Že­mai­čiai su­ta­rė uo­liai dirb­ti Že­mai­ti­jos la­bui

Va­sa­rio 9 die­ną LR Sei­mo Kons­ti­tu­ci­jos sa­lė­je vy­ko Sei­mo lai­ki­no­sios Že­mai­čių gru­pės na­rių su­si­ti­ki­mas su Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos (ŽKD) pre­zi­diu­mo na­riais, sky­rių pir­mi­nin­kais, Že­mai­ti­jos re­gio­no me­rais ir Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos at­sto­vais.
Ar Že­mai­ti­jo­je iš­rink­ti Sei­mo na­riai ir Že­mai­ti­jos re­gio­no sa­vi­val­dy­bių me­rai sa­vo prie­sai­kas iš­tars že­mai­tiš­kai? Ar Že­mai­ti­jos re­gio­no sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų po­sė­džiuo­se spren­di­mai bus svars­to­mi že­mai­čių kal­ba, o tų vie­to­vių mo­ki­niai že­mai­čių kal­bos ir is­to­ri­jos mo­ky­sis kaip pa­si­ren­ka­mo­jo da­ly­ko? Apie šiuos ir ki­tus Že­mai­čių kraš­tui, jo kal­bos, kul­tū­ros ir is­to­ri­jos puo­se­lė­ji­mui ak­tua­lius klau­si­mus, Že­mai­čių kong­re­so 2020 me­tais priim­tos re­zo­liu­ci­jos ir ki­tų spren­di­mų įgy­ven­di­ni­mą bei šių me­tų veik­los pla­nus bu­vo ak­ty­viai dis­ku­tuo­ja­ma su­si­ti­ki­mo me­tu.
Pra­ne­ši­mus skai­tė Sei­mo lai­ki­no­sios Že­mai­čių gru­pės pir­mi­nin­kė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė, ŽKD pre­zi­diu­mo na­rys Al­gir­das Žeb­raus­kas, Že­mai­ti­jos re­gio­no me­rai. Žo­dį ta­rė ŽKD sky­rių pir­mi­nin­kai.
Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ
Nei­gia­mi at­sa­ky­mai
Su­si­ti­ki­mą pra­dė­ju­si pir­mi­nin­kė R. Ša­la­še­vi­čiū­tė vi­siems per­da­vė Tel­šių vys­ku­po Al­gir­do Ju­re­vi­čiaus svei­ki­ni­mą. Dva­si­nin­kas pa­lin­kė­jo: „Sėk­min­go dar­bo vi­siems – že­mai­čių la­bui.“
Pir­mi­nin­kė ap­žvel­gė lai­ki­no­sios Že­mai­čių gru­pės dar­bus praė­ju­siais me­tais ir pa­tei­kė siū­ly­mus 2022-ie­siems.
Daug kal­bė­ta apie pa­reng­tą re­zo­liu­ci­ją, ku­ri bu­vo iš­siųs­ta Pre­zi­den­tui, Vy­riau­sy­bei, Sei­mo pir­mi­nin­kei ir kt.
Re­zo­liu­ci­ja bu­vo iš ke­lių da­lių: dėl prie­sai­kų priė­mi­mo že­mai­čių kal­ba Sei­mo na­riams ir me­rams, dėl ta­ry­bų po­sė­džių ve­di­mo Že­mai­ti­jos re­gio­no sa­vi­val­dy­bė­se že­mai­čių kal­ba, dėl lei­di­nių, te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­dų ve­di­mo že­mai­čių kal­ba. Dau­giau­sia siūlymų bu­vo pa­teik­ta Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jai, kur bu­vo kal­ba­ma apie mo­kyk­lo­se že­mai­čių kal­bos pa­mo­ką kaip pa­si­ren­ka­mą­jį da­ly­ką bei ta­len­tų ug­dy­mo rė­mi­mo pro­gra­mą ir kt.
De­ja, į pa­teik­tą re­zo­liu­ci­ją su­lauk­ta ne to­kių at­sa­ky­mų, ko­kių ti­kė­jo­si že­mai­čiai. Pa­sak R. Ša­la­še­vi­čiū­tės, at­sa­ky­mai bu­vo vi­siš­kai for­ma­lūs, ku­riuos Sei­mo na­rė ver­ti­na kri­tiš­kai.
