Gy­dy­to­jas aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas T. Lū­ža: „Gim­dos kak­le­lio vė­žys – daž­na mo­te­rų pik­ty­bi­nė li­ga, ku­ri ga­li bū­ti vi­siš­kai iš­ven­gia­ma ir iš­gy­do­ma“

Jau ne vie­ne­rius me­tus pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je sau­sio mė­ne­sį ski­ria­mas ypa­tin­gas dė­me­sys gim­dos kak­le­lio vė­žio ži­no­mu­mui ir pre­ven­ci­jai. Pa­sak Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jo, gy­dy­to­jo aku­še­rio-gi­ne­ko­lo­go To­mo Lū­žos, gim­dos kak­le­lio vė­žys anks­ty­vo­jo­je sta­di­jo­je ga­li ne­tu­rė­ti jo­kių simp­to­mų, tad no­rint už­kirs­ti ke­lią šiai li­gai bū­ti­na re­gu­lia­riai tik­rin­tis ir tai­ky­ti ki­tas pre­ven­ci­jos prie­mo­nes.
„Sau­sį, gim­dos kak­le­lio pro­fi­lak­ti­kos ir ži­no­mu­mo mė­ne­sį, jau­čia­mas ak­ty­ves­nis mo­te­rų rū­pi­ni­ma­sis sa­vo svei­ka­ta, ta­čiau no­ri­si ak­cen­tuo­ti, kad tik­rin­tis pri­va­lu ne tik sau­sio mė­ne­sį, pa­ma­čius in­for­ma­ci­nius pra­ne­ši­mus ar iš­gir­dus ra­gi­ni­mus, bet iš­ti­sus me­tus. Bū­ti­na da­ly­vau­ti pa­tik­ros pro­gra­mo­se, nuo­lat tik­rin­tis pa­ju­tus neaiš­kius simp­to­mus, kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais ir lai­ky­tis jų re­ko­men­da­ci­jų“, – pa­brė­žė T. Lū­ža.
Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ
Anks­ty­vo­je sta­di­jo­je simp­to­mai ne­by­lūs
Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jo T. Lū­žos tei­gi­mu, spe­ci­fi­nių simp­to­mų, pra­ne­šan­čių apie gim­dos kak­le­lio vė­žio anks­ty­vas sta­di­jas, nė­ra. Pas­te­bi­ma, kad šios rū­šies vė­žys vys­to­si ga­na lė­tai, o ta­da, kai mo­te­rys pa­jun­ta kokius nors neįp­ras­tus simp­to­mus, ku­rių anks­čiau ne­bu­vo, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad li­ga jau ga­li bū­ti pa­žen­gu­si.
„Dau­gu­ma mo­te­rų, ku­rioms nu­sta­to­mi pa­žen­gę po­ky­čiai, pri­pa­žįs­ta se­niai be­si­lan­kiu­sios pas gy­dy­to­ją gi­ne­ko­lo­gą. Į ap­žiū­rą jos at­vyks­ta tik ta­da, kai už­klum­pa tam tik­ri ne­ga­la­vi­mai: krau­juo­ja­ma iš gim­dos, tu­ri­ma šla­pi­ni­mo­si, tuš­ti­ni­mo­si su­tri­ki­mų, pa­si­reiš­kia daž­ni pil­vo skaus­mai. Bū­na, kad pa­tik­ri­nus pa­cien­tes nu­sta­to­mos liūd­nos iš­va­dos, kai da­ly­vau­ti pre­ven­ci­jos pro­gra­mo­se jau per vė­lu. Ma­no­ma, kad jei mo­te­rys nuo­lat tir­tų­si, to­kių pa­žen­gu­sių li­gos sta­di­jų bū­tų daug ma­žiau – anks­ti nu­sta­čius iki­vė­ži­nius pa­ki­ti­mus, jie daž­niau­siai iš­gy­do­mi su mi­ni­ma­lio­mis pa­sek­mė­mis rep­ro­duk­ci­nei sis­te­mai“, – dės­tė T. Lū­ža.
Kas­met pa­sau­ly­je diag­no­zuo­ja­ma apie 500 000 nau­jų gim­dos kak­le­lio vė­žio at­ve­jų. Lie­tu­vo­je per me­tus apie 450 mo­te­rų su­ser­ga ir 250 mirš­ta nuo gim­dos kak­le­lio vė­žio.
Ve­dė­jo tvir­ti­ni­mu, praė­ju­siais me­tais Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riu­je te­ko kon­sul­tuo­ti pen­kias pa­cien­tes, ser­gan­čias pa­žen­gu­siu gim­dos kak­le­lio vė­žiu.
