Į streiką įsijungė maždaug pusė rajono švietimo įstaigų

Antradienį per visą Lietuvą, taip pat ir Telšių rajoną, nusirito įspėjamojo švietimo įstaigų darbuotojų streiko banga. Šalies pedagogai teigia, kad šių kraštutinių priemonių griebėsi dėl Vyriausybės pradėtos švietimo ir mokslo reformos, kuri šiandien esą tapo pražūtinga švietimo sistemai.
Mokytojų netenkina, kad be jokių argumentų atmestas profesinių sąjungų siūlymas nustatyti 18 kontaktinių valandų pedagoginę normą, toliau nepagrįstai mažinami dirbančių mokytojų krūviai, bandoma „prastumti“ Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos matmenis ir t. t.
Įspėjamąjį streiką organizavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) ir LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimas. Telšių rajone streikavo per 50 proc. visų švietimo įstaigų, daugiau nei 600 švietimo darbuotojų.
Meras palaikė streikuojančius mokytojus
Per pirmą ir antrą pamokas streikavusį Telšių „Germanto“ pagrindinės mokyklos kolektyvą aplankė Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Susirinkę pedagogai teigė, kad įspėjamajam streikui pradėta ruoštis po praėjusių metų gruodžio mėnesį įvykusio švietimo darbuotojų mitingo, kai LR švietimo ir mokslo ministrui buvo įteikti mokytojų reikalavimai dėl švietimo ir mokslo reformos, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Esą buvo išbandyti visi įmanomi žingsniai rasti bendrą dialogą su Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau nepavyko. Todėl vasario 9 d. buvo nuspręsta organizuoti įspėjamąjį streiką.
Antradienį prie streikuojančių šalies pedagogų prisijungė 49 Telšių „Germanto“ vidurinės mokyklos mokytojai. Streike dalyvavo ne vien tik LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo nariai, prie jų prisidėjo ir nepriklausantys profesinei sąjungai.
Į kovą kilę „Germanto“ pagrindinės mokyklos pedagogai teigė, jog visi reikalingi dokumentai yra sutvarkyti, ugdymo procesas mokykloje nėra nutrauktas. Paviešinta ir LŠDPS Telšių rajono susivienijimo pirmininkės Zofijos Jesinienės padėka už mokytojų pastangas ir įdėtą darbą, ruošiantis streikui. Z. Jesinienė savo kreipimesi teigė, jog šalies pedagogai sulaukė palaikymo ir iš Europos profesinių sąjungų.
„Aš esu šalininkas tokio kelio: kada išsenka visi kompromisai, kada nebelieka jokių kitų būdų kilusioms problemoms spręsti, tik tada galima imtis tokių radikalių priemonių kaip streikas, – „Germanto“ pagrindinėje mokykloje kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva. – Aš matau, kad Jūs išnaudojote visas galimybes, ieškodami dialogo su Švietimo ir mokslo ministerija. Palaikau Jus šioje kovoje ir linkiu stiprybės.“
Streikavo ne visi
„Prie streiko prisijungė visi mūsų mokyklos mokytojai, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos mokytoja Lina Dijokienė. – Mūsų netenkina tokia švietimo sistema, kokią bandoma padaryti.“
Anot L. Dijokienės, ugdymo procesas mokykloje buvo užtikrintas: tiek vaikai, tiek jų tėvai apie būsimą įspėjamąjį streiką buvo informuoti, o tais mokiniais, kurie atvyko į mokyklą, užsiėmė mokyklos administracijos vadovai.
Tačiau į kovą antradienį kilo ne visų rajono ugdymo įstaigų mokytojai. Antai Telšių „Žemaitės“ gimnazijos pedagogai nuo streiko susilaikė. Anot įstaigos direktoriaus Žydrūno Želnio, tokį bendrą sprendimą priėmė gimnazijos mokytojų kolektyvas. Į klausimą, ar streikuojančius kolegas visgi gimnazijos mokytojai palaiko, Ž. Želnys atsakė, kad tikriausiai.
Mokytojus palaiko ir Seimo nariai
„Mūsų Darbo partijos frakcija Seime palaiko streikuojančius šalies mokytojus, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Seimo narys Valentinas Bukauskas. – Šis streikas negimė per naktį, juo labiau jis neturi nieko bendro su artėjančiais rinkimais į Seimą, kaip bandoma visuomenei įpiršti. Valdančiųjų pradėta švietimo ir mokslo reforma smarkiai pakenkė visoms švietimo sritims. Ne išimtis yra ir mokyklos, ypač tai palietė kaimiškąsias savivaldybes. Mokytojo profesija tapo nebepatraukli jaunimui, jos įvaizdis sumenkęs, o mokytojas neturi tinkamų socialinių garantijų.“
V. Bukauskas teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija su švietimo darbuotojais, Seimo parlamentinėmis partijomis yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą, tačiau jo nesilaiko.
