Jūratė Beržinienė – lyg įkraunama baterija

„Mano norams ir planams per trumpa para ir per didelis užimtumas, kad aprėpčiau viską. Juk taip smagu bandyti, kurti, svajoti!“ – tvirtina veiklioji telšiškė vaistininkė Jūratė Beržinienė, kurios aktyvumo, energijos, plačios šypsenos ir gyvenimo džiaugsmo neįmanoma nepastebėti. Ji aktyvi renginių dalyvė, dainuoja, piešia, užsiima įvairiausiais rankdarbiais, groja, dalyvauja labdaringoje veikloje, rengia parodas, keliauja, šoka iš lėktuvo parašiutu, su džiaugsmu darbuojasi darže, o svarbiausia – ji yra rūpestinga dukra, žmona ir trijų šaunių vaikų mama.

Aurelija SERVIENĖ

Meilė rankdarbiams

J. Beržinienė pagal profesiją – vaistininkė. Nepaisant savo specialybės, nuo mokyklos laikų ją visada žavėjo rankdarbiai: „Nuo vaikystės mačiau mamą su virbalais rankose. Kokiu kruopštumu jos įvairiais spalvotais raštais numegztos pirštinės, kojinės su įmantriomis pynėmis ir gražiausi megztiniai! Visada šalia turėjau geriausią patarėją, kaip „išlaidyti“ megztinio pažastis ar kaklo iškirptę.“

Būdama mokinė, vėliau studentė, Jūratė vis ką nors megzdavo, nerdavo ar siuvinėdavo. „Juk tokia anų laikų tiesa: nori gražios apykaklės mokyklinei uniformai – nusinerk, nori tokio megztuko, kokio nerasi parduotuvėje – nusimegzk, nori papuošti namus nertomis servetėlėmis ar siuvinėtu paveikslėliu – pirmyn, puošk.“

Mezgimo raštus persipiešdavo per vasaros atostogas, svečiuodamasi pas mamos brolienę ir jos seseris Panevėžyje, kopijuodavo savo brolienės Albinos mezginius ar ieškodavo pavyzdžių užsienietiškuose mados žurnaluose.

Kūrybos kelias

Intensyviau rankdarbių moteris ėmėsi prieš keletą metų, kai Telšių kultūros centre vadovės Ritos Macijauskienės iniciatyva vyko ir kasmet vyksta „Meno vitaminų“ užsiėmimai. Taip pat Telšių švietimo centre vyko „Pašnekesiai su akvarele“, kuriuose akvarelės subtilybėmis dalijosi dailininkė Aušra Sirutienė.

„Man reikėjo ir „vitaminų“, ir „pašnekesių“, – juokėsi Jūratė. Taip kūrybinių užsiėmimų vis daugėjo, o kartu su jais – ir darbų. Tad šį rudenį sulaukusi Telšių kultūros centro etnografės ir parodų kuratorės Sigitos Dacienės pasiūlymo surengti personalinę parodą kūrėja sutiko ilgai nedvejojusi.

Visą rugsėjo mėnesį Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje buvo eksponuojama personalinė J. Beržinienės kūrybos darbų paroda „Ir rimtai, ir juokais“. „Įmantrybių pas mane nėra – viskas paprasta, prikelta antram gyvenimui, paimta iš gamtos. Todėl didelio meno neieškokite“, – teigė telšiškė.

Jei kuo Jūratė užsiima, į tą veiklą pasineria visa galva: „Suprantu, kad nuo tokio mano intensyvaus „nardymo“ nukenčia šeima, buitis. Bet tik turėdama tokį supratingą vyrą ir tolerantiškus vaikus galiu kurti ir nejausti didelės sąžinės graužaties dėl nenuveiktų darbų.“

Kokiose kūrybiniuose užsiėmimuose J. Beržinienė bedalyvautų, kol kas juose, kaip ji sako, dar nesutikusi neįmanomos veiklos – viskas jos rankoms pasiduoda gana lengvai. Gal dėl to, kad moteris viską atlieka su dideliu noru ir užsispyrimu, pridėdama kantrybės ir kruopštumo, o sukurtais darbais noriai dalijasi.

Įkvėpimo ir minčių kūrybai telšiškė semiasi aplinkoje, net pamačiusi įdomią sagą ar gražią audinio skiautę. „Kai į rankas papuola šalikėlis ar medžiagos atraižėlė, „maldaujanti“ pavirsti į „pacacką“, atrodo, galėčiau prie jos sėdėti per naktį, kas dažnai ir nutinka…“ – kalbėjo pašnekovė.

Spinduliuoja energija

Iš kur tiek energijos ir noro? Regis, visa Jūratės energija priklauso nuo to, ką veikia. Ji lyg įkraunama baterija. Kuo daugiau veiklos, tuo ir energijos daugiau. Jei tik sėdi be darbo, jėgos slopsta.

Jūratė įsitikinusi, jog visi džiaugsmai ir bėdos prasideda galvoje: „Juk anokia naujiena, kad jei galvoji apie gerus dalykus, kuri gražius planus, tai viskas kuo puikiausiai susidėlioja ir persikelia į tikrovę. Todėl neleidžiu sau tokios prabangos galvoti apie liūdnus ar nesėkmingus dalykus.“

Neišbandytos veiklos

Vargu ar liko dar kokia veikla, kurios Jūratė nėra išbandžiusi. Moteris susimąsto apie tai pakalbinta ir ištaria, jog šia tema reikėtų kalbėti atsargiai, nes ji norinti išbandyti viską, norinti naujų veiklų, norinti kartoti ir senąsias.

„Mano norams ir planams per trumpa para ir per didelis užimtumas, kad aprėpčiau viską. Juk taip smagu bandyti, kurti, svajoti! O jei dar ką nors gražaus pavyksta sukurti, tai laimė netelpa manyje. Štai kodėl manęs, tos mano laimės pilnas feisbukas“, – šmaikštavo pašnekovė.

Planai

Vis dėlto, pasirodo, yra veikla, kurios Jūratė dar neišbandė, tiksliau – neišmoko. Moteris atviravo, jog daug metų negali sau atleisti, kad neišmoko austi.

„Jei kas tada, kai dar buvo gyva močiutė, mane, paauglę merginą, būtų paprotinęs sėsti į stakles ir mokytis, dabar tam žmogui padėkočiau. Viskas buvo: mokytoja, staklės, galimybės, trūko tik motyvacijos, paraginimo ir suvokimo, jog senieji meistrai išeina ir išsineša patirtį bei tradicijas. Todėl vis tebekirba mintis, jog noriu austi. Kada nors, kaip nors…“ – kalbėjo Jūratė.

Planuose – ir toliau kurti, tapyti, piešti, drožti, karpyti, lieti, megzti, siūti, siuvinėti, groti.

„Visko noriu, kad ir per naktis. Nors už tai gaunu barti ir nuo mamos, ir nuo vaikų, ir nuo kitų namiškių. O saugoti save ir nepersitempti liepia vos ne kiekvienas mano bičiulis. Bet to jiems pažadėti negaliu, nes tiek visur visokių pagundų įvairioms veikloms, jog aš esu per silpna prieš jas atsilaikyti…“ – tvirtino pašnekovė.