Mez­gi­mas – ma­lo­nu­mas

Tel­šiš­kė Da­lia Vepš­tie­nė sa­vo die­ną pra­de­da sau­lei dar ne­pa­te­kė­jus. Apie penk­tą va­lan­dą ry­to į ran­kas ji čium­pa ne ka­vos puo­de­lį, o vir­ba­lus. Ko­kia api­ma pa­lai­ma, tei­gia mo­te­ris, anks­ty­vą ry­tą spen­gian­čio­je ty­lo­je gir­dė­ti vir­ba­lų tauk­šė­ji­mą.
Megzti Da­lia iš­mo­ko dar anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je. Ste­bė­da­ma mez­gan­čią ma­mą ne­tru­ko ir pa­ti susipažinti su šio me­no pa­slaptimis
Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ
Nu­si­mez­gė mo­kyk­li­nę uni­for­mą
Da­lia pa­sa­ko­ja, jog mez­gi­mas jai pui­kiai ėjo­si nuo vai­kys­tės, o pra­dė­ju­si mo­kyk­lo­je lan­ky­ti dar­bų pa­mo­kas jį dar la­biau iš­to­bu­li­no, ir jau ne­be lė­ly­tes ren­gė sa­vo mez­gi­niais, o pa­ti jais puo­šė­si. Mo­kyk­lą bai­gė sa­vo ran­ko­mis megz­ta uni­for­ma.
„Dar be­si­mo­ky­da­ma mo­kyk­lo­je dir­bau na­mu­di­nin­ke Tel­šių „Mi­ni­jo­je“, ner­da­vau vai­kiš­kas su­kne­les. Tai bu­vo pa­ts pir­ma­sis ma­no dar­bas. Vė­liau at­si­ra­do šei­ma. Te­ko dirb­ti ga­myk­lo­je prie me­ta­lo. Nuo mez­gi­mo ta­da ne­nu­to­lau, bet su­pra­tau, kad iš jo ne­pra­gy­ven­siu, kaip liau­dy­je sa­ko­ma: „Ne ba­go­tas, bet kup­ro­tas pa­lik­si.“
Siū­lai su­tei­kia ener­gi­jos
Bė­gant me­tams Da­lia su­ma­nė Tel­šiuo­se at­si­da­ry­ti nuo­sa­vą Mez­gi­mo siū­lų ir rank­dar­bių krau­tu­vė­lę. Nors klien­tų ra­tas Tel­šiuo­se nė­ra la­bai di­de­lis, ta­čiau pre­kiau­da­ma siū­lais ir sa­vo ran­kų dar­bo mez­gi­niais iš­si­lai­ko.
„Kai per­žen­gi per 50 me­tų, esi dar la­bai jau­nas pen­si­jai, ta­čiau dar­bui per se­nas – ten­ka kaž­ko im­tis“, – apie vers­lo pra­džią kal­ba mez­gė­ja. Šian­dien dirb­da­ma mėgs­ta­mą dar­bą Da­lia tvir­ti­na, jog to­kia veik­la jai tei­kia ma­lo­nu­mą, o siū­lai – ener­gi­jos.
Pre­ky­ba siū­lais, pa­sak pa­šne­ko­vės, la­bai pri­klau­so nuo se­zo­no. Kai jau vi­si dar­bai so­duo­se ir dar­žuo­se bū­na baig­ti, ta­da ga­li­ma pri­sės­ti ir prie mez­gi­nio. Žie­mą do­mi­nuo­ja pus­vil­nė ir vil­na, va­sa­rą – med­vil­nė ir li­nas.
Pa­sak Da­lios, su­dė­tin­ga bū­tų įvar­dy­ti, ko­kios siū­lų spal­vos vy­rau­ja šį se­zo­ną: kiek žmo­nių, tiek ir nuo­mo­nių. Vie­nam vie­na spal­va pri­tin­ka, ki­tam ki­ta. O jei klien­tas yra mė­gė­jas reng­tis pil­kai, kad ir kaip mez­gė­ja steng­tų­si, ne­per­kal­bės rink­tis ki­tą at­spal­vį. Šiek tiek ki­taip yra su klien­tais iš did­mies­čių, jie žval­go­si ryš­kes­nių spal­vų.