Lie­tu­vių kal­bos ins­ti­tu­tas pa­si­sa­kė už to­ly­gų vi­sų tra­di­ci­nių tar­mių iš­sau­go­ji­mą ir glo­bą. Jo tei­gi­mu, vie­nos tar­mės iš­kė­li­mas ki­tų tar­mių at­žvil­giu bū­tų ne­pa­gei­dau­ti­nas be­pre­cen­den­tis at­ve­jis. Nie­ko ge­ro ne­pa­sa­kė ir Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja. O Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja at­rė­žė, jog že­mai­čių kal­bos ne­ga­li bū­ti, nes Kons­ti­tu­ci­jo­je yra įtvir­tin­ta tik vie­na kal­ba – lie­tu­vių.
Su­si­ti­ki­mo me­tu nu­spręs­ta ba­lan­džio mė­ne­sį or­ga­ni­zuo­ti ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­ją su­kvie­čiant įvai­rių mi­nis­te­ri­jų at­sto­vus ir Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pre­zi­diu­mo na­rius ir vi­siems drau­ge ban­dy­ti kal­bė­tis iš nau­jo.
Nu­veik­ti dar­bai
R. Ša­la­še­vi­čiū­tės tei­gi­mu, pa­skelb­ti 2022-uo­sius Že­mai­čių kal­bos me­tais vi­so­je ša­ly­je ne­bu­vo ga­li­ma, ka­dan­gi že­mai­čių kal­ba nė­ra ofi­cia­liai įtei­sin­ta. To­dėl tą pa­da­rė še­šios ša­lies sa­vi­val­dy­bės, Že­mai­čių kal­bos me­tus pa­skel­bu­sios sa­vo te­ri­to­ri­jo­se. Ne­ga­lė­jo 2022-ie­ji bū­ti pa­skelb­ti ir ra­šy­to­jos Ju­li­jos Žy­man­tie­nės-Že­mai­tės mir­ties 100-me­čio me­tais, nes mi­ni­mos yra gi­mi­mo me­ti­nės, o ne mir­ties.
Že­mai­tės at­mi­ni­mas bu­vo pa­gerb­tas da­ly­vau­jant Ma­ri­jam­po­lė­je vy­ku­siuo­se ren­gi­niuo­se. Ar­ki­vys­ku­po Kęs­tu­čio Kė­va­lo ir Tel­šių vys­ku­po pri­ta­ri­mu de­šim­ty­je Lie­tu­vos baž­ny­čių mies­tuo­se, kur Že­mai­tė gy­ve­no ir dir­bo, 12 va­lan­dą die­nos skam­bin­ta var­pais.
Siek­ti sa­vo tiks­lų
Lai­ki­no­sios Že­mai­čių gru­pės pirmininkės pa­va­duo­to­jas Al­gir­das Ston­čai­tis su­si­ti­ki­mo me­tu ste­bė­jo­si, jog į vi­sus že­mai­čių pa­klau­si­mus ir pa­siū­ly­mus daž­niau­siai yra at­sa­ko­ma nei­gia­mai. Bet dėl to jis ra­gi­na ne­nu­si­min­ti ir neuž­si­da­ry­ti, o siek­ti, kad val­džios ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų po­zi­ci­ja pra­dė­tų keis­tis.
„Neuž­si­da­ry­ki­me ir neį­si­žeis­ki­me, o ir to­liau sie­ki­me sa­vo tiks­lų. Ką mes lai­mė­si­me, to­kia mū­sų et­no­kul­tū­ra ir pa­pro­čiai iš­liks. Kal­ba, tar­mė čia yra vi­sos Lie­tu­vos tur­tas“, – sa­kė A. Ston­čai­tis.
