Vasario 9 dieną LR Seimo Konstitucijos salėje vyko Seimo laikinosios Žemaičių grupės narių susitikimas su Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) prezidiumo nariais, skyrių pirmininkais, Žemaitijos regiono merais ir Etninės kultūros globos tarybos atstovais.
Ar Žemaitijoje išrinkti Seimo nariai ir Žemaitijos regiono savivaldybių merai savo priesaikas ištars žemaitiškai? Ar Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų posėdžiuose sprendimai bus svarstomi žemaičių kalba, o tų vietovių mokiniai žemaičių kalbos ir istorijos mokysis kaip pasirenkamojo dalyko? Apie šiuos ir kitus Žemaičių kraštui, jo kalbos, kultūros ir istorijos puoselėjimui aktualius klausimus, Žemaičių kongreso 2020 metais priimtos rezoliucijos ir kitų sprendimų įgyvendinimą bei šių metų veiklos planus buvo aktyviai diskutuojama susitikimo metu.
Pranešimus skaitė Seimo laikinosios Žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, ŽKD prezidiumo narys Algirdas Žebrauskas, Žemaitijos regiono merai. Žodį tarė ŽKD skyrių pirmininkai.
Aurelija SERVIENĖ
Neigiami atsakymai
Susitikimą pradėjusi pirmininkė R. Šalaševičiūtė visiems perdavė Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus sveikinimą. Dvasininkas palinkėjo: „Sėkmingo darbo visiems – žemaičių labui.“
Pirmininkė apžvelgė laikinosios Žemaičių grupės darbus praėjusiais metais ir pateikė siūlymus 2022-iesiems.
Daug kalbėta apie parengtą rezoliuciją, kuri buvo išsiųsta Prezidentui, Vyriausybei, Seimo pirmininkei ir kt.
Rezoliucija buvo iš kelių dalių: dėl priesaikų priėmimo žemaičių kalba Seimo nariams ir merams, dėl tarybų posėdžių vedimo Žemaitijos regiono savivaldybėse žemaičių kalba, dėl leidinių, televizijos ir radijo laidų vedimo žemaičių kalba. Daugiausia siūlymų buvo pateikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kur buvo kalbama apie mokyklose žemaičių kalbos pamoką kaip pasirenkamąjį dalyką bei talentų ugdymo rėmimo programą ir kt.
Deja, į pateiktą rezoliuciją sulaukta ne tokių atsakymų, kokių tikėjosi žemaičiai. Pasak R. Šalaševičiūtės, atsakymai buvo visiškai formalūs, kuriuos Seimo narė vertina kritiškai.
Lietuvių kalbos institutas pasisakė už tolygų visų tradicinių tarmių išsaugojimą ir globą. Jo teigimu, vienos tarmės iškėlimas kitų tarmių atžvilgiu būtų nepageidautinas beprecendentis atvejis. Nieko gero nepasakė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. O Teisingumo ministerija atrėžė, jog žemaičių kalbos negali būti, nes Konstitucijoje yra įtvirtinta tik viena kalba – lietuvių.
Susitikimo metu nuspręsta balandžio mėnesį organizuoti apskritojo stalo diskusiją sukviečiant įvairių ministerijų atstovus ir Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narius ir visiems drauge bandyti kalbėtis iš naujo.
Nuveikti darbai
R. Šalaševičiūtės teigimu, paskelbti 2022-uosius Žemaičių kalbos metais visoje šalyje nebuvo galima, kadangi žemaičių kalba nėra oficialiai įteisinta. Todėl tą padarė šešios šalies savivaldybės, Žemaičių kalbos metus paskelbusios savo teritorijose. Negalėjo 2022-ieji būti paskelbti ir rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės mirties 100-mečio metais, nes minimos yra gimimo metinės, o ne mirties.
Žemaitės atminimas buvo pagerbtas dalyvaujant Marijampolėje vykusiuose renginiuose. Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo ir Telšių vyskupo pritarimu dešimtyje Lietuvos bažnyčių miestuose, kur Žemaitė gyveno ir dirbo, 12 valandą dienos skambinta varpais.
Siekti savo tikslų
Laikinosios Žemaičių grupės pirmininkės pavaduotojas Algirdas Stončaitis susitikimo metu stebėjosi, jog į visus žemaičių paklausimus ir pasiūlymus dažniausiai yra atsakoma neigiamai. Bet dėl to jis ragina nenusiminti ir neužsidaryti, o siekti, kad valdžios ir kitų institucijų pozicija pradėtų keistis.