Mo­te­ris šmaikš­tau­ja, jog ne­mez­gan­ti tik apa­ti­nio tri­ko­ta­žo. Tarp jos už­sa­ky­mų po­pu­lia­riau­sias mez­gi­nys ne­ma­žai me­tų iš­lie­ka megz­ti­nis. Jų tel­šiš­kė per sa­vai­tę nu­mez­ga ir du, ir tris.
Dalia kuk­li­na­si ir sa­ko, jog ne­lai­kan­ti sa­vęs ge­ra mez­gė­ja. Žvelg­da­ma į ga­lu­ti­nį re­zul­ta­tą vi­sa­da pa­gal­vo­ja, jog ga­lė­jo dar­bą at­lik­ti ge­riau. Ta­čiau klien­tai mez­gė­jos dar­bu la­bai pa­ten­kin­ti, už­sa­ky­mų jai tik­rai ne­trūks­ta – jų tu­ri net ke­liems mė­ne­siams į prie­kį.
Po­pu­lia­riau­si siū­lai – pus­vil­nė
Dar­bo pra­džio­je D. Vepš­tie­nė la­bai daug lai­ko skir­da­vo mez­gi­nių pa­vyz­džiams de­rin­ti su klien­tu, siū­lų paieš­kai, gi­li­no­si, ką žmo­gus mėgs­ta. Da­bar jau yra ge­ro­kai pa­pras­čiau: klien­tas at­si­ne­ša pa­vyz­dį, ku­rių ap­stu in­ter­ne­te, tad mez­gė­jai be­lie­ka tik at­lik­ti ma­ta­vi­mus ir im­tis dar­bo.
Daug me­tų, mez­gė­jos tei­gi­mu, po­pu­lia­riau­sių siū­lų vir­šū­nė­je iš­lie­ka pus­vil­nė, ku­rią daug leng­viau pri­žiū­rė­ti nei vil­ną.
Il­gus me­tus su mez­gi­niais ne­si­ski­rian­ti mo­te­ris sa­ko, jog už­mo­kes­tis už šį dar­bą jos se­niai jau ne­džiu­gi­na, šian­dien jai di­džiau­sią džiaugs­mą ke­lia klien­to pa­sa­ky­tas ge­ras žo­dis, kai pa­ma­to jos mez­gi­nį ir su juo išei­na pa­ten­kin­tas, o svar­biau­sia – su­grįž­ta.
Pa­ta­ri­mai
D. Vepš­tie­nė nie­kam ne­gai­li pa­ta­ri­mų, kas su­si­ję su siū­lais, mez­gi­niais, jų prie­žiū­ra, ką jau pa­ti yra iš­ban­džiu­si – mie­lai tuo da­li­ja­si.
„Tel­šių ŽI­NIŲ“ skai­ty­to­jams mo­te­ris da­li­jo pa­ta­ri­mus, kaip il­giau iš­sau­go­ti megz­tą rū­bą: „Megz­tiems rū­bams bū­ti­na ki­to­kia prie­žiū­ra. Juos ga­li­ma plau­ti au­to­ma­ti­nė­se skal­bi­mo ma­ši­no­se tik nu­sta­čius spe­cia­lią – siū­lų – pro­gra­mą. Ra­gi­nu ap­siei­ti be džio­vyk­lių. Plau­ti mez­gi­nius re­ko­men­duo­ju plau­kų šam­pū­nu ir per­ska­lau­ti juos plau­kų kon­di­cio­nie­riu­mi. Taip megz­ti­nis bus daug minkš­tes­nis ir vil­na ne­su­kie­tės. Išp­lau­tą ga­mi­nį kur nors pa­klo­ki­te, ne­ka­bin­ki­te ant pa­ka­bos, kad ne­pra­ras­tų for­mos.“