Pa­si­gen­da pla­tes­nės kal­bi­nin­kų dis­ku­si­jos
Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Da­lia Ur­bana­vi­čie­nė tei­gė pa­si­gen­dan­ti pla­tes­nės kal­bi­nin­kų dis­ku­si­jos, kas at­skir­tų kal­bą nuo tar­mės: „Ar čia tik vie­nas Juo­zas Pab­rė­ža apie tai kal­ba?“
Ty­ri­nė­da­ma et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų rai­dą D. Ur­ba­na­vi­čie­nė sa­kė ap­ti­ku­si įdo­mių da­ly­kų. XIX a. pab. per na­cio­na­li­nį at­gi­mi­mą bu­vo kal­ba­ma apie že­mai­čius ir Lie­tu­vą. XX a. pr. kal­ba jau ėjo apie vie­nin­gą Lie­tu­vą. O štai, ko ge­ro, pir­ma­sis vo­kie­tis Au­gus­tas Šlei­che­ris iš­sky­rė dvi tar­mes: že­mai­čių ir aukš­tai­čių, bet vė­liau A. Ba­ra­naus­kas vis dėl­to kal­bė­jo apie že­mai­čių ir lie­tu­vių tar­mes.
Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos pir­mi­nin­kė iš­sa­kė sa­vo min­tis apie et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų di­des­nį įtei­si­ni­mą, vie­to­var­džių iš­sau­go­ji­mą, že­mai­čių he­ral­di­kos įtvir­ti­ni­mą.
Pa­siū­ly­mas pa­mi­nė­ti Žir­go me­tus at­mes­tas
Sei­mo na­rė, Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Pau­lė Kuz­mic­kie­nė vi­sus in­for­ma­vo, dėl ko­kios prie­žas­ties bu­vo at­mes­ti že­mai­čių siū­ly­ti pa­mi­nė­ti Žir­go me­tai.
Pa­sak P. Kuz­mic­kie­nės, kas­met įvai­rioms su­kak­tims pa­mi­nė­ti no­mi­nuo­ja­ma apie 14 to­kių me­tų: „Mū­sų vals­ty­bės is­to­ri­ja yra la­bai tur­tin­ga, ir mes tik­rai tu­ri­me ką papa­sa­ko­ti. Bet kai jau yra no­mi­nuo­ja­ma tiek me­tų, kar­tais pra­puo­la jų reikš­min­gu­mas. Pa­si­žiū­rė­ki­me į at­min­ti­nus me­tus kiek ki­taip… No­mi­nuo­da­mi be at­van­gos kad ir la­bai svar­bius bend­ruo­me­nei ar re­gio­nui me­tus, mes tru­pu­tį de­val­vuo­ja­me me­tų reikš­mę.“
P. Kuz­mic­kie­nė ra­gi­no siū­lant me­tus pa­si­steng­ti į juos pa­žiū­rė­ti bend­rai – vals­ty­biš­kai: „Ko­mi­si­jai nė­ra leng­va iš­rink­ti svar­biau­sius me­tus, nes da­tų yra daug. To­dėl į is­to­ri­nę at­min­tį ra­gi­na­me pa­si­žiū­rė­ti tru­pu­tį iš ki­to­kių po­zi­ci­jų ir, man at­ro­do, mes vi­si lai­mė­tu­me.“
Ab­so­liu­tus ne­su­si­kal­bė­ji­mas
ŽKD pre­zi­diu­mo na­rys A. Žeb­raus­kas ak­cen­ta­vo, jog že­mai­čių veik­lo­je la­bai svar­bus Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos sky­rių at­si­nau­ji­ni­mas. Dar­bai tu­ri bū­ti at­lik­ti iki pla­nuo­ja­mo Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos sky­rių su­va­žia­vi­mo lie­pos ar bir­že­lio mė­ne­sį.
„La­bai skau­du dėl mū­sų re­zo­liu­ci­jų, ku­rias ban­dė­me iš­trans­liuo­ti vi­sais įma­no­mais ka­na­lais. Ab­so­liu­tus ne­su­si­kal­bė­ji­mas, teks­to es­mės ne­su­vo­ki­mas, ko mes no­ri­me. „Kas nuo­r – rond prie­mo­nis, kas ne­nuor – rond prie­žas­tis“, – įsi­ti­ki­nęs A. Žeb­raus­kas.
Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pla­nuo­se – pa­reng­ti pe­ti­ci­ją kaip įro­dy­mą, kad tai, ko šian­dien sie­kia že­mai­čiai, yra ne šiaip ke­lių žmo­nių su­gal­vo­tas rei­ka­las, o to no­ri di­de­lė da­lis žmo­nių.
„Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­ja jau 30 me­tų bel­dė­si į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas. Ir vi­sur gau­da­vo­me nei­gia­mus at­sa­ky­mus. Atė­jo lai­ko­tar­pis, ir mes pa­ban­dy­si­me pa­ro­dy­ti ir Lie­tu­vai, ir Že­mai­ti­jai, ir ki­tiems, kad mums nė­ra tas pa­ts. Jei mes kul­tū­ros sa­vas­tį pra­de­da­me ma­ty­ti kaip grės­mę vals­ty­bei – tai yra ab­so­liu­ti ne­są­mo­nė. Tu­ri­me at­si­bus­ti. Ne­sa­ko­me, kad tu­ri­me da­ry­ti re­vo­liu­ci­ją, mes sa­ko­me, kad rei­kia kal­bė­tis. Ga­lų ga­le rei­kia įtei­sin­ti vals­ty­bi­niu lyg­me­niu Že­mai­ti­jos ir ki­tų et­no­kul­tū­ri­nių re­gio­nų sos­ti­nes. Daug pai­nia­vos yra tarp et­no­kul­tū­ri­nių kal­bi­nių ir ki­tų da­ly­kų. O taip yra to­dėl, kad mes eli­mi­nuo­ja­me is­to­ri­ją ir pra­si­de­da kū­ry­ba. Yra dvi is­to­ri­nės te­ri­to­ri­jos – Že­mai­ti­ja ir Lie­tu­va. Gai­la, kad dzū­kai ne­bu­vo to­kio ly­gio, kaip yra že­mai­čiai, ir nie­ka­da neį­ne­šė to­kio in­dė­lio ku­riant Lie­tu­vos vals­ty­bę kaip že­mai­čiai. To­dėl Že­mai­ti­ja tu­ri pa­siek­ti, kad bū­tų va­di­na­ma is­to­ri­niu et­no­kul­tū­ri­niu re­gio­nu, nes tai yra is­to­ri­nė Eu­ro­pos že­mė ir ji te­be­tu­ri vi­sus sa­vas­ties dė­me­nis: kal­bą, pa­pro­čius, tra­di­ci­jas, is­to­ri­ją“, – kal­bė­jo A. Žeb­raus­kas. Jo tei­gi­mu, dar la­bai svar­bus vie­nas ak­cen­tas – Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jai Tel­šiuo­se yra bū­ti­nos rim­tos ir gra­žios pa­tal­pos veik­lai vyk­dy­ti, kur vi­si ga­lė­tų atei­ti ir gau­ti rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos ir da­ly­vau­ti že­mai­čių at­bu­di­mo veik­lo­je.
Že­mai­čių kal­ba tu­ri bū­ti pri­pa­žin­ta
Kal­bi­nin­kas Juo­zas Pab­rė­ža ra­gi­no, kad bū­tent šian­dien ir tik šian­dien že­mai­čiai tu­rė­tų pa­ko­vo­ti už tik­rą­ją Že­mai­ti­ją, už jos is­to­ri­ją ir že­mai­čių kal­bą. Už to­kią is­to­ri­ją ir to­kią kal­bą, ko­kios ne­tu­ri ki­ti mū­sų re­gio­nai: nei dzū­kai, nei sū­du­viai, nei aukš­tai­čiai.
„Mes tik­rai ne­no­ri­me vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­so. Mes, že­mai­čiai, pri­pa­žįs­ta­me, kad yra vie­na lie­tu­vių vals­ty­bi­nė kal­ba, bet mes sie­kia­me, kad ir že­mai­čių kal­ba bū­tų pri­pa­žin­ta ir įtei­sin­ta. Ir ne kaip tar­mė, o kaip kal­ba“, – sa­kė J. Pab­rė­ža.
Že­mai­ti­jos re­gio­no me­rai
Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Kęs­tu­tis Gu­sa­ro­vas ap­žvel­gė nu­veik­tus dar­bus ir pri­sta­tė su­pla­nuo­tas veik­las mi­nint Že­mai­čių kal­bos me­tus.
Dar praė­ju­sių me­tų rugp­jū­čio mė­ne­sį Ta­ry­bos po­sė­dy­je bu­vo priim­tas spren­di­mas Tel­šių ra­jo­ne 2022-uo­sius pa­skelb­ti Že­mai­čių kal­bos me­tais. Prie šios tel­šiš­kių ini­cia­ty­vos pri­si­jun­gė ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės: Kre­tin­ga, Skuo­das, Ma­žei­kiai, Plun­gė, Nau­jo­ji Ak­me­nė.
