Žemaičių muziejus „Alka“ organizavo 18-osios Baltijos muzeologijos mokyklos (BMS 2022) veiklą. Visą savaitę 35 specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos muziejų mokėsi, diskutavo ir nagrinėjo temą „Nepatogus paveldas ir jo sklaida muziejuose“. Mokymus kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijomis bei Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos nacionaliniu komitetu surengė Žemaičių muziejus „Alka“.
Bendradarbiavimo pavyzdys
„Baltijos muzeologijos mokykla yra puikus trišalis Baltijos šalių kultūros ministerijų ir muziejus vienijančių organizacijų bendradarbiavimo pavyzdys, kuris šiuo metu neturi analogų Europoje. Nuo 2004 m., kai Latvijos Respublikos kultūros ministerijos muziejus kuruojantys kolegos Anita Jirgensonė ir Janis Garjans pakvietė mus prisijungti prie šios iniciatyvos, kasmet suteikiama galimybė Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejininkams kartu su tarptautiniais muziejų srities ekspertais dalytis savo žiniomis, patirtimi bei įžvalgomis. Baltijos muzeologijos mokyklos metu vykstantys teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, naujos profesinės pažintys dažnu atveju tampa ilgalaikiais muziejų bendradarbiavimo projektais. Šių metų Baltijos muzeologijos mokyklos tema „Nepatogus paveldas ir jo sklaida muziejuose“ yra itin aktuali dabarties geopolitiniame lauke ir svarbi visiems muziejams, nepriklausomai nuo jų statuso ar kolekcijų dydžio bei sudėties, siekiant glaudesnio santykio su visuomene. Todėl labai džiaugiamės, kad prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejininkų turėjo galimybę prisijungti ir kolegos iš Ukrainos muziejų. Muziejų vaidmens ir jų galimybių suvokimas nepatogaus paveldo kontekste yra itin svarbi diskusijų, kurios, kaip parodė šių metų Baltijos muzeologijos mokykla, dažnu atveju nėra lengvos, bet būtinos, tema“, – pristatė LR kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Vaiva Lankelienė.
Septynias dienas trukusius Baltijos muzeologijos mokyklos mokymus vedė etnologė dr. Kathrin Pabst (Norvegija), šiuo metu dirbanti Mokslinio skyriaus vadove Vakarų Agderio (Vest-Agder) muziejuje, esančiame Kristiansande. Lektorė taip pat vadovauja tarptautiniam, septyniose Europos šalyse įgyvendinamam projektui „Identity on the Line“. Ji yra buvusi ICOM Norvegijos nacionalinio komiteto pirmininkė, valdybos narė ir IC ETHICS pirmininkė.
Mokymus muziejininkams taip pat vedė lektorė dr. Kaja Širok (Slovėnija) – istorikė, Liublianos universiteto Menų fakulteto mokslinė bendradarbė, Slovėnijos nacionalinio šiuolaikinės istorijos muziejaus direktorė (2011–2021 m.), ICOM Slovėnijos nacionalinio komiteto pirmininkė, ICOM ETHICS ir ICMEMO valdybos narė, Briuselio Europos istorijos namų akademinės tarybos narė (nuo 2019 m.).
Apie „nepatogų paveldą“
Pirmąją mokymų dieną dalyvius, atvykusius į Telšius, pasveikino Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė. „Džiugu, kad šis tęstinis ir kasmet organizuojamas tarptautinio bendradarbiavimo projektas, derinant teorijos ir praktikos aspektus, padeda Baltijos šalių muziejininkams tobulinti profesinius gebėjimus, skatina kultūrinį bendradarbiavimą, siekiant Baltijos šalių muziejų profesinio tobulėjimo, modernėjimo ir atvirumo visuomenei“, – kalbėjo muziejaus vadovė.
Darbingos savaitės atvykusiems muziejų specialistams linkėjo „ICOM Lietuva“ vadovė Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasylienė, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijų atstovai, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
Baltijos muzeologijos mokykla prasidėjo konferencija, kurioje prelegentai (dr. Kathrin Pabst, dr. Kaja Širok, dr. Rasa Antanavičiūtė, Neringa Latvytė, Kristīne Milere, Maija Meiere-Oša, Sirje Helme, Ene Kõresaar) iš įvairių Baltijos šalių skaitė pranešimus apie „nepatogų paveldą“. Savo patirtimi pasidalijo ir karo sąlygomis gyvenantys Ukrainos muziejų specialistai Liana Komardenko, Daryna Sereda, Maryna Drobotyuk, Anastasiia Cherednychenko ir Anastasiia Matselo.
Pažintis su apylinkėmis
Per savaitę trukusius mokymus muziejų specialistai ne tik diskutavo ir atliko praktines užduotis, bet ir apsilankė „nepatogaus paveldo“ objektuose Telšių ir Plungės rajonuose. Buvo surengtos išvykos į Šaltojo karo muziejų Plokštinėje ir Rainių Kančios koplyčią, kurioje kankinių tragediją papasakojo Žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė Janina Bucevičė. Svečiams taip pat suorganizuota ekskursija po Telšių miestą su gide Ele Kakanauskiene, aplankyti „Džiugo“ sūrio namai.
Parengta pagal Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistės Donatos Kazlauskienės inf.