Amatai – kaip jų išmokti?

Nors visame pasaulyje vis daugėja automatizacijos ir mažėja smulkių gamintojų, amato ar tam tikro darbo išmokti vis tiek yra ir smagu, ir naudinga. Nebėra tiek daug žmonių, kurie gali pamokyti kažką daryti rankomis, o taip pat ir nyksta poreikis tokių dalykų išmokti. Tačiau vis auga paklausa išskirtiniam, rankų darbui, o buityje tokios žinios pravers bet kada. Nepriklausomai nuo to ar norite kažko išmokti, kad tai taptų jūsų profesija, ar tik dėl asmeninių tikslu, pasižiūrėkime į tai, ko reikia dabar ir kokie yra keliai, jeigu norite tapti geru amatininku ir savo srities profesionalu!

Stiprios teorinės bazės ir gerų praktinių žinių darna

Dabartinės kartos atstovai imasi vis griežčiau neigti teorinės žinių bazės reikalingumą. Nors visi supranta, kad žinių reikia, tačiau mokyklos, universiteto ar kolegijos suolas jiems neatrodo ta vieta, kur jie įgis gyvenime naudingų žinių. Nors yra tiesos, jog amato universitete ar profesinėje mokykloje pilnai ir neišmoksime, tačiau žinios, kurias ten galima įgyti – būna labai naudingos. Sėkmingiausiais specialistais beveik visada tampa tie, kurie turi tvirtą teorinių žinių pagrindą ir geba pritaikyti tas žinias praktikoje (turi patirtį).

Dėl to reikia kuo anksčiau pradėti derinti mokymąsi su realia, praktine veikla. Kaip tai padaryti geriausia? Nieko naujo čia nepasakysime. Reikia krimsti literatūrą, žiūrėti informacinius vaizdelius, mokytis iš darbinių dokumentų ar procesų bei stebėti, kaip dirba profesionalai. Juk senovėje į dirbtuves ar cechą atėję pameistriai po kiek laiko perimdavo visą verslą. Dabar viskas vyksta panašiai. Žmogus ateina į įmonę ar gamyklą, įsidarbina žemesnio rango pozicijoje, rodo iniciatyvą, semiasi žinių, kaupia patirtį ir kopia karjeros laiptais.

Dirbant sau arba kalbant apie amato mokymąsi dėl asmeninių tikslų, mokytojo galbūt ir nereikia. Tačiau tuo atveju verta pradėti nuo smulkesnių projektų. Jums susipažinti su įrankiais ir darbo eiga bei, po truputėlį didinti darbų apimtis, mokantis iš interneto ar kitų šaltinių.

Kiek laiko reikia, kad taptumėte geru amatininku?

Niekas negimsta mokėdamas ir taip pat, gerai amato neišmoksime per vieną dieną ar porą savaičių. Įprastai viskas priklauso nuo kelių dalykų: imlumo/gabumų, mokymosi intensyvumo, mokytojo ar mokomosios medžiagos kokybės ir praktikos kiekio.

Imlumas ir gabumas yra individualios asmens savybės. Vieni bus labiau gabūs ir greičiau įgys reikiamas žinias bei patirtį, tačiau mažesni gabumai neprivalo tapti apribojimu. Jų stoką galima kompensuoti didesniu mokymosi intensyvumu. Tačiau nevertėtų mokymosi intensyvumo įsivaizduoti, kaip tiesioginės proporcijos. Jeigu mokysitės 8 val. kiekvieną dieną dar nereiškia, kad greičiau ir daugiau išmoksite. Mokytis reikia kokybiškai ir derinant praktiką bei teoriją. Mokytojo kompetencijos ir/ar pačios medžiagos kokybė, iš kurios mokotės, daro gerokai didesnę įtaką nei vien valandų skaičius.

Per 2 valandas koncentruoto mokymosi galimai išmoksite daugiau nei per 5 pilnas dienas išblaškyto ir nenuoseklaus tobulėjimo.