„Bū­tų idea­lu, kad net tų pen­kių at­ve­jų ne­bū­tų. To­kia yra mū­sų sie­kia­my­bė“, – pa­brė­žė sky­riaus ve­dė­jas.
At­nau­jin­ta pre­ven­ci­jos pro­gra­ma
Nag­ri­nė­jant ser­ga­mu­mo gim­dos kak­le­lio vė­žiu sta­tis­ti­ką Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, Lie­tu­va pa­gal ser­ga­mu­mo ir mirš­ta­mu­mo nuo šios li­gos ro­dik­lius yra ska­lės vir­šu­je. Anot me­di­ko, to­kia sta­tis­ti­ka ver­čia su­ne­rim­ti, kad žmo­nėms vis dar trūks­ta in­for­ma­ci­jos, bū­ti­na kal­bė­ti apie svar­biau­sias pre­ven­ci­jos prie­mo­nes.
Aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas in­for­ma­vo, kad nuo šių me­tų sau­sio Lie­tu­vo­je star­ta­vo at­nau­jin­ta gim­dos kak­le­lio vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­ma.
35–59 m. (im­ti­nai) am­žiaus mo­te­rims at­lie­ka­mas aukš­tos ri­zi­kos žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so (ŽPV) ty­ri­mas skys­to­je ter­pė­je. Ne­mo­ka­mas ty­ri­mas pri­klau­so kar­tą per pen­ke­rius me­tus.
Mo­te­rims nuo 25 iki 34 m. (im­ti­nai) ne­mo­ka­mas gim­dos kak­le­lio ci­to­lo­gi­nis ty­ri­mas at­lie­ka­mas kar­tą per tre­jus me­tus. Ty­ri­mo me­tu pai­ma­mas gim­dos kak­le­lio ci­to­lo­gi­nis te­pi­nė­lis ir su­tei­kia­ma re­zul­ta­tų įver­ti­ni­mo pa­slau­ga.
„Tie pro­gra­mo­je nu­ro­dy­ti tre­ji ar pen­ke­ri me­tai ne­tu­rė­tų bū­ti at­skai­tos ri­ba, kad anks­čiau ne­ga­li­ma nuei­ti pas spe­cia­lis­tą. Tai yra ži­nu­tė, kad bent nu­ro­dy­tu lai­ko­tar­piu mo­te­rys at­vyk­tų pa­si­tik­rin­ti. Ge­riau pa­si­tik­rin­ti daž­niau. Jei gy­dy­to­jui kils ko­kių įta­ri­mų, jis ir pa­ts re­ko­men­duos tai pa­da­ry­ti. Ži­no­ma, jei­gu mo­te­rį var­gi­na ne­nor­ma­lus krau­ja­vi­mas iš makš­ties, krau­ja­vi­mas po ly­ti­nių san­ty­kių, ste­bi­mi iš­sky­rų po­ky­čiai, tuo­met pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­jais bū­ti­na ne­del­siant“, – ak­cen­ta­vo me­di­kas.
Pro­fi­lak­ti­nius ty­ri­mus dėl gim­dos kak­le­lio vė­žio mo­te­rims at­lie­ka šei­mos gy­dy­to­jas ar­ba šei­mos me­di­ci­nos pa­slau­gas tei­kian­čios ko­man­dos na­rys (gy­dy­to­jas aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas ar aku­še­ris). Svar­bu pa­mi­nė­ti, kad pa­gal pa­tik­ros pro­gra­mą ty­ri­mai yra kom­pen­suo­ja­mi iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų, jei ti­ria­ma­si to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ku­rio­je pa­cien­tė yra re­gist­ruo­ta (pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re, kli­ni­ko­je ar pan.). Ti­rian­tis ki­to­je gy­dy­mo įstai­go­je už ty­ri­mą rei­kia su­si­mo­kė­ti.
Skie­pai – pa­ti­ki­ma pre­ven­ci­jos prie­mo­nė
„Gim­dos kak­le­lio vė­žys dau­giau kaip 90 pro­cen­tų at­ve­jų yra iš­ven­gia­ma li­ga, nes pa­grin­di­nis veiks­nys, su­ke­lian­tis pik­ty­bi­nius po­ky­čius gim­dos kak­le­ly­je, yra aukš­tos ri­zi­kos žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­sas, nuo ku­rio ga­li­me ir tu­ri­me ap­si­sau­go­ti. Ver­ti­nant šiuo me­tu esa­mas ten­den­ci­jas, pri­pa­žįs­ta­ma, kad šios li­gos daž­nį ga­li su­ma­žin­ti or­ga­ni­zuo­tas pa­tik­ros pro­gra­mų vyk­dy­mas, lai­ku at­lik­tas tei­sin­gas gy­dy­mas ir mo­ters ste­bė­ji­mas po jo, taip pat vak­ci­na­ci­ja nuo žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so“, – kal­bė­jo T. Lū­ža.