2022-ai­siais nu­ma­ty­ta: prie vi­sų švie­ti­mo ra­jo­no įstai­gų iš­kel­ti Že­mai­ti­jos vė­lia­vas, pa­reng­ti pa­si­ren­ka­mo­jo da­ly­ko pro­gra­mą ,,Že­mai­čių is­to­ri­ja, kal­ba, kul­tū­ra“, su­kur­ti „Sek­ma­die­ni­nės“ že­mai­čių kal­bos mo­kyk­los pro­gra­mą šei­moms; su­reng­ti že­mai­čių kal­bos po­pu­lia­ri­ni­mo var­žy­tu­ves, įreng­ti afi­šas au­to­bu­sų sto­te­lė­se, ant vie­šo­jo trans­por­to, įreng­ti in­for­ma­ci­jos len­te­les že­mai­čių kal­ba prie lan­ky­ti­nų ob­jek­tų, iš­leis­ti kū­ry­bi­nius lei­di­nius suau­gu­sie­siems ir vai­kams apie že­mai­čių kal­bą ir kt.
Pla­nuo­se – reng­ti že­mai­čių su­va­žia­vi­mą, įsteig­ti Že­mai­ti­jos me­rų fo­ru­mą ir at­ver­ti Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pa­tal­pas Tel­šiuo­se.
Kaip se­ka­si puo­se­lė­ti že­mai­tiš­ku­mą ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se, pa­si­sa­kė Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Bro­nius Mar­kaus­kas, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro An­ta­no Be­za­ro pa­dė­jė­ja Ri­ta Ža­dei­ky­tė.
ŽKD sky­rių pir­mi­nin­kai
ŽKD Skuo­do sky­riaus pir­mi­nin­kas Jo­nas Gru­šas pa­sa­ko­jo, jog pas juos Že­mai­čių kal­bos me­tai yra kiek­vie­nais me­tais ir ne­rei­kia net pro­gra­mos jiems su­da­ry­ti. Ta­ry­bos po­sė­džiai jau vyks­ta že­mai­čių kal­ba, yra iš­leis­ta ne vie­na rim­ta kny­ga vai­kams, jau­ni­mui, vy­res­nie­siems že­mai­čių kal­ba. Skuo­de vyks­ta be­ga­lė že­mai­tiš­kų ren­gi­nių, veik­lą vyk­do daug ko­lek­ty­vų, vei­kia li­te­ra­tų klu­bas, laik­raš­ty­je „Va­ka­rų Lie­tu­va“ lei­džia­mas že­mai­tiš­kas pus­la­pis.
„Mes, kul­tū­rin­gie­ji Skuo­do že­mai­čiai, gal­vo­ja­me, kad Skuo­das tu­rė­tų va­din­tis Že­mai­čių kal­bos tvir­to­ve“, – įsi­ti­ki­nęs J. Gru­šas.
Kiek su­dė­tin­ges­nė si­tua­ci­ja su že­mai­čių su­bū­ri­mu – Kau­ne ir Vil­niu­je. ŽKD Kau­no sky­riaus pir­mi­nin­kas Jo­nas Vit­kaus­kas ap­gai­les­ta­vo, jog trūks­ta žmo­nių: „Mes gy­ve­na­me šiek tiek ki­taip nei vi­sa va­ka­ri­nė Že­mai­ti­ja. Mums la­biau­siai trūks­ta žmo­nių pa­si­pil­dy­mo. Mes tą že­mai­tiš­ku­mą „dū­šio­je“ tu­ri­me ir jį at­si­ve­žė­me, bet mū­sų vai­kai gi­mė ir au­go Kau­ne ir že­mai­čių kal­bos ne­mo­ka, bet „dū­šio­je“ jie pa­lai­ko že­mai­čius.“
Po že­mai­tiš­kai karš­tų dis­ku­si­jų ga­lop vi­si vie­nin­gai su­ta­rė su­vie­ni­ję jė­gas bur­tis ir dirb­ti vi­sų že­mai­čių la­bui.