„Telšių šilumos tinklai“ rimtų problemų išvakarėse

Daugiau kaip mėnuo, kai už UAB „Telšių šilumos tinklai“ vairo sėdo Jurgis Staševičius. Kokios permainos laukia bendrovės ir kokie uždaviniai keliami naujam direktoriui? Kalbėjomės su UAB „Telšių šilumos tinklai“ vadovu J. Staševičiumi.
Šalinami atliekant auditą nustatyti pažeidimai
„Bendrovėje neseniai atlikto audito išvados iš dalies pasitvirtino, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė J. Staševičius. – Šiuo metu šaliname visus pažeidimus.“ Anot UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus, bendrovėje buvo naudojami grynieji pinigai: „Šiandien visas operacijas grynaisiais esame pašalinę: naujai pasirašytos sutartys su tiekėjais – paštu, bankais, degalinėmis ir kt. Atsiskaitome tik pavedimais.“
Kitas dalykas, su kuriuo susidūrė naujasis direktorius – tai bendrovės turtas: „Labai keista, tačiau ankstesniam direktoriui perdavus turtą, paaiškėjo, kad pastarojo yra santykinai mažai, tačiau likutinės vertės labai didelės. Negalėčiau priekaištauti buvusiam direktoriui dėl šios situacijos, mat tas turtas atsirado įmonės balanse dar jam nedirbant. Šis palikimas velkasi nuo senų laikų.“ Pašnekovo teigimu, auditą atlikę kontrolieriai pareikalavo, kad visas nenaudojamas bendrovės turtas būtų likviduotas – parduotas ir pan. Tačiau tai sukėlė ir finansinių problemų: likvidavus turtą, turi būti mokamas pelno mokestis – 15 proc. nuo likutinės turto vertės. O kadangi turto likutinės vertės buvo didelės – šiandien bendrovės biudžete teks rasti apie 36 tūkst. Lt. „Be to, buvusiam UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriui iš to paties biudžeto buvo išmokėta apie 20 tūkst. Lt išeitinių išmokų, kas dar labiau apsunkino finansinę situaciją.“
J. Staševičiaus teigimu, UAB „Telšių šilumos tinklai“ pajamas sudaro UAB „Litesko“ nuompinigiai už Telšių šilumos ūkį bei dviejų daugiabučių namų šildymas Varniuose: „Iš UAB „Litesko“ gauname 12 tūkst. Lt per mėnesį kontorai išlaikyti, o šildymas Varniuose labiau yra nuostolingas, nei pelningas. Todėl realiai laisvų pinigų neturime.“
Šildymo kaina Varniuose – brangiausia Lietuvoje
Kalbėdamas apie dviejų daugiabučių namų šildymą Varniuose, J. Staševičius apgailestavo, kad šildymo kaina ten yra viena iš didžiausių Lietuvoje – net 45,25 ct/kWh. „Situacija Varniuose yra paskendusi teismuose, – pasakojo bendrovės direktorius, – dalis gyventojų, nesivadovaudami Šilumos vartojimo taisyklėmis, atsijungė nuo šildymo. Aišku, ir visos bylinėjimosi išlaidos anksčiau ar vėliau atsilieps ir taip brangiai šildymo kainai.“
„Visų pirma, kalbant apie pačią šilumos kainą Varniuose, reikia pabrėžti, jog ji susideda iš kelių dedamųjų: pastoviosios ir kintamosios, – kalbėjo J. Staševičius. – Pagal nustatytas dedamąsias, kas mėnesį yra nustatomos naujos šilumos kainos. Pastovioji dedamoji nesikeičia ištisus metus, o kas mėnesį perskaičiuojama tik kintamoji dedamoji, atsižvelgiant į kuro kainas rinkoje. Tačiau, pagal visus Energetikos priežiūros komisijos reikalavimus, šiais metais dėl visų savavališkų atsijungimų nuo šildymo sistemos, padidėjusio šilumos suvartojimo, 3 ct turėjo didėti ir vad. pastovioji dalis. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad Varniuose ir taip šilumos kaina yra pati brangiausia visoje respublikoje, siūlymo perskaičiuoti pastoviąją dalį – atsisakėme.“
Daugės funkcijų
J. Staševičiaus teigimu, tiek jis pats pradėdamas dirbti UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriumi deklaravo, tiek iš valdybos pasigirsta pamąstymų, jog bendrovės vadovui reikia priskirti daugiau funkcijų. „Yra pamąstymas apjungti visą rajono šilumos ūkį, – prasitarė pašnekovas. – Kartu su UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdybos pirmininku Kęstučiu Anglicku buvome nuvykę į Luokę. Miestelis turi puikius bendruomenės namus su nauja katiline. Tačiau visiškai šalia jų yra mokykla, kuri kūrenama sovietų laikų katilais. Be to, mokykla visiškai nepasiruošė žiemai: kūrenti jau reikia pradėti dabar, o malkų turi vos kelias. Tikiu, kad tokių katilinių mūsų rajone yra ne viena.“
Anot J. Staševičiaus,padedant Savivaldybei, numatant šiek tiek pinigų biudžete, tokias katilines reikėtų tvarkyti. Tai būtų užduotis „Telšių šilumos tinklams.“
„Kaip tos investicijos bus daromos, šiandien dar negaliu atsakyti, – teigė direktorius. – Šiuo metu renkama informacija apie tai, kiek tokių katilinių kaip Luokės yra rajone, ir kokia Savivaldybės vizija dėl šio klausimo. Viską spręs bendrovės valdyba.“
Pagrindinė užduotis – kontroliuoti sutarties su UAB „Litesko“ vykdymą.
Be visų šių vizijų ir planų, viena iš pagrindinių UAB „Telšių šilumos tinklai“ keliamų užduočių – kontroliuoti, kaip vykdomi 2015 m. pasibaigsiančios sutarties su UAB „Litesko“ punktai: „Kaip vyksta turto nusidėvėjimas, kaip jis bus perduotas, kaip investicijos bus perduodamos ir pan. Šiandien galiu pasakyti, jog tiek 2000 m. sutartį, tiek 2002 m. papildomus susitarimus analizavo du nepriklausomi teisininkai. Nei vienas iš jų negalėjo atsakyti, kaip pasibaigus sutarčiai bus grąžinamas turtas bei investicijos.“
Anot pašnekovo, pirminis sutarties variantas, pasirašytas 2000 m., buvo suprantamas – pasibaigus sutarčiai Telšių šilumos ūkis su visomis investicijomis Savivaldybei būtų perduotas už simbolinį 1 Lt. Tačiau po sutarties papildymų, kuriuos 2002 m. patvirtino tuometė Telšių rajono savivaldybės taryba, simbolinis litas dingo, o atsiradę nauji punktai šiandien gali būti interpretuojami įvairiai: „Vienu žodžiu, tokiai sutarčiai, kokią 2002 m. tvirtino Taryba, tikrai nebūčiau pritaręs.“