
Po Valstybės gynybos tarybos posėdžio – raminančios naujienos Telšių rajono gyventojams. LR krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė apie sprendimą atkurti buvusį Rūdninkų karinį poligoną Šalčininkų rajone. Ar tai reiškia, jog dėl planuoto steigti Telšių, Šiaulių, Mažeikių, Akmenės rajonuose vieno didžiausių Rytų Europoje karinio poligono telšiškiai gali lengviau atsikvėpti?
Pirmadienį Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės poligono: atkurti buvusį Rūdninkų karinį poligoną Šalčininkų rajone. Toks sprendimas priimtas įvertinus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės teiktus siūlymus dėl galimos Lietuvos kariuomenės poligono vietos, kurioje galėtų treniruotis mūsų šalies ir sąjungininkų kariai.
Toks Valstybės gynybos tarybos sprendimas leidžia daryti prielaidą, kad Krašto apsaugos ministerijos akys nukrypo į visiškai priešingą Žemaitijos regionui Lietuvos pusę. Ar gali Telšių rajono gyventojai, kurie jau lygiai metus aktyviai priešinasi ministerijos planams Telšių, Šiaulių, Mažeikių, Akmenės rajonuose steigti vieną didžiausių Rytų Europoje karinį poligoną, lengviau atsikvėpti?
„Vertinant viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir Vyriausybės narių, šiuo atveju krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasisakymus – Telšių rajono gyventojai tikrai gali ramiau atsikvėpti, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Seimo narys Valentinas Bukauskas. – Tai milžiniškas bendruomenės pasiekimas. Reikia padėkoti tiems žmonėms, kurie nuo pat pirmos dienos aktyviai dirbo šiuo klausimu, o rezultatą gerai matome šiandien. Valstybės gynybos taryba nusprendė atkurti buvusį Rūdninkų karinį poligoną.“
Nors Krašto apsaugos ministerija poligono plėtrą numatė Rytų Lietuvoje, anot V. Bukausko, viena nemaloni detalė vis dėlto liko: Žemaitijoje rezervuotos teritorijos poligonui iš LR teritorijos bendrojo plano nebuvo išbrauktos. „Sunku šiandien pasakyti, kaip tai atsilieps ilgalaikėje perspektyvoje, – svarstė Seimo narys. – Gali būti, kad tai trukdys būsimoms investicijoms. Prieš investuojant tikrinami visi dokumentai, tad pamatęs, jog teritorija yra rezervuota, verslas, pavyzdžiui, už žemę gali pasiūlyti mažesnę nei rinkos kainą. O blogiausiu atveju – visiškai atsisakyti į ją investuoti. Bus taip ar ne – nežinau. Čia tik mano nuomonė.“
Krašto apsaugos ministerijos atstovai į „Telšių ŽINIŲ“ klausimą, ar minėtas Valstybės gynybos tarybos sprendimas reiškia, kad ministerija galutinai atsisako planų karinį poligoną steigti Žemaitijos regione, trumpai atsakė: „Šiuo metu kaip potenciali karinio poligono teritorija Valstybės gynimo tarybos sprendimu yra vertinamas buvęs Rūdninkų karinis poligonas Šalčininkų rajone.“
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos informacija dėl poligono Rytų Lietuvoje buvo atlikta analizė, kuri parodė, jog atkuriamas Rūdninkų poligonas labiausiai atitinka siektinus poreikius karinei veiklai vykdyti: poligonas būtų atkuriamas, o ne kuriamas nuo nulio, tinkamas dydis, patogi ir strategiškai palanki vieta, poligono teritorija ribojasi su valstybinės reikšmės keliais, yra galimybė nutiesti geležinkelio liniją. Ypač svarbu, kad poligono teritorijoje nėra gyvenviečių ar privačių sklypų, o miškai ir žemės nuosavybė, esantys numatytame plote, priklauso valstybei, o tai reikšmingai supaprastintų poligono vystymo eigą.
Atlikdama galimų teritorijų vertinimą pagal nustatytus kriterijus ir apribojimus, Lietuvos kariuomenė taip pat analizavo teritorijas Alytaus, Lazdijų, Raseinių ir Varėnos rajonuose. Jų buvo atsisakyta, nes neatitiko karinio poligono reikalavimų: teritorijos netinkamos karinei veiklai vykdyti, jose daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo vietų, rekreacijos zonų.
Pritarus Rūdninkų poligono atkūrimui, būtų pradedami parengiamieji darbai: atliekamas detalus techninis, finansinis, ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis – poveikio aplinkai vertinimas. Tuomet būtų pradedamos diskusijos su vietos valdžia, bendruomene, organizacijomis, verslininkais.
Taip pat turėtų būti priimtas Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu. Galutinį sprendimą, poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu, priimtų LR Seimas. Visi šie darbai turėtų būti atlikti iki 2024 m. pabaigos.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.