Šių metų pavasarį, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu Valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinės tarybos sudarymo tvarkos ir jos veiklos aprašu, sudaryta nauja Varnių regioninio parko jungtinė taryba (toliau – JT). Joje – 11 narių, kadencija – 4 metai.
Lapkričio 10 dieną vyko antrasis Varnių regioninio parko JT posėdis. Jame dalyvavo JT pirmininkė Irena Zimblienė, Varnių regioninio parko direktorė, JT pirmininkės pavaduotoja Renata Stankuvienė, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos atstovė, ir JT nariai: Egidijus Ūksas, Kelmės rajono savivaldybės atstovas, Lineta Dargienė, Šilalės rajono savivaldybės atstovė, Jolita Abraitienė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovė, Loreta Barysienė, Kultūros paveldo departamento prie Aplinkos ministerijos Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus atstovė, Antanas Leščiauskas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos atstovas, Kazys Praeras, Žemaičių kultūros draugijos atstovas.
Posėdyje aptarti klausimai, susiję su Varnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinių įgyvendinimus bendradarbiaujant institucijoms, veikiančioms Varnių regioniniame parke. Išvažiuojamosios posėdžio dalies metu aplankytos Paršežerio Šilalės rajone, Lūksto Telšių rajone stovyklavietės, Pavandenės alkakalnis, vadinamas Sklepkalniu, Kelmės rajone. Pagal Varnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, prie Paršežerio ir Lūksto ežerų, kur ir kuriamos stovyklavietės, yra numatytos rekreacinio urbanizuoto kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose gali būti statomi rekreaciniai pastatai, kompleksai ir stovyklavietės. Paršežerio ir Lūksto stovyklavietėms detalieji planai buvo paruošti 2000 metais.
Paršežerio stovyklavietę Šilalės rajono savivaldybė įrengė prieš dešimtmetį. Į posėdį pakviestas stovyklavietės administratorius Remigijus Milikauskas pasidalijo savo sėkmėmis ir problemomis organizuojant stovyklavietės veiklą. Šioje stovyklavietėje galima ilsėtis be nakvynės nemokamai, galima apsistoti su nakvyne palapinėse arba nameliuose, organizuojamos įvairios stovyklos, lankytojų laukia vandens pramogos, sporto aikštynas, vaikų žaidimo aikštelė. Deja, Lūksto stovyklavietė dar tebelaukia Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimų. Tikimasi, kad greitu laiku šiai stovyklavietei bus suformuotas žemės sklypas ir pajudės jos įrengimo darbai.
Pritaikant lankyti Pavandenės alkakalnį, vadinamą Sklepkalniu, nueitas nemažas kelias nuo 1998 metų kartu su Kelmės rajono savivaldybės administracijos darbuotojais, Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus specialistais. Nemažai metų kolumbariumo būkle rūpinosi tik Varnių regioninio parko direkcija, nes niekaip nebuvo rastas sprendimas, ką su šia griūvančia ir apleista Sakelių giminės kapaviete daryti. 2014 m. nutarta, kad reikia alkakalnį pritaikyti lankymui, o kolumbariumą restauruoti. Kelmės rajono savivaldybės administracija suformavo žemės sklypus prie alkakalnio, juos įsiregistravo Varnių regioninio parko direkcija, per Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos gavus ES fondų lėšų. 2019 m. alkakalnis pritaikytas lankyti. Per 2020-uosius čia apsilankė 6 000 žmonių.
Parko JT pristatyti gamtotvarkos darbai „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje – Paršežerio–Lūksto pelkių komplekso Debesnų pelkėje. Jie pradėti dar 1998 m. įgyvendinant PAF/MPP projektą. Buvo atlikti botaniniai tyrimai, paruošta Debesnų pelkės tvarkymo schema. Jos pagrindu, padedant vietos gyventojams, Debesnų plynėse buvo kertami krūmai, šienaujama, inicijuotas galvijų ganymas, įrengtas Debesnų botaninis takas. Krūmų kirtimas ir šienavimas buvo būtini, nes nustojus šienauti ir ganyti gyvulius, o 1987 m. Debesnose ganėsi apie 200 karvių ir arklių, pelkės plynės – vertingosios teritorijos, kuriose gausi augalų įvairovė, – pradėjo užželti krūmynais. Dar intensyvesnė gamtotvarka prasidėjo 2015 m. įgyvendinant Norvegijos finansuojamą projektą. Pavyko rasti ūkininkus, kurie sutiko prisiimti visą 28 herefordų veislės galvijų bandą ir ganyti bei šienauti Debesnų pelkę. Šiuo metu taip tvarkoma 125 ha pelkės. Aptarta Debesnų botaninio tako būklė, jo atnaujinimo būtinumas ir galimybės. Skyrus Telšių rajono savivaldybės administracijai lėšų, parengtas tako atnaujinimo projektas, ieškoma lėšų šį projektą įgyvendinti.
Posėdžio metu apžiūrėtas atnaujinamas paukščių stebėjimo bokštelis „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje Biržulio–Stervo pelkių komplekse. Aptartos kylančios problemos dėl Biržulio ežere plaukiojančių salų ir pavojaus, kad jos gali užkimšti vandens reguliatorių-užtvanką, kaip tai yra nutikę 2019 m. pavasarį. Šį klausimą apsiėmė spręsti JT narys, atstovaujantis Telšių rajono savivaldybei, Mantas Serva.
Pasidžiaugta Telšių, Šilalės, Kelmės rajonų savivaldybių, seniūnijų atsakingų darbuotojų, Kultūros paveldo departamento Telšių, Šiaulių, Tauragės skyrių specialistų, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio miškininkų, Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių ir Klaipėdos valdybų kolegų aplinkosaugininkų supratimu ir pagalba Varnių regioninio parko tvarkymo ir priežiūros klausimais.
Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Monika JANKAUSKAITĖ