Tebesitęsiant karui Ukrainoje nemažai žmonių nerimauja dėl saugumo savo šalyje. Kaip neprarasti pusiausvyros, kaip save raminti ir motyvuoti? Kaip šiuo neramiu laikotarpiu stiprinti psichinę sveikatą?
Į šiuos klausimus atsako Telšiuose esančio Žemaitijos psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Gintaras Naujokas.
Gydytojas kalbėjo, kad jam darbe dažniausiai tenka susidurti su „pažengusiomis“ problemomis, retai pasitaiko, kad žmogus ateitų „pasitikrinti“, pasitarti dėl jam nerimą keliančių dalykų, kur pakaktų esamų išteklių (tiek atsparumas, tiek artima aplinka, tiek socialiniai kontaktai, darbas).
„Kalbant apie karą Ukrainoje ir žmonių reakciją į jį, kaip ir kiekvienas trauminis įvykis ar patirtis, tai turi savo etapus. Prasidėjus karui kiekvienas žmogus išgyveno nerimą, baimę dėl tolesnių įvykių. Tuo metu svarbiausias faktorius yra žmogaus vidinių procesų stabilumas, kokio stiprumo stresą konkretus asmuo gali pakelti. Paprastai tai užtrunka kelias dienas, jei įvykiai neblogėja, tiesioginė žala nepatiriama, psichika visa tai sutvarko per daug nereikalaudama mūsų aktyvaus įsikišimo. Blogiau yra tiems, kurie jau iki tol buvo pažeidžiami, kas tiesiogiai susiję (turintys giminių Ukrainoje ar Rusijoje), turintys artimųjų, kurie galėtų būti „mobilizuoti“ (tinkamo amžiaus paėmimui į kariuomenę, jau tarnaujantys kariuomenėje, medikai, kurie galimai būtų siunčiami į pavojingas teritorijas ir pan.). Yra posakis, kad laikas gydo žaizdas. Aš perfrazuočiau, kad atmintis gydo žaizdas – iškreipdama, sumažindama, „užmiršdama“ traumines patirtis, kas leidžia išgyventi patį sunkiausią laikotarpį. Deja, dažnai „pamiršti“ ar nureikšminti dalykai vėliau išlenda labai nemaloniais simptomais (miego sutrikimai, košmarai, kraujospūdžio svyravimai, apetito sutrikimai, nervingumas, dirglumas ir t. t.), tuomet prireikia specialistų (pirmiausia psichologo) pagalbos. Apibendrinant – žmones dažnai gąsdina ne tiek tai, kas nutinka, bet tai, kas gali nutikti“, – situaciją komentavo G. Naujokas.
Gydytojas įsitikinęs, jog geriausias nerimo įveikimo būdas – pašalinti jį sukėlusią priežastį. Gaila, tačiau dažnai būna, kad nerimo priežasties eilinis žmogus negali pašalinti („nieko negaliu pakeisti“) ar bent jau tuo metu nemato galimybių ką nors padaryti (karas, sunki liga, netektis). Tokiais atvejais neprarasti pusiausvyros padeda palaikanti aplinka (artimieji, bendradarbiai), ramina kasdienių, rutininių darbų darymas, „tai, ką moku geriausiai“, veikla, kuri teikia pasitenkinimą (pomėgiai). Labai apsunkina negatyvios, gąsdinančios informacijos sekimas, nors ir neapleidžia jausmas, kad „turiu viską žinoti tą pačią akimirką, kad ir kaip blogai tai skambėtų“ (dažnas karo pradžioje ištisą dieną skaitydavo atnaujintas žinias kas 5 min.).
„Žmogus – sociali būtybė. Kiekvienam iš mūsų reikia kito žmogaus, nebūtinai artimo, ypač kai jaučiame nerimą. Kartais paprastas kaimyno, su kuriuo anksčiau tik pasisveikindavote prasilenkdami, klausimas „kaip sekasi?“ gali išsiplėtoti į pokalbį, kuris padės užmigti po mėnesio bemiegių naktų. Klausdami „mandagių“, formalių klausimų (ypač artimųjų) – klausykite, matykite, ką ir kaip jie atsako, atkreipkite dėmesį į juos, neskubėkite guosti, raminti, ieškoti sprendimo išgirdę jums nepatinkantį atsakymą. Kur kas daugiau padės nuoširdus klausymas, o bėdoje esantis žmogus dažnai pats ras sprendimą įveikti jį ištikusią bėdą“, – sakė G. Naujokas.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Kartais žmogui iš šalies lengviau išpasakoti slegiančias mintis, o išsikalbėjus lengviau ir rasti atsakymus. Plius gauti patarimų kaip sau padėti vienoje ar kitoje situacijoje. Tad tikrai verta kreiptis pagalbos į psichologą https://lotusmedica.lt/straipsniai/seimos-psichologo-konsultacija-kada-rekomenduojama-kreiptis/ sakau nuoširdžiai, nes tikrai teko pačiai iš gilios duobės lipti.