Nau­jas pus­la­pis Tel­šių is­to­ri­jo­je – unikalus radinys mies­to cent­re

Praei­ties ty­ri­mų ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai, Tel­šių cent­re at­lik­da­mi de­ta­liuo­sius ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus, ap­ti­ko til­te­lį. Ma­no­ma, kad tai XVIII am­žiaus pa­li­ki­mas. Ap­tik­ta ir ki­tų ra­di­nių, įro­dan­čių, kad Tur­gaus aikš­tės cent­re ga­lė­jo bū­ti upe­lio at­ša­ka ar šal­ti­niuo­ta vie­ta.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Vyks­tant Tel­šių Tur­gaus aikš­tės re­konst­ra­vi­mo dar­bams, Praei­ties ty­ri­mų ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai mies­to cent­re ir to­liau ieš­ko ver­tin­gų ra­di­nių. Praė­ju­sią sa­vai­tę Tur­gaus aikš­tės gat­vė­je, vi­du­ry­je tarp Iž­di­nės ir Si­na­go­gos gat­vių, ar­cheo­lo­go ir jo asis­ten­tų ko­man­da ap­ti­ko ne­ti­kė­tą ra­di­nį – rąs­tų til­te­lį, pre­li­mi­na­riai da­tuo­ja­mą XVIII am­žiu­mi. Me­di­nis til­te­lis at­kas­tas apie 1,5 met­ro gy­ly­je nuo da­bar­ti­nio pa­vir­šiaus.

„Til­te­lio to­kio­je vie­to­je tik­rai ne­si­ti­kė­jo­me ras­ti. Tai nau­jas pus­la­pis Tel­šių is­to­ri­jo­je. Yra ži­no­ma, kad Tel­šės upe­lis bu­vo kiek že­miau, prie mies­to laik­ro­džio, ta­čiau pa­na­šu, kad čia ga­lė­jo bū­ti ma­ža upės at­ša­ka ar tie­siog šal­ti­niuo­ta vie­ta. Dar ar­chi­tek­tai, už­sii­man­tys to­kiais ty­ri­mais, pa­sa­kys sa­vo ga­lu­ti­nį žo­dį apie ra­di­nį“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ sa­kė ar­cheo­lo­gas Jur­gis Sa­daus­kas.

Spe­cia­lis­tas pa­žy­mė­jo, kad ty­ri­nė­ja­mo­je vie­to­je vy­rau­ja mo­lin­gas grun­tas, o ties til­te­lio vie­ta yra duo­bė su su­plau­to­mis smė­lio są­na­šo­mis. Prie­lai­dą, kad Tur­gaus aikš­tės da­ly­je ga­lė­jo bū­ti upe­lio at­ša­ka ar­ba van­dens tel­ki­nys, taip pat pa­tvir­ti­na ne­to­li til­te­lio ras­tas žve­jy­bi­nis kab­liu­kas ir tink­lo sva­re­lis.

Praei­ties ty­ri­mų ins­ti­tu­to dar­buo­to­jų ma­ny­mu, pa­gal ma­to­mą konst­ruk­ci­ją til­te­lis bu­vo to­kio il­gio, koks ir at­kas­tas – išil­gai per vi­są da­bar­ti­nę Tur­gaus aikš­tės gat­vę. Jo il­gis – apie 10 met­rų, plo­tis – 2 met­rai.

Ar­cheo­lo­gas, pa­klaus­tas, ko­kia atei­tis lau­kia til­te­lio, tei­gė, kad jis grei­čiau­siai bus iš­kas­tas ir su­nai­kin­tas.

„Gat­vės san­ka­sai me­dis nė­ra tin­ka­mas. Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad me­dis, ga­vęs oro, po ku­rio lai­ko su­bliūkš ir to­je gat­vės vie­to­je at­si­ras duo­bė. Kiek te­ko kal­bė­ti, re­mon­to dar­bus at­lie­kan­tys „Til­tos“ at­sto­vai ne­no­rė­tų jo pa­lik­ti gat­vė­je, o til­tą ko­kiu nors bū­du eks­po­nuo­ti bū­tų la­bai bran­gu“, – svars­tė J. Sa­daus­kas.

Ty­ri­nė­to­jai in­for­ma­vo apie ki­tus įdo­mes­nius ra­di­nius Tur­gaus aikš­tės ir Iž­di­nės gat­vės san­kry­žo­je.