„Neužsidarykime ir neįsižeiskime, o ir toliau siekime savo tikslų. Ką mes laimėsime, tokia mūsų etnokultūra ir papročiai išliks. Kalba, tarmė čia yra visos Lietuvos turtas“, – sakė A. Stončaitis.
Pasigenda platesnės kalbininkų diskusijos
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė teigė pasigendanti platesnės kalbininkų diskusijos, kas atskirtų kalbą nuo tarmės: „Ar čia tik vienas Juozas Pabrėža apie tai kalba?“
Tyrinėdama etnografinių regionų raidą D. Urbanavičienė sakė aptikusi įdomių dalykų. XIX a. pab. per nacionalinį atgimimą buvo kalbama apie žemaičius ir Lietuvą. XX a. pr. kalba jau ėjo apie vieningą Lietuvą. O štai, ko gero, pirmasis vokietis Augustas Šleicheris išskyrė dvi tarmes: žemaičių ir aukštaičių, bet vėliau A. Baranauskas vis dėlto kalbėjo apie žemaičių ir lietuvių tarmes.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė išsakė savo mintis apie etnografinių regionų didesnį įteisinimą, vietovardžių išsaugojimą, žemaičių heraldikos įtvirtinimą.
Pasiūlymas paminėti Žirgo metus atmestas
Seimo narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė visus informavo, dėl kokios priežasties buvo atmesti žemaičių siūlyti paminėti Žirgo metai.
Pasak P. Kuzmickienės, kasmet įvairioms sukaktims paminėti nominuojama apie 14 tokių metų: „Mūsų valstybės istorija yra labai turtinga, ir mes tikrai turime ką papasakoti. Bet kai jau yra nominuojama tiek metų, kartais prapuola jų reikšmingumas. Pasižiūrėkime į atmintinus metus kiek kitaip… Nominuodami be atvangos kad ir labai svarbius bendruomenei ar regionui metus, mes truputį devalvuojame metų reikšmę.“
P. Kuzmickienė ragino siūlant metus pasistengti į juos pažiūrėti bendrai – valstybiškai: „Komisijai nėra lengva išrinkti svarbiausius metus, nes datų yra daug. Todėl į istorinę atmintį raginame pasižiūrėti truputį iš kitokių pozicijų ir, man atrodo, mes visi laimėtume.“
Absoliutus nesusikalbėjimas
ŽKD prezidiumo narys A. Žebrauskas akcentavo, jog žemaičių veikloje labai svarbus Žemaičių kultūros draugijos skyrių atsinaujinimas. Darbai turi būti atlikti iki planuojamo Žemaičių kultūros draugijos skyrių suvažiavimo liepos ar birželio mėnesį.
„Labai skaudu dėl mūsų rezoliucijų, kurias bandėme ištransliuoti visais įmanomais kanalais. Absoliutus nesusikalbėjimas, teksto esmės nesuvokimas, ko mes norime. „Kas nuor – rond priemonis, kas nenuor – rond priežastis“, – įsitikinęs A. Žebrauskas.
Žemaičių kultūros draugijos planuose – parengti peticiją kaip įrodymą, kad tai, ko šiandien siekia žemaičiai, yra ne šiaip kelių žmonių sugalvotas reikalas, o to nori didelė dalis žmonių.
„Žemaičių kultūros draugija jau 30 metų beldėsi į valstybės institucijas. Ir visur gaudavome neigiamus atsakymus. Atėjo laikotarpis, ir mes pabandysime parodyti ir Lietuvai, ir Žemaitijai, ir kitiems, kad mums nėra tas pats. Jei mes kultūros savastį pradedame matyti kaip grėsmę valstybei – tai yra absoliuti nesąmonė. Turime atsibusti. Nesakome, kad turime daryti revoliuciją, mes sakome, kad reikia kalbėtis. Galų gale reikia įteisinti valstybiniu lygmeniu Žemaitijos ir kitų etnokultūrinių regionų sostines. Daug painiavos yra tarp etnokultūrinių kalbinių ir kitų dalykų. O taip yra todėl, kad mes eliminuojame istoriją ir prasideda kūryba. Yra dvi istorinės teritorijos – Žemaitija ir Lietuva. Gaila, kad dzūkai nebuvo tokio lygio, kaip yra žemaičiai, ir niekada neįnešė tokio indėlio kuriant Lietuvos valstybę kaip žemaičiai. Todėl Žemaitija turi pasiekti, kad būtų vadinama istoriniu etnokultūriniu regionu, nes tai yra istorinė Europos žemė ir ji tebeturi visus savasties dėmenis: kalbą, papročius, tradicijas, istoriją“, – kalbėjo A. Žebrauskas. Jo teigimu, dar labai svarbus vienas akcentas – Žemaičių kultūros draugijai Telšiuose yra būtinos rimtos ir gražios patalpos veiklai vykdyti, kur visi galėtų ateiti ir gauti reikalingos informacijos ir dalyvauti žemaičių atbudimo veikloje.
