
Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius praėjusius metus užbaigė džiugiomis nuotaikomis: ligoninėje gimė net 407 mažyliai, pernai skyriuje atidarytas Nėštumo patologijos dienos stacionaras, taip pat pavyko įgyvendinti kurį laiką brandintą idėją – Telšių ligoninėje gimusiems vaikams teikti naujagimio pažymėjimą žemaičių kalba. Apie nuveiktus darbus, ateities planus ir aktualiausias akušerijos ir ginekologijos temas kalbėjomės su Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėju, gydytoju akušeriu-ginekologu Tomu Lūža.
Monika GIRDVAINĖ
Naujagimiams – žemaitiški pažymėjimai
Regioninė Telšių ligoninė jau antrus metus dalyvauja ankstyvą skaitymą skatinančiame projekte „Knygų startas“. Akušerijos-ginekologijos skyriuje gimusių mažylių šeimoms įteikiami lauknešėliai su knygomis tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.
Nuo praėjusių metų Telšių rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu kiekvienam naujagimiui, gimusiam Regioninėje Telšių ligoninėje, skiriama 50 eurų išmoka.
Nuo 2023 metų naujagimių šeimoms įteikiama dar viena dovanėlė – naujagimio pažymėjimas žemaičių kalba.
Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais kolektyvo pateiktą idėją pavyko išgryninti, ją palaikė ligoninės administracija, o nuo šių metų pažymėjimai jau teikiami visiems naujagimiams. Žemaitiškas naujagimio pažymėjimas pažymi, kad vaikas gimė Žemaitijos sostinėje. Viskas jame parašyta žemaičių kalba.
„Didžiuojamės, kad dirbame Žemaitijos sostinėje, tad norisi puoselėti žemaičių kalbą, kultūros vertybes. Man pačiam, kaip žemaičiui, prie širdies tas dalykas. Kiek žinau, panašūs pažymėjimai nėra duodami nė vienoje ligoninėje, tad jaučiamės išskirtiniai. Naujovę palankiai priima ir tėveliai. Net sulaukėme prašymų tokius pažymėjimus išrašyti anksčiau gimusiems vaikams, bet, deja, šitie pažymėjimai pradėti dalyti šiais metais gimusiems vaikams, atgaline data jų neišrašome“, – kalbėjo akušeris-ginekologas T. Lūža.
Dėmesys nėščiosioms
Pernai Akušerijos-ginekologijos skyriuje atidarytas Nėštumo patologijos dienos stacionaras. Nėščiosios, kurioms dėl įvairių nėštumo patologijų ir nėštumą apsunkinančių būklių nėra reikalingas stacionarinis gydymas, gali apsilankyti dienos stacionare. Čia besilaukiančioms moterims atliekami tyrimai, įvertinama vaikučio būklė, esant reikalui atliekamos įvairios procedūros.
Skyriaus vedėjas teigia pastebintis, kad nėščiosioms trūksta edukacijos, tad planuojama atnaujinti paskaitų ciklą „Nėščiųjų mokyklėlė“. Paskaitos buvo sustabdytos dėl COVID-19 infekcijos ribojimų.
„Renkame komandą, dėliojame temas, kurios būtų aktualesnės, įdomesnės nėščiosioms. Šių metų tikslas yra išsigryninti tą idėją, parengti paskaitų planą, surasti įvairių sričių specialistus. Paskaitos galėtų būti rengiamos kartą per mėnesį“, – planais dalijosi akušeris-ginekologas T. Lūža.
Vedėjo manymu, paskaitų metu turėtų būti aptariamos naujagimio priežiūros, žindymo, pasiruošimo gimdymui temos, emociniai pokyčiai susilaukus vaiko. Žinoma, per apsilankymus būtų suteikiama galimybė apžiūrėti skyriaus patalpas, apsilankyti gimdyklose, pogimdyminėse palatose.
Taikomi tausojantys principai
Apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus skyriaus vedėjas informavo, kad 2022 metais įstaigoje atlikta per 1 000 įvairių ginekologinių ir akušerinių operacijų. Dauguma jų – laparoskopijos ir histeroskopijos, pagrįstos tausojančios chirurgijos principais. Lyginant su laparotomijomis, tokių operacijų metu pacientės patiria mažiau pooperacinio skausmo, greičiau sveiksta ir grįžta į socialinį gyvenimą, o po operacijos lieka tik maži randeliai.