Ras­ta lie­tu­viš­kos va­liu­tos – li­to mo­ne­ta, nu­kal­din­ta 1925 m., žie­das iš va­rio ly­di­nio, pre­li­mi­na­riai da­tuo­ja­mas XVII–XVIII am­žiais, gin­ta­ri­nė pa­puo­ša­lo da­lis bei dau­ge­lis ki­tų smul­kes­nių ra­di­nių.

At­li­kus ty­ri­mus, ra­di­niai bus eks­po­nuo­ja­mi Že­mai­čių mu­zie­ju­je „Al­ka“.

Pa­vel­do­sau­gos eks­per­tas, ar­chi­tek­tas Al­gir­das Žeb­raus­kas – apie ra­di­nį Tel­šių se­na­mies­ty­je: „Iš­ties Tur­gaus aikš­tės vi­du­ry­je, ge­ro­kai aukš­čiau is­to­ri­nio Tel­šės upe­lio van­dens pa­vir­šiaus, ras­ti til­tą – di­de­lė staig­me­na. Nė vie­nas šian­dien ži­no­mas (pir­mie­ji sie­kia XVIII a. pab.) Tel­šių že­mė­la­pis upe­lio va­gos Tur­gaus aikš­tė­je ne­ro­do. 1908 m. Tel­šių mies­to da­lies že­mė­la­pis – pir­ma­sis, ku­ria­me ma­to­me pa­žy­mė­tus Tel­šės upe­lio frag­men­tus ir du me­di­nius til­tus Kęs­tu­čio ir Bi­ru­tės bei Bi­ru­tės ir Res­pub­li­kos gat­vių san­kir­to­se, že­miau­sio­je Tel­šių se­na­mies­čio da­ly­je. 1834 m. Tel­šių mies­to že­mė­la­py­je pir­mą kar­tą ma­to­me pa­žy­mė­tą Tel­šės upe­lio mies­te va­gą ir jo iš­ta­kas – už­pel­kė­ju­sią, dur­pin­gą, šal­ti­niuo­tą te­ri­to­ri­ją tarp Gė­lių, S. Dau­kan­to ir Lais­vės gat­vių (ties „Mo­ki-ve­ži“ par­duo­tu­ve). Tai, kad be­veik vi­sas Tur­gaus aikš­tės anks­ty­va­sis po­sluoks­nis tan­kiai iš­klo­tas ža­bais, ro­do (ne­pai­sant ky­lan­čio Tur­gaus aikš­tės rel­je­fo) te­ri­to­ri­ją bu­vus ga­na šla­pią ir šal­ti­niuo­tą. Tad ža­bų po­sluoks­nis at­li­ko tiks­li­nę aikš­tės pa­vir­šiaus dre­na­žo funk­ci­ją.
Aikš­tės vi­du­ry­je at­ras­tas me­di­nis til­tas, prie til­to ap­tik­ti ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai lei­džia da­ry­ti prie­lai­dą, kad aikš­tę kir­to Tel­šės upe­lio at­ša­ka ar­ba ki­tas upe­lis, iš­te­kan­tis iš tos pa­čios pel­kė­tos vie­tos kaip ir Tel­šės upe­lis. Ma­tyt, jo bū­ta van­de­nin­go, nes upe­lio va­gai už­deng­ti bu­vo pa­sta­ty­tas ar­cheo­lo­gų at­ras­tas stam­bių rąs­tų til­tas. Upe­lis te­kė­jo per Tur­gaus aikš­tę, da­bar­ti­nę Pa­kal­nės gat­vę iki jung­ties su Tel­šės upe­liu, ku­rio iš­ta­ką į Mas­čio eže­rą pa­vy­ko ati­deng­ti dar 2012 m.
Ki­tą sa­vai­tę kaip ates­tuo­tas pa­vel­do­sau­gos eks­per­tas su­si­tik­siu su vyk­do­mo pro­jek­to ar­chi­tek­tais ir ap­tar­si­me, kaip ir ko­kio­mis me­džia­go­mis ga­lė­tu­me gat­vės dan­go­je įpras­min­ti šį uni­ka­lų mies­tui ar­cheo­lo­gi­nį ra­di­nį. Vie­nas pa­siū­ly­mų – spe­cia­liai pa­ruoš­tos me­di­nės už­va­žiuo­ja­mos dan­gos (til­to plo­te) įren­gi­mas as­fal­to dan­go­je. Toks spren­di­nys bū­tų iš­ties uni­ka­lus ir iš­skir­ti­nis, Lie­tu­vo­je tai­ky­tas pir­mą kar­tą.“