
Kovo 4-ąją minimos Kazimierinės. Jei ne šalyje siaučianti pandemija, tikriausiai ši diena būtų visai kitokia. Žmonės tradiciškai plūstų į Kaziuko mugę kas pirkti, o kas parduoti, netrūktų dėmesio ir varduvininkams.
Registrų centro duomenimis, Telšių rajone šiuo metu yra registruoti 134 Kaziai, 117 Kazimierų vyrų, 60 Kazimierų moterų, 17 moterų, turinčių vardą Kazė, ir 3 Kazytės.
Aurelija SERVIENĖ
Kazimierai – praktiški žmonės
Kazimieras – lotynų kilmės vardas, reiškiantis „didžiakalbis, garsėjantis kalba, daug pasakantis, išmintingas“.
Kazimiero vardas mūsų šalyje „ant bangos“ buvęs apie 2000 metus, nuo tų metų jo populiarumas vis blėso.
Sakoma, jog Kazimiero vardą turintys žmonės yra praktiški. Tai didieji gyvenimo statytojai, didžiulių užmojų ir plačių mostų šeimininkai. Jie mąstytojai, patys geriausi mokslininkai, specialistai bet kokioje gyvenimo srityje, kur reikia labai atkaklaus darbo, nesvarbu, fizinio ar protinio.
Kazimierai labai savimi pasitikintys ir darbe viską kruopščiai apgalvojantys.
Telšių rajone – 331 varduvininkas
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Telšių rajone yra registruoti 134 Kaziai, 117 Kazimierų vyrų, 60 Kazimierų moterų, 17 moterų, turinčių vardą Kazė, ir 3 Kazytės.
Registrų centro Komunikacijos skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Samkus sakė, jog Telšių rajone įregistruotiems naujagimiams pernai tokie vardai nebuvo suteikti, apskritai visoje Lietuvoje tokių atvejų būna vienetai.
Lietuvoje yra 3,9 tūkst. vyrų, turinčių vardą Kazys, 4,4 tūkst. vyrų, turinčių vardą Kazimieras, 1,2 tūkst. moterų, turinčių vardą Kazimiera, apie 400 moterų, turinčių vardą Kazė, ir beveik 40 moterų, turinčių vardą Kazytė.
„Daugiausiai asmenų su šiais vardais, žinoma, galima sutikti šalies didmiesčiuose, tačiau verta pažymėti, kad pagal moterų, turinčių vardą Kazimiera, skaičių Telšių rajonas yra trečias Lietuvoje“, – pranešė M. Samkus, linkėdamas gražių artėjančių Kazimierinių.
Kazys LEČKAUSKAS
Buvęs Telšių miesto seniūnijos seniūnas, kurį laiką ėjęs rajono mero pavaduotojo pareigas, Ryškėnų bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas pasakoja, kad jo mama buvo labai tikinti, tikriausiai todėl ir išrinko jam Kazimiero vardą, nors tuo metu jis esą nebuvo labai populiarus.
Anot varduvininko, bendravardžių per gyvenimą nedaug teko pažinti. Vienas iš geriausių draugų buvo Kazimieras, su kuriuo kartu mokėsi politechnikume, po to universitete. Giminėje – tėvuko brolis buvo Kazimieras.
Vardadienį, kiek pamena pašnekovas, pradėjo ne tai kad švęsti, bet sulaukdavo sveikinimo nuo klasės draugo jau ketvirtoje klasėje. „Aš jam padėdavau mokytis, kol baigė aštuonias klases, tai jo mama jį atsiųsdavo su dovanėle“, – sako varduvininkas.
K. Lečkauskui ne kartą teko lankytis Kaziuko mugėse Vilniuje, o pastaruoju metu rajono „Bočiai“ Kajetono Šliogerio iniciatyva pradėjo rengti Kaziuko muges Telšiuose. Pašnekovas juokauja, jog dabar mugėse perkantis lauktuvių anūkams ir dažniausiai tai, ko reikia, nes per 70 metų labai daug prisikaupė įvairiausių dovanų.
Nė vienas vardadienis neapsieina be draugų ir kaimynų sveikinimų. O dovanėlių šia proga varduvininkui per gyvenimą teko gauti įvairiausių: tautodailininkų dirbinių, daugiausia iš molio – ąsočių, taupyklių, Kazimiero skulptūrėlę ir kt.