Žemaičių kalba turi būti pripažinta
Kalbininkas Juozas Pabrėža ragino, kad būtent šiandien ir tik šiandien žemaičiai turėtų pakovoti už tikrąją Žemaitiją, už jos istoriją ir žemaičių kalbą. Už tokią istoriją ir tokią kalbą, kokios neturi kiti mūsų regionai: nei dzūkai, nei sūduviai, nei aukštaičiai.
„Mes tikrai nenorime valstybinės kalbos statuso. Mes, žemaičiai, pripažįstame, kad yra viena lietuvių valstybinė kalba, bet mes siekiame, kad ir žemaičių kalba būtų pripažinta ir įteisinta. Ir ne kaip tarmė, o kaip kalba“, – sakė J. Pabrėža.
Žemaitijos regiono merai
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas apžvelgė nuveiktus darbus ir pristatė suplanuotas veiklas minint Žemaičių kalbos metus.
Dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Telšių rajone 2022-uosius paskelbti Žemaičių kalbos metais. Prie šios telšiškių iniciatyvos prisijungė ir kitos savivaldybės: Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Naujoji Akmenė.
2022-aisiais numatyta: prie visų švietimo rajono įstaigų iškelti Žemaitijos vėliavas, parengti pasirenkamojo dalyko programą ,,Žemaičių istorija, kalba, kultūra“, sukurti „Sekmadieninės“ žemaičių kalbos mokyklos programą šeimoms; surengti žemaičių kalbos populiarinimo varžytuves, įrengti afišas autobusų stotelėse, ant viešojo transporto, įrengti informacijos lenteles žemaičių kalba prie lankytinų objektų, išleisti kūrybinius leidinius suaugusiesiems ir vaikams apie žemaičių kalbą ir kt.
Planuose – rengti žemaičių suvažiavimą, įsteigti Žemaitijos merų forumą ir atverti Žemaičių kultūros draugijos patalpas Telšiuose.
Kaip sekasi puoselėti žemaitiškumą kitose savivaldybėse, pasisakė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Šiaulių rajono savivaldybės mero Antano Bezaro padėjėja Rita Žadeikytė.
ŽKD skyrių pirmininkai
ŽKD Skuodo skyriaus pirmininkas Jonas Grušas pasakojo, jog pas juos Žemaičių kalbos metai yra kiekvienais metais ir nereikia net programos jiems sudaryti. Tarybos posėdžiai jau vyksta žemaičių kalba, yra išleista ne viena rimta knyga vaikams, jaunimui, vyresniesiems žemaičių kalba. Skuode vyksta begalė žemaitiškų renginių, veiklą vykdo daug kolektyvų, veikia literatų klubas, laikraštyje „Vakarų Lietuva“ leidžiamas žemaitiškas puslapis.
„Mes, kultūringieji Skuodo žemaičiai, galvojame, kad Skuodas turėtų vadintis Žemaičių kalbos tvirtove“, – įsitikinęs J. Grušas.
Kiek sudėtingesnė situacija su žemaičių subūrimu – Kaune ir Vilniuje. ŽKD Kauno skyriaus pirmininkas Jonas Vitkauskas apgailestavo, jog trūksta žmonių: „Mes gyvename šiek tiek kitaip nei visa vakarinė Žemaitija. Mums labiausiai trūksta žmonių pasipildymo. Mes tą žemaitiškumą „dūšioje“ turime ir jį atsivežėme, bet mūsų vaikai gimė ir augo Kaune ir žemaičių kalbos nemoka, bet „dūšioje“ jie palaiko žemaičius.“
Po žemaitiškai karštų diskusijų galop visi vieningai sutarė suvieniję jėgas burtis ir dirbti visų žemaičių labui.
Nėra Naujosios Akmenės savivaldybės. Keista nežinoti, su kokiais rajonais ribojasi Telšių rajonas.
Nėra Naujosios Akmenės savivaldybės. Keista nežinoti, su kokiais rajonais ribojasi Telšių rajonas.
Nėra tokio rajono . Yra Akmenės. Keista kad negirdejote
„Dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Telšių rajone 2022-uosius paskelbti Žemaičių kalbos metais. Prie šios telšiškių iniciatyvos prisijungė ir kitos savivaldybės: Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Naujoji Akmenė.”
Vo kor kėtė žemaitē? Anėj nepritar a kap čė soprast’?