Nus­ta­ty­ta, kad dau­ge­liu at­ve­jų gim­dos kak­le­lio vė­žį su­ke­lia žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­sas, be­si­dau­gi­nan­tis odos bei glei­vi­nių ląs­te­lė­se tiek pas už­si­krė­tu­sias mo­te­ris, tiek pas vy­rus. Žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­sas su­ke­lia in­fek­ci­ją, tai yra – lė­ti­nę li­gą, ku­ri pa­vei­kia vir­šu­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus, ly­ti­nių or­ga­nų glei­vi­nes, ga­li su­kel­ti iki­vė­ži­nes ar vė­ži­nes li­gas. Nus­ta­ty­ta, kad apie 90 pro­c. li­gos at­ve­jų per po­rą me­tų praei­na sa­vai­me. Ki­tais at­ve­jais ŽPV pa­si­lie­ka or­ga­niz­me ir ga­li su­kel­ti lė­ti­nį už­de­gi­mą ir ki­tas svei­ka­tos pro­ble­mas.
Lie­tu­vo­je nuo 2016 me­tų vi­sos su­lau­ku­sios vie­nuo­li­kos me­tų mer­gai­tės nuo žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so skie­pi­ja­mos ne­mo­ka­mai.
T. Lū­žos tei­gi­mu, jau­noms mer­gai­tėms vak­ci­na nuo žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti iki­vė­ži­nių gim­dos kak­le­lio po­ky­čių ir gim­dos kak­le­lio vė­žio. Vy­res­nėms mo­te­rims, aku­še­rio-gi­ne­ko­lo­go ma­ny­mu, skie­py­tis taip pat nau­din­ga, nes vak­ci­na pa­de­da ko­vo­ti su vi­ru­su net jau gy­dy­toms dėl iki­vė­ži­nių pa­ki­ti­mų mo­te­rims, sir­gu­sioms pir­mi­nių sta­di­jų gim­dos kak­le­lio vė­žiu, tu­rin­čioms di­des­nę ri­zi­ką sirg­ti mi­nė­ta li­ga.
„Nors sklan­do įvai­rūs mi­tai, nė­ra jo­kių įro­dy­mų, kad vak­ci­na ken­kia vai­sin­gu­mui. Prie­šin­gai – ty­ri­mų duo­me­ni­mis, už­si­krė­tus vi­ru­su blo­gė­ja sper­mos ro­dik­liai, na­tū­ra­laus ap­vai­si­ni­mo ro­dik­liai, daž­niau įvyks­ta per­si­lei­di­mai, o po in­ter­ven­ci­jų gim­dos kak­le­ly­je ga­li kil­ti ir ki­tų aku­še­ri­nių pro­ble­mų. Kai ku­rio­se ša­ly­se nuo žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so ne­mo­ka­mai skie­pi­ja­mos ne tik mer­gai­tės, bet ir ber­niu­kai. Daž­nai su­si­da­ro įspū­dis, kad šis vi­ru­sas pa­žei­džia tik gim­dos kak­le­lį ir su­ke­lia vė­žį. De­ja, žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­sas ga­li su­kel­ti ir makš­ties, išo­ri­nių ly­ti­nių or­ga­nų, išan­gės, bur­na­ryk­lės, var­pos vė­žius.
La­bai ti­kiuo­si, kad ir Lie­tu­vos po­li­ti­kai at­kreips dė­me­sį į ge­riau­sius pa­vyz­džius bei pa­tir­tį pa­sau­ly­je, kur skie­pi­ja­ma di­des­nė vi­suo­me­nės da­lis, ne­prik­lau­so­mai nuo ly­ties. Ži­no­ma, pa­si­skie­pi­ji­mas ne­lei­džia nu­rim­ti ir ne­be­si­tik­rin­ti dėl mi­nė­tų li­gų, ta­čiau su­si­rgti rim­to­mis li­gos for­mo­mis ti­ki­my­bė ge­ro­kai su­ma­žė­ja, o kom­bi­na­ci­ja su da­ly­va­vi­mu pre­ven­ci­nė­se pa­tik­ros pro­gra­mo­se lei­džia be­veik vi­sai iš­veng­ti nei­gia­mų pa­sek­mių“, – sa­kė T. Lū­ža.