Jad­vy­ga Ma­čiū­nie­nė – mar­gu­čių sku­ti­nė­ji­mo meist­rė

Ar­tė­jant Ve­ly­koms Vil­niu­je, LR Sei­mo lan­ky­to­jų cent­re, ati­da­ry­ta tel­šiš­kės tau­to­dai­li­nin­kės Jad­vy­gos Ma­čiū­nie­nės sku­ti­nė­tų mar­gu­čių pa­ro­da. Eks­po­nuo­ja­mi net 139 įvai­riau­siais raš­tais kruopš­čiai iš­mar­gin­ti kiau­ši­niai.

Šiai pa­ro­dai Jad­vy­ga at­sa­kin­gai ruo­šė­si iš­ti­sus me­tus. Vie­nin­te­liu įran­kiu – pei­liu­ku – iš­mar­gi­no gau­sy­bę žą­sų, ka­la­ku­čių, an­čių, viš­tų, put­pe­lių ir net stru­čių kiau­ši­nių.

Pa­ro­da Vil­niu­je

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vo ir au­to­rę svei­ki­no LR Sei­mo na­riai Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas, And­rius Ma­zu­ro­nis, Vy­tau­tas Gap­šys, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Kęs­tu­tis Gu­sa­ro­vas, ar­ti­mie­ji, drau­gai ir kt.

J. Ma­čiū­nie­nę į pa­ro­dą Vil­niu­je at­ly­dė­ju­si Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Tel­šių apskrities pir­mi­nin­kė Si­gi­ta Da­cie­nė ypač šil­tai at­si­lie­pė apie tel­šiš­kės dar­bus, be­ga­li­nį kruopš­tu­mą, gy­rė jos ta­len­tus. Pa­sak Si­gi­tos, to­kių kiau­ši­nių sku­ti­nė­to­jų per vi­są ša­lį – vos ke­le­tas, o Že­mai­ti­jo­je Jad­vy­ga to­kia be­ne vie­nin­te­lė.

Biog­ra­fi­ja

J. Ma­čiū­nie­nė gi­mė 1950 m. spa­lio 6 d. Šiu­pa­rių kai­me, Klai­pė­dos ra­jo­ne, o šian­dien gy­ve­na Ryš­kė­nuo­se, Tel­šių ra­jo­ne. 1971 m. bai­gė Tel­šių tai­ko­mo­sios dai­lės tech­ni­ku­me me­ni­nio me­ta­lo ap­dir­bi­mo spe­cia­ly­bę.

Pa­ro­do­se da­ly­vau­ja nuo 1971 m. Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rė nuo 1975 m. 2022 m. Jad­vy­gai su­teik­tas me­no kū­rė­jo sta­tu­sas.

Džiu­gu, jog tau­to­dai­li­nin­kė ku­ria ne tik sau – mie­lai sa­vo kū­ry­ba da­li­ja­si ir su ki­tais. Ji yra su­ren­gu­si net 10 au­to­ri­nių ta­py­bos ir mar­gu­čių pa­ro­dų. Mo­te­ris ak­ty­viai da­ly­vau­ja tau­to­dai­lės pa­ro­do­se, ple­ne­ruo­se, kū­ry­bi­nė­se sto­vyk­lo­se, edu­ka­ci­jo­se, res­pub­li­ki­niuo­se, ap­skri­ties ir ra­jo­no kon­kur­suo­se.

2010 m. išė­ju­si į pen­si­ją pra­dė­jo sku­ti­nė­ti mar­gu­čius. 2020 m. ta­po Pa­sau­lio že­mai­čių tau­to­dai­lės pa­ro­dos lau­rea­te ir už mar­gu­čius ap­do­va­no­ta Lau­rea­to ženk­lu.

Res­pub­li­ki­niuo­se dai­lės kon­kur­suo­se „Auk­so vai­ni­kas“ J. Ma­čiū­nie­nės dar­bai daž­nai yra įver­ti­na­mi dip­lo­mais už pa­pro­ti­nio me­no puo­se­lė­ji­mą, mar­gu­čių raš­tų su­bti­lu­mą.