Kazimieras GUSTYS
Senas Kazimierinių tradicijas turinčiame Janapolės miestelyje gyvenantis Kazimieras Gustys sako, jog jam tokį vardą išrinkusi a. a. mama. Varduvininko gimtinėje Kazimierinės visada buvo švenčiamos, ir Kazimierų kaime anuomet gyveno nemažai, šis vardas buvo labai populiarus. Apgailestauja janapoliškis, kad jaunimas dabar tokio vardo nebenori. Kazimieras pažįsta vos porą bendravardžių, pusbrolį ir dar vieną janapoliškį.
Kazimieras su žmona užaugino tris dukras. 26 metus išdirbo Janapolės pagrindinėje mokykloje pagalbiniu darbininku. Šiandien jis yra Varnių seniūnijos darbuotojas.
Janapoliškis apgailestauja, kad šalyje paskelbtas karantinas ir Kazimierinės šiais metais bus liūdnokos, mat negalės visi pasimatyti, niekur išvažiuoti.
Kazimiera PETRAUSKIENĖ
Tryškiuose gyvenanti Kazimiera Petrauskienė teigia, jog ji buvo pavadinta krikšto tėvelio vardu, kuris buvo Kazimieras. Varduves moteris švenčia kartu su šeima.
Ilgus metus Kazimiera dirbo Mitkaičių mokyklos direktore, ten taip pat buvusios gražios šios šventės tradicijos. „Kelerius metus paminėti šiai dienai organizavome Kaziuko muges. Vykdavo turgelis, prekiaudavo rankdarbiais, pyragais, sūriais. Žmonių iš kaimo prisirinkdavo…“ – prisimena Kazimiera, daugiau nei keturis dešimtmečius išdirbusi Mitkaičių mokykloje.
Varduvininkė įsitikinusi, jog jai šis vardas ir šv. Kazimiero globa padeda daryti gerus darbus. Ilgus metus ji gieda bažnyčios chore, dalyvauja bendruomenės veikloje, kiek anksčiau buvo Tryškių kultūros centro kapelos narė.
Šiandien Kazimiera jau pensijoje, daug skaito, mezga, turi proanūkį.
Kazys PAMEDYTIS
Per Kazimierines ne tik savo vardo dieną, bet ir gimtadienį švęs telšiškis Kazys Pamedytis. Jam tokį vardą išrinko mama Lina.
Vaikinas šiuo metu studijuoja turizmą, atlieka praktiką, dirba ir gyvena Vilniuje.
Kazys sako, jog bendravardžių tarp savo draugų, pažįstamų, giminių neturintis ir retai tokiu vardu ką sutinkantis.
Prisipažįsta pašnekovas, jog labiau švenčiantis savo gimtadienį – gilių vardadienio tradicijų neturintis. Paklaustas, ką įsimintino yra gavęs dovanų vardo dienos proga, Kazys pašmaikštauja: „Sveikintojai dažniausiai pataupo per vardo dieną, pasveikina tik su gimtadieniu, bet gal šiais metais bus kitaip…“
Kovo 4-ąją Kazys kartu su vardadieniu švęs 22 metų gimtadienį. Telšiškis itin didžiuojasi savo autentišku vardu, to Kazimierinių proga linki ir savo bendravardžiams.
Kazimieras VALANČIAUSKAS
Ilgametis tuometinės Telšių 5-osios vidurinės direktorius Kazimieras Valančiauskas teigia, jog tėvai jam vardą rinko iš dviejų variantų: Kazimiero ir Adolfo.
„Gimiau birželio 17 dieną ir atsinešiau Adolfo vardą. Tačiau šis vardas tuo laikotarpiu turėjo neigiamą atspalvį, todėl man buvo suteiktas senelio vardas – Kazimieras“, – pasakoja varduvininkas. Tokį pat vardą turi ir Kazimiero pusbrolis, keletą bendravardžių jis pažįsta Telšiuose. Kai dar mokėsi mokykloje, tarp klasės draugų Kaziukų daug nebuvo, daugiau pasitaikydavę Kazyčių.
Varduvininko tvirtinimu, senais laikais vardo diena buvo labiau švenčiama nei gimtadienis.
Penkis dešimtmečius atidavęs švietimo sistemai šiandien K. Valančiauskas gyvena savo kasdienybėje. Daug laiko praleidžia puoselėdamas sodą, nemažai laiko skiria ir savišvietai – skaito daug literatūros, stengiasi vis ką nors naujo sužinoti.