„Buvo išsemti visi įmanomi dialogai, – kalbėjo Seimo narys, – tiek į profesinių sąjungų, tiek į mūsų frakcijos siūlymus (išskyrus mokyklų tinklo pertvarką atidėti iki 2015 m.) atsižvelgta nebuvo. Vyksta paprasčiausias biurokratinis rašinėjimasis…“
„Taip pat nenoriu sutikti su pareiškimu, kad šis įspėjamasis streikas yra mokytojų išėjimas į gatves, – kalbėjo V. Bukauskas. – Visų rajono mokyklų, kurias aplankiau vykstant streikui, mokytojų kolektyvai buvo savo darbo vietose, diskutavo, analizavo susiklosčiusias švietimo sistemos problemas.“
Seimo narys „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad nesupranta, kodėl savivaldybių taryboms yra daromas spaudimas skubos tvarka patvirtinti mokyklų tinklo planus, jeigu pati tinklo reforma nukelta į 2015 metus.
„Po rudenį įvyksiančių rinkimų į Seimą turėsime peržiūrėti Švietimo įstatymą, – kalbėjo V. Bukauskas. – Dabar argumentuojant tuo, kad mažėja vaikų ir kad daug jų išvyksta į užsienį ir pan., uždaromos mokyklos. Tačiau jeigu po rinkimų ateis protinga valdžia, kuri sugrąžins emigrantus į Lietuvą, atgaivins socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą ir vaikų skaičius išaugs? Kur tada reikės jiems dėtis, jeigu bus uždaryta pusė šalies mokyklų?“
Streikas suskaldė visuomenę
Antradienį vykęs mokytojų streikas suskaldė pačią visuomenę: vieni tokioms pedagogų kraštutinėms priemonėms nepritaria, kiti palaiko, o treti už savo teises kovojantiems mokytojams siūlo susirasti kitą darbą. Tai komentarai, kurie atsirado po praėjusį penktadienį pasirodžiusio „Telšių ŽINIŲ“ interneto svetainėje straipsnio „Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga mokytojus ragina streikuoti“. Keletą tokių nuomonių pateiksime laikraščio skaitytojams.
Komentatorė, pasirašiusi vardu Aš: „Jau seniai matome neužimtus vaikus, niekuo nesidominčius, o kodėl? Ogi todėl, kad mūsų jaunosios kartos auklėtojai užmiršo savo pareigas, o atsimena tik teises. Bet palaukite, gerbiamieji, pirma jūsų pareiga išmokyti vaikus to, ką patys dėstote, o ne prastumti laiką iki pensijos. Kur Jūsų profesinis etiketas, užmiršote? Vaikai ujami, išvadinami bjauriausiais epitetais, su jais visiškai nesiskaitoma… “
Komentatorius, pasivadinęs Žemaičiu: „Kas juos (mokytojus, – red.) laiko tame „sunkiame ir nedėkingame“ darbe, kaip kažkada vienas pedagogas pasakė. Tegul eina dirbti kitus darbus – ten gal su jais skaitysis. Kiek žmonių, dirbdami už minimumą po 9–10 val., galvoja apie streiką? Žinome, kad nieko nepakeisime. Tik ir galvojame, kaip vaikui dar tuos kelis litus pietums sukrapštyti…“
Komentatorius, pasivadinęs Vaje: „Kokie visi lietuviškai tikri: patys bijote už savo teises pakovoti – tai pilate purvą ant tų, kurie to nebijo. Tarsi visas pasaulis (šiuo atveju – mokytojai) kaltas, kad tegalite minimumą užsidirbti… O tėveliams derėtų prisiminti, kad savo vaikais pirmiausia jie patys privalo rūpintis: ir jų mokslu, ir laisvalaikiu, ir auklėjimu. O mokytojų, kaip ir visų kitų sričių specialistų, aišku, yra visokių…“
Komentatorius, pasivadinęs Anonimu: „Mokytojai streikuoja, nes yra susirūpinę dėl švietime susikaupusių žymiai svarbesnių problemų nei mokytojų darbo užmokestis. Siūloma daugiau mokytis patiems mokytojams (pageidautina savo lėšomis), o ne mokiniams. Reikalavimai mokiniui – tabu, nes vien nuo jo buvimo mokykloje ar net jos nelankymo priklauso visos mokyklos egzistencija…“