Jos ta­py­bos dar­bų ir mar­gu­čių yra įsi­gi­jęs Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“, Ak­me­nės kraš­to mu­zie­jus ir pri­va­tūs as­me­nys Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je.

Tel­šiš­kės pa­veiks­lai yra iš­si­bars­tę vi­sa­me pa­sau­ly­je: JAV, Pran­cū­zi­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Ang­li­jo­je ir Lie­tu­vo­je.

Ve­ly­kos iš­ti­sus me­tus

J. Ma­čiū­nie­nės mar­gu­čiai – ypa­tin­gi, sku­ti­nė­ti su di­de­le mei­le ir at­si­da­vi­mu. Šiam po­mė­giui me­ni­nin­kė ski­ria daug va­lan­dų ko­ne kas­dien iš­ti­sus me­tus. Per die­ną prie vie­no mar­gu­čio ga­li pra­sė­dė­ti net po ke­le­tą va­lan­dų, ir jai tai vi­siš­kai nė­ra nuo­bo­du, prie­šin­gai, pa­ts ma­lo­niau­sias už­siė­mi­mas. Tik kar­tais, kai per il­gai už­si­sė­di, pa­vargs­ta akys ir ran­kos. Jad­vy­ga tvir­ti­no, jog bū­na ir taip, kad ki­ti, pa­ma­tę jos dar­bus, ne­ga­li at­si­ste­bė­ti, jog vis­kas čia at­lik­ta ran­ko­mis, o ne ko­kiu nors la­ze­ri­niu bū­du.

Jad­vy­ga šmaikš­ta­vo, kad jos na­muo­se Ve­ly­kos tę­sia­si iš­ti­sus me­tus. Mat kiau­ši­nių sku­ti­nė­ji­mo me­nas čia nie­ka­da ne­nut­rūks­ta. Sun­kiau­siai, sa­kė pa­šne­ko­vė, šis dar­bas ei­na­si žie­mą, o jau me­tams per­si­ri­tus į nau­jus, die­noms pa­švie­sė­jus, pa­va­sa­riop pa­bun­da ki­ta nuo­tai­ka, dar­bas ei­na­si daug sma­giau.

Vi­si raš­tai – gal­vo­je

Jad­vy­gos kiau­ši­niai iš­mar­gin­ti įvai­riau­siais raš­tais, vi­si skir­tin­gi ir vie­nas už ki­tą gra­žes­ni. Pak­laus­ta, iš kur se­mia­si tiek idė­jų, tau­to­dai­li­nin­kė juo­kė­si, jog vi­si raš­tai yra jos gal­vo­je: „Pa­sii­mi kiau­ši­nį ir pra­de­di… Ir nie­ka­da ne­ži­nai, ko­kia bus pa­bai­ga. Jo­kių pa­vyz­džių, jo­kių pa­si­brai­žy­mų nė­ra. Vis­kas gal­vo­je: taš­ke­liai, kvad­ra­tė­liai, brūkš­ne­liai. Se­nais lai­kais, kai mar­gu­čius sku­ti­nė­da­vau kar­tu su sa­vo tė­vu­ku, to­kių raš­tų net ne­bu­vo, ne­ži­no­jo­me jų. O da­bar, kai pla­čiau pra­dė­jau do­mė­tis, kiek vis­ko su­ži­no­jau, ko­kia gau­sy­bė yra bal­tiš­kų, že­mai­tiš­kų raš­tų ir pa­ti ap­lin­ka kiek jų daug pa­dik­tuo­ja.“

Mar­gu­čių spal­vai iš­gau­ti mo­te­ris nau­do­ja tik na­tū­ra­lias gam­ti­nes me­džia­gas: svo­gū­nų lukš­tus, grai­ki­nių rie­šu­tų ke­va­lus, ąžuo­lo žie­vę, ci­ber­žo­lę, ka­vą, mė­ly­ną­jį ko­pūs­tą ir pan.
Jad­vy­ga at­vi­ra­vo, jog sku­ti­nė­ti jai yra vie­nas ma­lo­nu­mas, bet iki to mo­men­to rei­kia dar daug dar­bų pa­dirb­ti, t. y. tin­ka­mai pa­ruoš­ti kiau­ši­nį – iš­trauk­ti jo tu­ri­nį, tin­ka­mai nu­da­žy­ti.

