Šildymo sezonas vartotojams moja augančiomis šilumos kainomis ir naujovėmis

„Kadangi prasideda šildymo sezonas – UAB „Litesko“ mums pateikė spalio mėnesio šilumos ir karšto vandens kainas, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas. – Šilumos kaina su PVM – 32,07 ct už kWh, karšto vandens – 21,71 Lt už kub. m.“ Pasak K. Anglicko, šilumos kainos augimą sukėlė dujų kainos kilimas. Pavyzdžiui, UAB „Litesko“ nustatant šilumos kainos kintamąsias dedamąsias, spalio mėnesį buvo taikomos šios kuro kainos (be PVM): gamtinių dujų pirkimo kaina – 1 417,44 Lt už 1 000 kub. m; gamtinių dujų transportavimo kaina – 318,96 Lt už 1 000 kub. m; biokuro mišinio kaina – 788,79 Lt/tne.

„Jeigu palygintume praėjusio šildymo sezono vasario mėnesio šilumos kainą (31,49 ct už kWh) su šio mėnesio (32,07 ct už kWh) – ženklaus didėjimo nėra, kaip buvo gąsdinama, – kalbėjo K. Anglickas, – tačiau reikia neužmiršti, jog dar tik spalio mėnuo…“

Rašėme, jog š. m. liepos mėnesį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė, jog UAB „Litesko“ 2010–2012 metų laikotarpiu nuotoliniam karšto vandens nuskaitymui įrengti Telšiuose buvo suplanavusi investuoti 1,390 mln. Lt, bet realiai investavo vos 174 tūkst. Lt. Tačiau visa ši 1,390 mln. Lt suma buvo įskaičiuota į karšto vandens kainos dedamąją. Tai reiškia, kad buvo naudojama didesnė kainos dedamoji dalis, nei realiai investuota, t. y. gyventojai permokėjo už karštą vandenį. Taigi tuomet komisija nutarė išskaičiuoti tą permoką iš karšto vandens dedamosios ir sumažino karšto vandens kainą nuo 24,21 Lt už kub. m. iki 21,97 Lt už kub. m.

Spalio mėnesį už karštą vandenį teks pakloti šiek tiek mažiau – 21,71 Lt už kub. m. „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimto sprendimo karšto vandens kaina nuo rugsėjo mėnesio beveik nesikeitė, – informavo pašnekovas, – kitu atveju karštas vanduo būtų brangęs 2 Lt už kub. m. Aišku, šiai kainai įtakos gali turėti dujų kainos svyravimai.“

„Prieš keletą savaičių buvau susitikęs su UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktoriumi Alfredu Milteniu, – pasakojo K. Anglickas. 

– Iš jo gavau žodinį patikinimą, jog UAB „Litesko“ vadovybė kategoriškai reikalauja savo filialų, jog šie nebeteiktų šilumos punktų priežiūros paslaugų. Tačiau kol kas jokio oficialaus rašto dėl to Savivaldybės administracija iš UAB „Litesko“ negavo.“

Ši naujiena nėra tarsi nukritusi iš giedro dangaus. Nuo liepos 1 d., pagal Šilumos ūkio įstatymą, didžiųjų miestų šilumos tiekėjai buvo priversti šilumos punktus perduoti daugiabučių namų bendrijoms. Pastarosios nuo šių metų vidurvasario pačios turėjo pasirūpinti jų priežiūra arba samdytis įmones, teikiančias šias paslaugas. Šios permainos Telšius turėjo aplenkti, mat, pagal tą patį įstatymą, miestuose, kuriuose, Statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 tūkst. gyventojų, šilumos tiekėjai gali prižiūrėti šilumos punktus, jeigu gyventojai nenusprendė kitaip.

Ne kartą Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovų iniciatyva bendro pokalbio buvo kviesti Žemaitijos sostinės daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ atstovai. „Gyventojai susiskirstė į dvi grupes. Vyresniojo amžiaus žmonės teigė, kad jiems permainų nereikia ir šilumos punktų priežiūrą palikti taip, kaip buvo – UAB „Litesko“, – kalbėjo K. Anglickas, – jaunesni gyventojai labiau išreiškė norą šilumos punktų priežiūrą pasiimti savo žinion.“

Pasak pašnekovo, kas šiandien gyventojams būtų geriau: ar patiems rūpintis šilumos punktų priežiūra, ar kad tai darytų UAB „Litesko“ – pasakyti sunku. „Viskas priklauso nuo to, kiek UAB „Litesko“ į savo šilumos kainą yra įsiskaičiavusi lėšų šilumos punktų priežiūrai, – teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. – Į šį klausimą, tikiuosi, spalio mėnesį atsakys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji išskirstys šilumos kainą, ir tada matysime, kiek ta kaina mažėtų iš jos išėmus šilumos punktų priežiūrą.“

K. Anglicko teigimu, šiandien UAB „Litesko“ atsisakyti Telšiuose šilumos punktų priežiūros paslaugų yra naudinga. Mat 2006–2007 m. vykdytas šilumos punktų modernizavimas jau yra visiškai atsipirkęs. UAB „Litesko“ atsisakius teikti šilumos punktų priežiūros paslaugas, tuo turės pasirūpinti patys daugiabučių namų gyventojai arba samdytis specializuotas įmones, teikiančias panašaus tipo paslaugas. „Bet ko šilumos punkte nepastatysi – reikia žmogaus ar įmonės, turinčios atitinkamą išsilavinimą, – tikino pašnekovas. – Aišku, tą atestatą nesudėtinga gauti – išmoksti keletą dalykų, išlaikai egzaminą, ir viskas. Tad jei daugiabučio namo gyventojai nuspręs patys prižiūrėti šilumos punktą, jiems reikės pasirūpinti, kad asmuo, apsiėmęs dirbti šį darbą, turėtų atitinkamą išsilavinimą.“

