Pirmadienį Aplinkos ministerijoje vyko šalies savivaldybių vadovų susitikimas, kuriame pristatytas naujas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos modelis. Pagal jį būsto savininkams nebereikės prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikos – šią naštą neš savivaldybės paskirtas administratorius. „Be to, gyventojai, dalyvaujantys Daugiabučių atnaujinimo programoje, galės gauti 40 proc. paramą, – iš susitikimo Aplinkos ministerijoje grįžęs kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. – Pagal naująjį modelį numatoma, kad investicijų projektams po jų įgyvendinimo bus teikiama 15 proc. valstybės parama, papildomai 25 proc. parama iš specialiosios Klimato kaitos programos lėšų, jeigu bus pasiektas ne mažesnis kaip 40 proc. daugiabučio namo energetinis efektyvumas.“ Papildoma valstybės parama bus teikiama projektui parengti, statybos techninei priežiūrai ir projekto administravimo išlaidoms apmokėti.
Gyventojams nebereikės rūpintis
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Urbono, pirmadienį įvykusiame šalies savivaldybių vadovų susitikime buvo pristatytas Aplinkos ministerijos parengtas naujas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelis. Jis visų pirma skirtas daugiausia energijos sunaudojančių daugiabučių pastatų, kurių savininkams tenka didžiausios išlaidos būstui išlaikyti, energetiniam efektyvumui didinti. Šio naujojo modelio esmė ta, kad būsto savininkams nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikos. Gyventojai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo programoje, turės tik iš principo pritarti renovacijai bei, nepatirdami jokių papildomų finansinių išlaidų, išmokėti jų namui padarytas investicijas bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. Kitaip tariant, už atliktą renovaciją bus atsiunčiama atskira sąskaita. Tačiau jos ir sąskaitos už šildymą (po renovacijos) suma negalės viršyti tos sumos, kurią gyventojas už šildymą mokėjo iki renovacijos. Skaičiuojama, kad abi sąskaitos, pasieksiančios savininkus atnaujinus daugiabučius namus, bus netgi 10 proc. mažesnės.
Norintieji turi suskubti
S. Urbonas teigė, kad Telšių rajono savivaldybė Aplinkos ministerijai jau pateikė 30-ties Telšių miesto daugiabučių namų, kurie sunaudoja daugiau nei 150 kWh už kv. m per metus šilumos energijos, sąrašą.
„Iš viso šiais metais Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai yra numatoma skirti 514 mln. Lt, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius. – Iš šalies savivaldybių Ministerija jau sulaukė per 2 000 paraiškų. Iki kovo 18 d. mes turime atrinkti namus, kurie dalyvaus Programoje. Tiesa, tai nebūtinai turi būti daugiabučiai, sunaudojantys 150 kWh už kv. m per metus. Programoje gali dalyvauti visi norintieji. Tačiau nereikia pamiršti, jog pagal skirtas lėšas šiemet bus renovuota tik 800 namų visoje šalyje.“ Tad norintieji „spėti į traukinį“ jau šiandien turi pareikšti norą.
Kovo mėnesį Telšių rajono savivaldybės tarybai bus pateikta Savivaldybės energetinio efektyvumo daugiabučiuose pastatuose programa, kurioje bus numatyta namų atrinkimo tvarka, projektų administravimas ir kita. Taip pat planuojama Tarybai teikti sprendimo projektą, kuriuo bus paskirtas minėtos Programos administratorius. S. Urbono teigimu, tam reikalui labiausiai tiktų SĮ Telšių butų ūkis. Paskirtas administratorius teisės aktų nustatyta tvarka turės organizuoti gyventojų susirinkimus, kad būtų priimti sprendimai įgyvendinti parengtus investicijų planus. Jis taip pat turės užtikrinti tinkamą rangos darbų konkursų organizavimą, statybos procesų valdymą, atliekamų darbų kokybę, dirbti su finansų įstaigomis ir valdyti finansus, bendrauti su atnaujinamų pastatų būsto savininkais ir kitais Programos dalyviais.
