Tie, kas domisi ir seka Kulių bendruomenės ir šio miestelio gyvenimą, žino, kad gyvenvietė gali pasigirti ne tik turtinga istorija, bet ir kultūros paveldo pastatų ansambliu, originaliomis lauko skulptūromis, meno kūrėjus iš viso pasaulio liepos mėnesį viliojančiu Sofijos festivaliu. Kuliai pastaruoju metu gyvena ir malonių pokyčių laukimu: yra rekonstruojamas vienas iš čia esančių paveldo objektų, kuriame įsikurs meno rezidencijų ir bendruomenės erdvė „Kultūros virenė“.
Daiva Gerikienė
„Ši vasara Kuliams ir Sofijos festivaliui bus ypatinga – duris atvers „Kultūros virenė“, šiuo metu rekonstruojamas kultūros paveldo pastatas pačioje miestelio širdyje. Unikalios, kamerinės pastato patalpos suteiks naujas galimybės Kulių bendruomenei, festivalio svečiams ir profesionaliems menininkams susitikti, kurti ir įprasminti savo laiką kartu ne tik festivalio renginių savaitę liepos mėnesį, bet ir ištisus metus“, – pasakojo Sofijos festivalio sumanytoja, Kuliuose gyvenanti kultūros prodiuserė Raimonda Masalskienė. Pasak pastato rekonstrukcijos projekto iniciatorės, būtent nuosekli ir profesionali Sofijos festivalio veikla leido pritraukti tokias dideles tarptautines investicijas į Kulių miestelį.
Kamerinėse, istorinėse „Kultūros virenės“ erdvėse Kulių bendruomenė įsitrauks į kūrybines veiklas drauge su menininkais, mėgausis įvairių klubų veikla, parodomis, paskaitomis, edukacijomis, socialinio teatro projektais, degustacijomis ir neformaliu bendravimu. Ateityje čia veiks ir įvairių sričių menininkų rezidencijos.
„Kultūros virenė“ duris atvers liepos mėnesį, jau septintą kartą Kuliuose organizuojamo Sofijos festivalio metu liepos 1–9 dienomis. „Kultūros virenėje“ numatyta dalis programos renginių: knygų klubo susitikimas, tapytojo Zdaneko Daneko (Čekija) parodos atidarymas, kompozitoriaus Tomoo Nagai (Japonija) ir scenografės Renatos Valčik (Lietuva) garsovaizdžio instaliacijos pristatymas, skrybėlių dirbtuvės su dizainere Sandra Straukaite.
„Nedaug Žemaitijoje liko pastatų, kuriuose būtų išsaugota autentiška atvira ugniavietė – virenė. Tai išskirtinis pastato architektūrinis elementas – didelis name įrengtas ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą. Ši virenė yra viena didžiausių išlikusių Žemaitijoje. Mums tai ne tik architektūros paveldo elementas, bet ir jaukumo, bendrystės, namų simbolis, todėl kūrybinių dirbtuvių metu su kuliškiais ir pasirinkome tokį naujos erdvės pavadinimą“, – kalbėjo Kuliuose gyvenantis aktorius, režisierius, Sofijos festivalio meno vadovas Valentinas Masalskis.
„Kultūros virenės“ pastatas priklauso Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksui, įtrauktam į Kultūros paveldo departamento nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Namo architektas – iš Varnių į Kulius atkeltas kunigas Antanas Rimkevičius, 1780 m. projektavęs namą pagal jėzuitų statybos tradicijas. Statant pastatą nenaudotos jokios degios medžiagos. Skliautuotą rūsį, šviesias kamerines menes ir jaukią palėpę dengia čerpinis stogas, mūras suręstas iš plytų ir akmenų. Virš įėjimo pastato išskirtinumą pabrėžia lotyniškas užrašas „Haec domus ardere nescia“ – „šis namas nepažįsta degimo“.
Eglės SABALIAUSKAITĖS nuotr.