Tačiau ar atsiras Telšiuose įmonių, teikiančių šilumos punktų priežiūros paslaugas? „Tikrai bus. O jeigu nebus – tada Savivaldybė turės spręsti dėl tokios įmonės įsteigimo, – sakė K. Anglickas. – Mano nuomone, įsteigus papildomai keletą etatų, šio darbo galėtų imtis UAB „Telšių šilumos tinklai“. Bet asmeniškai aš pats norėčiau, kad Telšių gyventojams nebūtų priverstinai parinkta kažkokia įmonė. Jų turi atsirasti daugiau. Tada žmonės turėtų iš ko pasirinkti, o ir atsiradusi konkurencija sumažintų teikiamų paslaugų kainas.“

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įvertinusi šilumos tiekimo bendrovių atliktinų iki artėjančio šildymo sezono investicijų projektų efektą, taip pat skirtingų kuro rūšių kainų kaitos tendencijas, atliko būsimo šildymo sezono visoje Lietuvoje šilumos kainos prognozes. Telšiai prognozuojamų centralizuotai tiekiamos šilumos kainų pokyčių lentelėje pagal šilumos kainą tarp 50 šalies miestų užima 21 vietą. Palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, šilumos kaina Telšiuose didėjo 2,8 proc. 

Prognozuojama, kad devyniose šalies savivaldybėse kaina mažės. Didžiausias kainos mažėjimas – kaimyniniame Plungės rajone. Čia per metus šilumos kaina krito net 9,6 proc.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, plungiškiai tokiomis tendencijomis gali džiaugtis, nes turi nepriklausomą šilumos tiekėją: ne pati šilumos įmonė gamina šilumą, bet ją perka iš privačių rankų. Esą jeigu Telšiuose atsirastų privatininkas, gaminantis šilumą ir ją parduodantis tinklams, – čia kaina taip pat mažėtų. „Šią mintį puoselėjame ir ieškome galimybių, kad Žemaitijos sostinėje atsirastų nepriklausomas šilumos tiekėjas, – kalbėjo K. Anglickas. – Telšių rajono savivaldybės tarybai buvo pristatyta ir šilumos tinklų išvystymo Telšių mieste ir priemiestinėse gyvenvietėse specialiojo plano koncepcija, kurioje įtraukiama galimybė statyti naujas katilines. Savivaldybė yra netgi gavusi kelių įmonių, norinčių gaminti ir parduoti šilumą į bendrus miesto tinklus, prašymus. Tai – UAB „Arisanda“ ir AB „Žemaitijos pienas“. Pastaroji bendrovė gamina šilumą, tačiau nėra prisijungusi prie miesto tinklų, tad nežinau, ką ji ketina daryti. Realiausias galimybes ir didžiausią potencialą tai padaryti turi UAB „Arisanda“.“

Nors ir kaip būtų šilta namuose, kada už lango spaudžia šaltukas, gavęs sąskaitą už šildymą – nei jo, nei šilumos nebejauti. Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Dainora Gedmintienė teigė, kad gyventojai, turintys nedideles pajamas, bet gaunantys milžiniškas sąskaitas už šildymą, gali kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių dėl kompensacijos už šildymą. Apskaičiuoti, ar Jūs galite kreiptis dėl kompensacijos, ganėtinai paprasta: iš savo šeimos pajamų atimamos valstybės remiamos pajamos (350 Lt) ir padauginama iš 20 proc. Tie 20 proc. nuo šeimos pajamų yra suma, kurią Jūs galite mokėti už šildymą. Kas virš – yra kompensuojama.

Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima: vyras, žmona ir mažametis vaikas. Abu sutuoktiniai uždirba po 1 200 Lt (iš viso – 2 400 Lt). Iš šios sumos atimame valstybės remiamas pajamas – 1 050 Lt (3 šeimos nariai x 350 Lt), lieka 1 350 Lt suma, ją dauginame iš 20 proc. Gauname 270 Lt – tai ir yra suma, kurią ši šeima gali mokėti per mėnesį už šildymą. Jeigu šeima, sakykime, gaus 400 Lt siekiančią sąskaitą už šildymą – jiems bus kompensuojama 130 Lt.

Tačiau, anot D. Gedmintienės, reikia atsižvelgti ir į buto, kuriame gyvena šeima, plotą, mat už viršplotį kompensacijos nemokamos. Vienam asmeniui skaičiuojamas 50 kv. m plotas, dviem – taip pat 50 kv. m, trims – 60 kv. m, keturiems – 70 kv. m ir t. t. Taigi, jeigu ta pati 3 asmenų šeima gyventų 70 kv. m bute – ji turėtų 10 kv. m viršplotį, už kurį kompensacija nebūtų skaičiuojama, t. y. kompensacija būtų skaičiuojama tik nuo 60 kv. m, o už tuos 10 kv. m turėtų mokėti visą kainą.

Pašnekovė informavo, kad dėl kompensacijų už šildymą į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių, pavyzdžiui, šių metų vasario mėnesį (vidutinė lauko temperatūra siekė – 8,3 laipsnius Celsijaus) kreipėsi 4 839 asmenys (2 693 butai). Tąsyk buvo išmokėta 716 600 Lt kompensacijų.