Modernizavimui turės pritarti daugiau nei pusė namo gyventojų
Nors Savivaldybė Aplinkos ministerijai ir pateikė 30-ties daugiabučių namų, suvartojančių daugiausiai energijos, sąrašą, tačiau šis su tų namų gyventojais derintas nebuvo. Pasak S. Urbono, žmonės turėtų neišsigąsti – renovacija per prievartą pradėta nebus: „Sprendimą – renovuoti daugiabutį ar ne – priims patys gyventojai. Renovacija bus pradėta tik tuo atveju, jei investiciniam projektui pritars ne mažiau kaip 50 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų. Tiesa, bankas pageidauja, kad su renovacija sutinkančių gyventojų būtų 60 proc.“ Savivaldybės administracijos direktorius teigė, kad bankas taip pat iškėlė sąlygą, jog ne daugiau kaip 10 proc. butų savininkų neturėtų didesnį nei 600 Lt įsiskolinimą kažkuriam vienam iš komunalinių paslaugų teikėjui.
Kiekvieno namo butų savininkai, priimdami sprendimus dėl investicijų projektų įgyvendinimo, kartu nuspręs ir dėl investicijų išmokėjimo sąlygų, t. y. jie turės nuspręsti, per kokį laikotarpį ir kokiu būdu – kas mėnesį, kas ketvirtį ar tik šildymo sezono metu – mokės. Tačiau mokama suma nebus didesnė negu 1 kv. m tenkanti suma, kuri buvo nustatyta investicijų projekte 1 kWh už kv. m per metus padauginus iš 1 kWh kainos.
Asmenys, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jos nepraras, tik ta kompensacijos lėšų dalis teks investicijoms išmokėti, kaip numato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Tiesa, anot S. Urbono, pavasario Seimo sesijoje parlamentarams ketinama pateikti teisės aktų paketą, kur numatoma, kad kompensacijos už šildymą bus mažinamos tiems asmenims, kurie atsisakys dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje.
„Taip pat Ministerijoje mus patikino, kad jei kažkuris iš renovuoto daugiabučio namo butų savininkų nemokės investicijų išmokėjimo mokesčio (t. y. neapmokės sąskaitų už padarytas investicijas) – kitiems gyventojams kompensuoti už tą nemokantį asmenį nereikės. Tai bus banko ir administratoriaus reikalas išsiaiškinti ir išieškoti mokestį iš nemokančiojo“, – pasakojo Savivaldybės administracijos direktorius.
Gyventojai dalyvaus visuose procesuose
Daugeliui gyventojų dažnai kyla klausimas: jeigu jie bute yra pasikeitę langus – ar įgyvendinant projektą pakeistus langus reikės keisti dar kartą? Atsakymas – ne. Jeigu langai buvo pakeisti – jų keisti dar kartą nėra jokio reikalo. Tokiu atveju butui tenkanti investicijos suma sumažės.
Atliekant daugiabučio namo atnaujinimo darbus, galima įgyvendinti daugiau ir mažiau priemonių, negu bus numatyta Savivaldybės parengtame investicijų projekte. Abiem atvejais reikia prisiminti, jog turi būti užtikrintas ne mažesnis nei 40 proc. skaičiuojamasis energijos suvartojimo sumažėjimas. Nuo to priklauso 25 proc. finansinė parama, teikiama iš Klimato kaitos programos lėšų.
Kontroliuoti, kad investiciniai darbai nebūtų atliekami „atkatinėmis“ kainomis, turės visi. Savivaldybė turėtų numatyti, jog, organizuojant rangos darbų pirkimus ir juos įgyvendinant, kuo aktyviau šiuose procesuose dalyvautų atnaujinamuose namuose gyvenantys žmonės. Tai turi užtikrinti darbų pirkimų ir jų įgyvendinimo skaidrumą, kad optimaliausiomis kainomis būtų pasiekiama aukščiausia darbų kokybė. Pažymėtina, kad visi pirkimai bus organizuojami Centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu, kur žmogiškasis veiksnys, galintis turėti įtakos rangovui ar jo siūlomai kainai pasirinkti, yra minimalus.
Loading ...
