Apie lie­pą ir jos tei­kia­mą svei­ka­tą

Su­žy­dė­jus lie­poms kve­pia miš­kai, lau­kai ir net mies­tai. Tel­šiuo­se yra ne­ma­žai vie­tų, kur ža­liuo­ja lie­pos, vi­lio­da­mos sa­vo kvap­niais žie­dais. Mo­te­rys ak­ty­viai žie­dus ski­na nuo ant Zak­so kal­no au­gan­čių lie­pų. Šių me­džių gau­su ir prie Ma­žo­sios baž­ny­tė­lės, Že­mai­tės gim­na­zi­jos par­ke, mies­to gat­ve­lė­se…

Vals­ty­bi­nė miš­kų urė­di­ja da­li­ja­si in­for­ma­ci­ja apie lie­pų rū­šis ir skel­bia, kur au­ga se­niau­sia lie­pa Lie­tu­vo­je. O vais­ti­nin­kas Kęs­tu­tis Ber­ži­nis pa­sa­ko­ja, ka­da gi pa­ts tin­ka­miau­sias me­tas skin­ti lie­pų žie­dus, nuo ko ir kaip juos var­to­ti.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Lie­tu­vo­je au­ga 11 skir­tin­gų lie­pos rū­šių

Lie­pą lie­tu­viai nuo se­no lai­kė sak­ra­li­niu me­džiu, to­dėl ir iki šių die­nų iš­li­ko ne­ma­žai įspū­din­gų se­ną­sias so­dy­bas, dva­rus puo­šu­sių lie­pų.

Vals­ty­bi­nė miš­kų urė­di­ja skel­bia, jog Lie­tu­vo­je au­ga 11 skir­tin­gų lie­pos rū­šių, bet sa­vai­me pa­pli­tu­si tik ma­ža­la­pė lie­pa.

2021 m. Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, lie­py­nai Lie­tu­vo­je užė­mė 0,5 pro­c. vi­so miš­kų plo­to. Apie pu­sė šių me­dy­nų tel­kia­si vi­du­rio ir pie­tų Lie­tu­vo­je. Lie­pos – vie­ni daž­niau­sių me­džių, ku­rie au­gi­na­mi de­ko­ra­ty­vi­niuo­se žel­di­niuo­se, gat­vė­se, pa­ke­lė­se ir so­dy­bo­se, nes ši rū­šis pa­si­žy­mi at­spa­ru­mu dul­kėms ir už­terš­tam orui, be to, au­ga ga­na spar­čiai. Tai il­gaam­žis me­dis – lie­pos gy­vuo­ja 500–600 me­tų, o li­te­ra­tū­ro­je ga­li­ma ras­ti duo­me­nų, kad lie­pa kar­tais gy­ve­na net iki 1 200–1 300 me­tų.

Lie­tu­vo­je apie 40 lie­pų yra su­teik­tas gam­tos pa­mink­lo sta­tu­sas.

Ma­no­ma, kad se­niau­sia ir sto­riau­sia lie­pa Lie­tu­vo­je au­ga Kau­no ra­jo­ne, Bra­ziū­kų kai­me. Apie 500 me­tų am­žiaus 8 met­rų apim­ties me­dis va­di­na­mas Lie­pa Mo­ti­nė­le. Vie­ti­niai pa­sa­ko­ja, kad XIX am­žiaus vi­du­ry­je prie lie­pos rink­da­vo­si su­ki­lė­liai, ku­riems jos dre­vė bu­vo ta­pu­si slėp­tu­ve. Esą dre­vė­je tilp­da­vo 7 vy­rai.

Ki­ta Kau­no ra­jo­ne, Lam­pė­džiuo­se, au­gan­ti lie­pa ti­tu­luo­ja­ma gra­žiau­siu Lie­tu­vos me­džiu. Ją žmo­nės taip ir va­di­na – Lam­pė­džių lie­pa Gra­žuo­lė. Jos ka­mie­no apim­tis – be­veik 8 met­rai, am­žius – apie 250 me­tų.

Ne ma­žiau įspū­din­gos yra dau­gia­ka­mie­nės lie­pos. Vil­ka­viš­ky­je, Dab­ra­vo­lės pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je, iš­si­ke­ro­ju­si dau­gia­ka­mie­nė Dab­ra­vo­lės lie­pa su iš kel­mo iš­si­ša­ko­ju­siais 26 ka­mie­nais. Pa­pi­lės pen­kio­li­ka­ka­mie­nė lie­pa, au­gan­ti Ak­me­nės ra­jo­ne, Pa­pi­lės mies­te­ly­je, – iš­skir­ti­nis me­dis sa­vo ka­mie­nų gau­sa. Pa­žy­mė­ti­na ir 24 met­rų aukš­čio ir per 6 met­rų apim­ties ke­tur­ka­mie­nė Žą­sū­ga­los lie­pa Len­ka­lių apy­lin­kė­je Tel­šių ra­jo­ne bei 23 met­rų aukš­čio ir 12 met­rų apim­ties J. Gri­ga­liū­no de­vy­nia­ka­mie­nė lie­pa, puo­šian­ti An­ta­kal­nio kai­mą Kai­šia­do­rių ra­jo­ne.

Iš lie­pų alė­jų įspū­din­ga Vil­niaus ra­jo­ne au­gan­ti se­na Vy­žuo­lių dva­ro lie­pų alė­ja.