Sakoma, kad norint tapti profesionalu, reikia įdėti ~10 tūkstančių valandų į tą amatą. Tai yra ~4 metai mokymosi ir praktikos kasdien, po 8 valandas. Per tokį laiką pasieksite tikrai elitinio lygio profo kompetenciją, net ir su vos vos geresnėmis nei vidutinėmis pamokomis. Na, o tik geru amatininku tam tikrose srityse galima tapti ir per 3-6 mėnesius. Visgi kitose, reikia mokytis eilę metų ar net dešimtmečius, kaip prabangių laikrodžių taisymo.

Kaip šiandien paruošiami įvairių sričių amatų specialistai?

Šiomis dienomis nebėra tiek daug dirbtuvių ir cechų, kur galėtumėte įsidarbinti pameistriu ir mokytis to amato. Taip daro nebent šeimos verslas. Tarkime, jeigu norite tapti juvelyru, turite tris išeitis:

1. Baigti specialius kursus, kurie suteiktų diplomą ir leistų tapti juvelyru (tam reikia 6-12 mėnesių)
2. Baigti studijas ir įgyti aukštosios mokyklos juvelyrikos diplomą (~4 metai)
3. Mokytis amato patys (neapibrėžtas laikas)

Šioje specialybėje savamoksliams vietą rasti sunku, kadangi tauriųjų metalų apdirbime yra tik saujelė įmonių ir verslų, tad be diplomo arba pažinčių – gauti progą bus be galo sunku.

Na, o tarkime baldų gamintoju tapti taip pat galima trimis būdais. Du yra tie patys (studijos ir savamokslis kelias), tačiau dar įmanoma ir pameistrystė kokiose nors dirbtuvėse. Visgi pastaruoju keliu pavyksta nueiti labai nedaug kam, nes, kaip minėjome, tokias galimybes dažniausiai suteikia tik šeimos verslas.

Visgi privalumas mokantis amato yra tas, kad norint įsidarbinti ir/ar tobulėti, visi labiau vertina ne jūsų pažymius, o norą dirbti ir įgūdžius. Labai praverčia kompiuterinis raštingumas, ypač, mokėjimas dirbti su dizaino arba 3D modeliavimo programomis, įrangos ir įrankių naudojimo įgūdžiai, brėžinių skaitymas, kokybės kontrolė.

Tad šių laikų amatininkai turi įsigilinti į barjerus, norint tapti savo srities profesionalu bei kandidatuoti į pozicijas. Pravartu ir turėti diplomą, tačiau vienose srityse jis yra daug naudingesnis nei kitose.

Kiek svarbūs įrankiai, biudžetas ir materialinės galimybės ir kiek svarbios asmeninės savybės?

Šalia didelio noro mokytis ar tikslų bei ambicijų atsiranda ir realūs apribojimai. Tai yra finansai, įrankiai, technika ir kitos galimybės. Be abejonės, norint išmokti amato, visų pirma reikia laiko. Jeigu turite kitų užsiėmimų ir norite, kad amatas taptų antru pajamų šaltiniu arba hobiu, nesitikėkite visko išmokti greitai. Kad ir kokia jūsų dienotvarkė, bent 10 valandų per savaitę reikėtų skirti, kad galėtumėte tobulėti juntamu tempu.

Kas liečia materialines galimybes, poreikiai labai skiriasi, priklausomai nuo srities. Baldų gamybai dirbtuvėse reikės išleisti bent jau kelis šimtus eurų ar net kelis tūkstančius. Kainas pasižiūrėti galite ir internetinėse įrankių parduotuvėse –  http://www.toolsta.lt/187-skersinio-pjovimo-stakles. Na, o pvz., juvelyrikos ar smulkios technikos apdirbimui gali reikėti pvz., lazerinės ar kitos, aukšto tikslumo technikos, kuri kainuoja žymiai daugiau.

Pradžiai reikėtų pirkti ekonominius įrankių variantus ir tik tuomet, kai pasiekiate aukštesnį lygį ir funkcijų ar galios stoka ima kišti koją, rinktis naujesnius ir galingesnius įtaisus.

Na ir galiausiai – asmeninės savybės. Čia jos visur yra vienodos. Norint, kad lydėtų sėkmė reikia: turėti planą, klausyti daugiau nei kalbėti, pasitikėti savo jėgomis, bet jų nepervertinti ir nesistengti išradinėti dviračio ten, kur yra paprastesnių sprendimų.