Daž­niau­siai pa­šne­ko­vė sku­ti­nė­ja ka­la­ku­čių, žą­sų ir an­čių kiau­ši­nius, nes jie daug tvir­tes­nio lukš­to nei viš­tų.

Per­so­na­li­nės pa­ro­dos

1999 m. – ta­py­bos dar­bų pa­ro­da Ne­va­rė­nuo­se.
2000 m. – ju­bi­lie­ji­nė ta­py­bos dar­bų pa­ro­da Tel­šių pa­ro­dų sa­lė­je.
2005 m. – ta­py­bos dar­bų pa­ro­da Že­mai­tės dra­mos teat­ro fo­jė.
2010 m. – ta­py­bos dar­bų pa­ro­da Ryš­kė­nų kul­tū­ros cent­re.
2016 m. – ta­py­bos dar­bų ir mar­gu­čių pa­ro­da Kur­šė­nuo­se.
2016 m. – Ve­ly­kų mar­gu­čiai Ak­me­nės kraš­to mu­zie­ju­je.
2017 m. – mar­gu­čių pa­ro­da Že­mai­tės dra­mos teat­ro fo­jė.
2020 m. – au­to­ri­nių dar­bų pa­ro­da elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je.
2021 m. – ta­py­bos dar­bų pa­ro­da Var­nių kul­tū­ros cent­re.
2022 m. – mar­gu­čių, ta­py­bos dar­bų pa­ro­da Tel­šių kul­tū­ros cent­re.

Ple­ne­rai

2007 m. – res­pub­li­ki­nis ta­py­to­jų ple­ne­ras Šven­to­jo­je.
2008 m. – „Ak­va­re­li­nin­kų iš­gy­ve­ni­mai ir va­sa­ros spal­vos“ Tel­šių pa­ro­dų sa­lė­je.
2012 m. – tarp­tau­ti­nis ak­va­re­lės ple­ne­ras Pran­cū­zi­jo­je „Me­no eksp­re­sas. Saint Eg­re­ve – Tel­šiai“.
2013 m. – res­pub­li­ki­nis ta­py­to­jų ple­ne­ras Ker­na­vė­je.
2015 m. – res­pub­li­ki­nis ple­ne­ras-sto­vyk­la „Pap­ro­ti­niai me­nai Lie­tu­vos et­nog­ra­fi­niuo­se re­gio­nuo­se“ Va­rė­nos ra­jo­ne.
2021 m. – ap­skri­ties tau­to­dai­li­nin­kų sto­vyk­la Pla­te­liuo­se.

Ap­do­va­no­ji­mai ir mar­gu­čių įver­ti­ni­mai

2015 m. – pir­mo­ji vie­ta res­pub­li­ki­nė­je dai­lės pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“ Kel­mė­je.
2016 m. – ant­ro­ji vie­ta re­gio­ni­nė­je dai­lės pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“ Tel­šiuo­se.
2017 m. – ant­ro­ji vie­ta re­gio­ni­nė­je dai­lės pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“ Tel­šiuo­se.
2018 m. – ant­ro­ji vie­ta re­gio­ni­nė­je dai­lės pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“ Tel­šiuo­se.
2019 m. – ant­ro­ji vie­ta re­gio­ni­nė­je dai­lės pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“ Tel­šiuo­se.
2020 m. – tre­čio­ji vie­ta re­gio­ni­nė­je dai­lės pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“ Tel­šiuo­se.
2020 m. – ap­do­va­no­ji­mas Lau­rea­to ženk­lu Pa­sau­lio že­mai­čių dai­lės pa­ro­do­je Tel­šiuo­se.
2021 m. – tre­čio­ji vie­ta re­gio­ni­nė­je dai­lės pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas“ Pla­te­liuo­se.