Lie­pų žie­dų nau­da

Apie lie­pų žie­dų nau­dą žmo­gui sa­vo iš­min­ti­mi da­li­ja­si vais­ti­nin­kas Kęs­tu­tis BERŽINIS:

– Lie­tu­vo­je sa­vai­me au­ga tik vie­na rū­šis – ma­ža­la­pė lie­pa. Dar apie de­šimt šios gen­ties rū­šių yra so­di­na­ma ir au­gi­na­ma par­kuo­se, prie na­mų ar so­dy­bų. Gy­do­mo­ji jų ga­lia pa­na­ši.
Da­bar, kai prie Tel­šių ka­ted­ros su­žy­dę pa­sku­ti­niai va­sa­ros me­džiai svai­gu­liu už­lie­ja praei­vius, no­rom ne­no­rom pri­si­me­ni lie­pų me­dų. Tik bi­ti­nin­kai ga­li pa­sa­ky­ti, ka­da lie­pų žie­dai tur­tin­giau­si ne­kta­ro. De­ja, jo gau­su bū­na ne kas­met, kaip ir ko­ky­biš­ko lie­pų me­daus. Ieš­kan­tiems svei­ka­tos svar­bios ir ki­tos me­džia­gos – fla­vo­noi­dai, glei­vės, ete­ri­nis alie­jus, or­ga­ni­nės rūgš­tys, vi­ta­mi­nai, mi­ne­ra­lai ir t. t.

Tai­gi rei­kia ne­ma­žai pri­si­skin­ti dar ne­vi­siš­kai su­žy­du­sių žie­dų, nes vie­nai stik­li­nei gy­do­mo­jo už­pi­lo gau­ti ber­si­me net 10 ar dau­giau gra­mų džio­vin­tos ir smul­kin­tos ža­lia­vos – apie 3 ir dau­giau val­go­mų­jų šaukš­tų. Smul­kin­ti rei­kia jau vien dėl sto­rao­džių pa­žied­la­pių, kur pa­si­slė­pu­sios svei­ka­tai svar­bios glei­vės. Aiš­ku, 3–4 žie­de­liai puo­de­liui ver­dan­čio van­dens pui­kiai pa­si­tar­naus šil­tam pa­bend­ra­vi­mui, ar­ba­tos ri­tua­lui, bet ne dau­giau. Stip­res­nis už­pi­las ar nuo­vi­ras gel­bės esant įvai­riems ne­ga­la­vi­mams. Juk liep­žie­džiai tu­ri prieš­mik­ro­bi­nį, prie­šuž­de­gi­mi­nį, skaus­mą ma­ži­nan­tį, „glei­vi­nan­tį“, pra­kai­ta­vi­mą ska­ti­nan­tį, šla­pi­mą va­ran­tį, tul­žies ga­my­bą ska­ti­nan­tį, žar­ny­no spaz­mus at­pa­lai­duo­jan­tį, leng­vą ra­mi­na­mą­jį, net mig­do­mą­jį po­vei­kį.

Vi­si esa­me pa­ste­bė­ję pui­kų efek­tą per­ša­lus, kai rei­kia ne tik tem­pe­ra­tū­rą nu­muš­ti ar skau­dan­čius kau­lus nu­ra­min­ti, bet ir įky­rų sau­są ko­su­lį pa­ža­bo­ti. O jei dar su džio­vin­to­mis avie­tė­mis ar gervuogėmis… Aiš­ku, kar­tais ir tab­le­tės pri­reiks. Il­giau pa­gė­rus liep­žie­džių, pa­si­duo­da net įsi­se­nė­jęs ko­su­lys.

Mie­gui ge­rin­ti ga­li­me pri­si­kimš­ti pa­gal­vė­lę ly­gio­mis da­li­mis liep­žie­džių, le­van­dų žo­lės ir apy­nių spur­gų. Me­tan­tiems svo­rį daž­nai ky­la ne­ri­mas, stre­sas – puo­de­lis per die­ną liep­žie­džių ar­ba­tos be cuk­raus ga­li pa­ge­rin­ti sa­vi­jau­tą. Šio au­ga­lo fi­toest­ro­ge­nai pa­gel­bės pra­si­dė­jus kli­mak­te­ri­niams simp­to­mams. Jei var­gi­na skaus­min­gos menst­rua­ci­jos, re­ko­men­duo­ju 3–4 die­nas prieš cik­lo pra­džią pa­var­to­ti šios ar­ba­tos.

Ga­li­ma už­pi­lą nau­do­ti kaip ne­pras­tą vei­do to­ni­ką. Nup­li­ky­tus ver­dan­čiu van­de­niu žie­dus dar karš­tus pa­tar­čiau dė­ti ant skau­dan­čių są­na­rių, o į vi­dų pa­var­to­ti mi­ši­nio iš 3 val­go­mų­jų šaukš­tų liep­žie­džių mil­te­lių ir tiek pat me­daus. Ger­ti po ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį tris­kart per die­ną. To­kį bal­za­mą ga­li­ma var­to­ti ir ki­tiems tiks­lams, tie­siog iš­tir­pi­nus karš­to van­dens puo­de­ly­je.

Gal­vos skaus­mas, krau­jos­pū­dis, smė­lis šla­pi­mo ta­kuo­se, ne­mi­ga, jaut­ru­mas, cuk­raus kie­kis krau­jy­je, pil­vo, šla­pi­mo pūs­lės spaz­mai slops­ta nuo šio la­bai se­no tra­di­ci­nio au­ga­lo pre­pa­ra­tų, bet vi­sa­da le­mia­mą spren­di­mą dėl svei­ka­tos ge­ri­ni­mo ir gy­dy­mo priims jū­sų gy­dy­to­jas.

Gra­žaus va­sa­ri­nio žo­lia­vi­mo! Pui­kios svei­ka­tos, bran­gūs tel­šiš­kiai!