyti savo atstovaujamą įmonę ir papasakoti apie plėtojamą verslą. Diskutuota įvairiomis ekologiškos produkcijos pardavimo, pirkimo, auginimo ir kt. temomis. Dauguma kalbėjusiųjų ieškojo būdų, kaip ekologiškas produktas galėtų pasiekti tą pirkėją, kuris jį vertintų, jo ieškotų ir suprastų teikiamą naudą.
Trumpus pranešimus susirinkusiesiems skaitė profesorius A. Svirskis. Habilituoto agrarinių mokslų daktaro išsakytoms mintims apie mažėjantį ekologiškai ūkininkaujančių žmonių skaičių šalyje pritarė daugelis salėje sėdėjusiųjų. „Lietuvos žemės ūkis ir kaimas vis labiau įsukamas į globalizacijos keliamų pokyčių verpetą. Kasmet vis mažiau kaimo gyventojų beaugina daržoves, laiko gyvulius ir ūkininkauja. Vien pernai net 9 000 smulkių ūkių savininkų likvidavo per 10 tūkst. karvių. Kai viskas brangsta ir nėra agroserviso bei kooperacijos, tokiuose ūkiuose, net esant didžiausiam norui, dirbti neapsimoka. Jei taip tęsis ir toliau, greitai pirksime pieną, mėsą ir kitus maisto produktus, pagamintus fabrikuose bei kaimyninėse šalyse, o ne Lietuvos fermose ar laukuose“, – ekologiškų produktų svarbą visuomenei ir jų stoką šiandieninėje rinkoje įvardijo keturių organizacijų, propaguojančių ekologinę žemdirbystę, atstovas.
Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos GAJA administratorė D. Baltramaitytė pristatė valdžios svarstymus ekologinės žemdirbystės tema ir papasakojo apie tai, kas laukia ekologiškai ūkininkaujančiųjų ateityje.
VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialo atstovė Rasa Šeputienė diskusijos dalyvius informavo apie ekologiškos produkcijos tikrinimo rezultatus bei laukiamas naujoves.
Kooperatyvui „EKO Žemaitija“ atstovavo valdybos pirmininkas ir vienas iš apvalaus stalo diskusijos sumanytojų bei organizatorių Andrius Norkūnas. Vyras pristatė 2006 m. įkurto kooperatyvo veiklą. Kooperatyvą „EKO Žemaitija“ sudaro 37 tik ekologinės gamybos ūkiai. Pagrindinė veikla – ekologiško pieno supirkimas (ne tik iš Telšių r. ūkininkų) ir pardavimas Kauno pieno įmonei – AB „Pieno žvaigždės“. Kooperatyvo valdybos pirmininkas pasakojo apie turimus tris pienvežius, įsigytas patalpas Ryškėnų seniūnijoje, įkurtą cechą, kuriame gaminami 8 rūšių sūriai, sviestas, varškė, kastinys, jogurtas ir kt. ekologiški produktai. Anot A. Norkūno, pagamintų produktų kiekiai nėra dideli, nes prekyba vykdoma tiesiogiai iš cecho bei turguose. „EKO Žemaitijos“ valdybos pirmininkas pasakojo apie šiuo metu vykdomą projektą „Pieno perdirbimo plėtra“. Viso to rezultatas – naujesnės, ryškesnės etiketės ekologiškiems produktams ženklinti.
Prie diskusijų stalo buvo pakviestas Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius Zigmas Nevardauskas. Jis samprotavo apie tarnybos balansavimą ties ekonomikos ir ekologijos riba. „Pasaulyje gyvena 7 milijardai žmonių. 1 milijardas miegoti eina alkanas, antras milijardas – kenčiantis nuo kraujagyslių ligų (persivalgęs)“, – mintimis dalijosi Z. Nevardauskas. Kalbėta ir apie ekologinių ūkių vardą gadinančią paprasto ir ekologinio ūkio samplaiką to paties šeimininko ūkyje. Telšių VMVT viršininkui buvo užduotas klausimas dėl sveikų produktų privalomojo vartojimo rajono ugdymo įstaigose. A. Nevardauskas tai įvardijo kaip didelę problemą ir visiems diskusijos dalyviams priminė jam kartą girdėtą frazę: „Vaiką reikia pradėti auklėti, kada gimsta jo mama.“
Po įnirtingos diskusijos apie ekologiškų produktų gamybą, auginimą, pirkimą, pardavimą ir pan. buvo nutarta valdžios institucijoms parašyti kreipimąsi dėl ekologinių išmokų mokėjimo tvarkos už pūdymus bei ekologinės sėklininkystės.
Susirinkimo „Ekoproduktų rytojus“ dalyviai pareiškė norą tokius sambūrius ateityje surengti bent kartą per pusę metų.
Raseinių r. žemės ūkio kooperatyvo „Ekokraštas“ vadovas Marijus Čekavičius, apibendrindamas diskusiją, visiems linkėjo gyventi santarvėje su žeme. Tuomet ji, atsidėkodama žmogui, dosniai atsilygins.