Gruodžio 9-ąją Telšiuose vyko Holokausto 80-osioms metinėms paminėti skirtas baigiamasis projekto „Atminties kelias“ renginys, prasidėjęs eisena Rainiuose.
Iškilminga eisena
Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti „Atminties kelio“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje buvo rengiamos nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Baigiamąjį renginių ciklą Telšiuose kartu su komisija organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių rajono savivaldybė, partneriai – Viešvėnų seniūnija, Telšių ir Viešvėnų kultūros centrai, Telšių Žemaitės dramos teatras.
Eisenoje rikiavosi dešimtys žmonių. Tarp jų – garbūs svečiai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ambasadų, žydų tautos atstovai, vietos valdžia ir bendruomenės nariai, Telšių miesto ir rajono ugdymo įstaigų – „Atžalyno“, „Germanto“, „Kranto“, „Ateities“ progimnazijų, Žemaitės gimnazijos ir Viešvėnų pagrindinės mokyklos – mokiniai.
Iškilminga eisena prasidėjo prie Rainių dvarelio – būtent toje vietoje, kur varu suvaryti šimtai žydų virtinėmis buvo stumiami į savo pražūties vietą – į miškelį vos už pusės kilometro. Pasigirdus hebrajiško rago – šofaro – gausmui, link paminklo pajudėjo „Atminties kelio“ eisena.
Atminties kalbos
„Atminties kelio“ minėjimą pradėjo Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. Pasisakyti pakviestas J. E. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy kalbėjo: „Mes dar šiandien matome tų žmonių skaudžius išgyvenimus. Esame skolingi šioms aukoms. Mes privalome nepamiršti ir minėti to paties mokydami jaunąją kartą.“
Už nelengvą darbą įgyvendinant ypatingos svarbos programą organizatoriams dėkojo J. E. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas Stuartas Gilchristas. Žodį tarėJ. E. Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Matthiasas Sonnas, Kanados ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Richardas Martinas Nielsenas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas.
„Esu čia tam, kad padėkočiau neseniai išėjusiam į amžinybę paskutiniam Telšių žydui – savo tėvui Chaimui, kuris mane kasmet rugsėjo pirmąjį sekmadienį vežėsi į tas vietas, kur guli Telšių ir aplinkinių vietų žydai. Esu tam, kad priminčiau ir prisiminčiau aimanas ir ašaras tų sūnų ir dukrų, kurie gulėsi ant ilgo savo tėvų kapo Geruliuose. Čia sunku stovėti, nes žemė yra sugėrusi daug skausmo ir ašarų. Esu čia tam, kad atsakyčiau į klausimą – kaip su tuo gyventi? Ogi tai paprastas ir neįkainojamas atsakymas: išmokti mylėti žmogų, būti humaniškam, būti ir išlikti visada žmogumi. Svetimo skausmo nebuvo, nėra ir, tikiuosi, niekada nebus“, – kalbą prie paminklo sakė pedagogas, garbingas telšiškis Miša Jakobas, kuris, sugaudus šofarui (pūtė Tadas Daujotas), baigė minėjimą „Kadiš“ malda (mirusiųjų atminimo malda).
Renginį vedė Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas, muzikos kūrinį kanklėmis atliko Valda Valužienė.
Prisilietęs prie Telšių ješivos durų rankenos – tampi telšiškiu
Antroji renginio dalis vyko Telšių ješivoje. Programą pradėjo Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ aktoriai (rež. Laimutė Pocevičienė). Susirinkusiesiems dėkojo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė: „Žemaičių muziejus „Alka“ įgyvendino projektą, skirtą Telšių žydų bendruomenei, ir į lietuvių kalbą neseniai išvertė atminties knygą „Telšiai“. Baugu įsivaizduoti, kas anuomet vyko, jei jau sunku skaityti šią knygą. Tačiau turime atsiminti ne vien skaudžius įvykius, bet ir pristatyti žydų kultūrą, jų gyvenimą čia, Telšiuose. Mes esame atminties institucija ir įsipareigojame tęsti „Atminties kelią“.“
Renginyje taip pat kalbėjo J. E. Izraelio ambasadorius Y. Levy, J. E. Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė. Savo dalyvavimu susirinkusiuosius pagerbė LR kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas.
Kitąmet planuojama, kad ant Telšių ješivos fasado atsiras Pasaulio teisuolių atminimo ženklas, kurį sukūrė ir pirmąją vietą konkurse laimėjo skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentas Mindaugas Šimkevičius. Paskatinamąją piniginę premiją jam įteikė M. Jakobas, kuris taip pat pasidalijo prisiminimais apie Telšių žydų gyvenimą ir atskleidė tarp žydų sklandžiusį posakį, kad kartą prisilietęs prie Telšių ješivos durų rankenos – visam laikui telšiškiu tampi.
Renginio metu buvo pristatyta bemaž 20 metų ruošta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ (moderatorius R. Račinskas).
Išskirtinio dėmesio sulaukė pirmą kartą Telšių ješivoje eksponuojama paroda „Mozės klajonės. Pradžia“. Ją pristatė parodos mecenatas ir iniciatorius Daumantas Levas Todesas.
Renginys baigėsi ansamblio „Klezmer Klangen Vilne“ koncertu.
Žemaičių muziejaus „Alka“ inf.
Loading ...