„Dauguma ginekologinių operacijų mūsų ligoninėje atliekamos taikant minimaliai invazyvius, endoskopinius metodus. Operacijų, kai reiktų daryti pjūvį, būna tik pavienės. Su kolegomis kartais pajuokaujame, kad atlikdami cezario operacijas prisimename pjūvius. Cezario operacijomis baigiasi apie penktadalį visų gimdymų“, – kalbėjo akušeris-ginekologas T. Lūža.
Mediko teigimu, dominuojančios ginekologinės operacijos – gimdos polipų, miomų šalinimas.
Vedėjas prisiminė sudėtingesnę pernai laparoskopu atliktą operaciją. Moteriai išoperuota „rekordinė“ 1 500 gramų sverianti gimda, kurioje buvo daug miomų. Palyginimui, sveikos moters gimda sveria apie 50–70 gramų.
„Kitoje ligoninėje moteriai buvo siūlyta gimdą šalinti atliekant pjūvį, bet mūsų komandai tai pavyko padaryti be pjūvio. Tokie atvejai yra įrodymas, kad laparoskopu galima atlikti itin sudėtingas operacijas“, – sakė Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas.
Dėmesys gimdos kaklelio ligoms
Tradiciškai metų pradžioje skiriamas ypatingas dėmesys gimdos kaklelio vėžio žinomumui ir prevencijai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Kasmet mūsų šalyje ši liga diagnozuojama daugiau nei 400 moterų, net apie 200 moterų nuo jos miršta.
Pasak gydytojo akušerioginekologo T. Lūžos, specifinių simptomų, pranešančių apie gimdos kaklelio vėžio ankstyvas stadijas, nėra. Pastebima, kad šios rūšies vėžys vystosi gana lėtai, o tada, kai moterys pajunta kokius nors neįprastus simptomus, kurių anksčiau nebuvo, didelė tikimybė, kad liga jau gali būti pažengusi. Norint užkirsti kelią šiai ligai būtina reguliariai tikrintis ir taikyti kitas prevencijos priemones.
Nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25–34 m. moterims kartą per 3 metus paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
„Vis dėlto per mažai moterų dalyvauja minėtoje programoje. Geriausias efektas būtų, jeigu daugiau kaip 80 procentų šalies gyventojų dalyvautų programoje, tačiau Lietuvoje tai siekia tik 50 procentų. Patikros programa yra jau daugybę metų, tačiau tikslinio ištyrimo procento, ką rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, niekaip nepasiekiame <…>. Pagrindinė citologinio tyrimo esmė – nustatyti ikivėžinius pakitimus. Moterims nereiktų nerimauti, jei randama kažkokių pakitimų – priešingai – įmanoma ligai užkirsti kelią. Pavyzdžiui, žinodami, kad moteris turi aukštos rizikos žmogaus papilomos virusą, mes ją labiau stebime, dažniau atliekame tyrimus, o kartais to ir užtenka, kad būklė nepablogėtų“, – pažymėjo T. Lūža.
Gydytojas akcentavo, kad, pasijutus blogai, bet nepatenkant į nustatytą prevencinės programos amžiaus grupę, būtina kreiptis į savo akušerį-ginekologą ar šeimos gydytoją, atlikti tyrimus.
„Pagrindinis veiksnys, sukeliantis piktybinius pokyčius gimdos kaklelyje, yra aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas, nuo kurio galime ir turime apsisaugoti. Moksliškai įrodyta, kad vakcinacija nuo šio viruso turi didžiulę naudą. Nuo šių metų mergaitės ir berniukai nuo 11 metų skiepijami devynvalente vakcina nuo žmogaus papilomos viruso. Anksčiau buvo skiepijamos tik tokio amžiaus mergaitės dvivalente vakcina. Nauja skiepijimo tvarka – didžiulis žingsnis gerinant situaciją. Žinoma, skiepytis rekomenduojama ir suaugusiesiems, tiek moterims, tiek ir vyrams, tik skiepijimo schema kitokia, bet nauda – ta pati“, – pažymėjo akušeris-ginekologas T. Lūža.