
Vasario 3 dieną vyko nuotolinis Telšių žydų bendruomenės istorijai atminti skirtos mokslinės konferencijos pranešimų rinkinio „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ pristatymas. Leidinį pristatė knygos mokslinis redaktorius dr. Hektoras Vitkus (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas), Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriaus vadovė dr. Lara Lempert, konferencijos globėjas Miša Jakobas, doc. dr. Vacys Vaivada (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) ir Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja, projekto vadovė Loreta Norvaišienė. Pristatymo renginį moderavo Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina Bucevičė.
Žydų atminties knyga
Telšių miesto raida neatsiejama nuo čia gyvenusių žydų, kurie XIX a. pabaigoje sudarė pusę, o XX a. pirmoje pusėje trečdalį miesto gyventojų. Žydai valdė daugiau nei pusę ano meto verslo mieste, turėjo keturias sinagogas, aukštąją rabinų mokyklą ješivą, berniukų mokyklą mechiną, mergaičių gimnaziją ir mokytojų seminariją javnę. Tačiau holokaustas negrįžtamai pakeitė Telšių žydų bendruomenės, kaip ir visos Rytų Europos žydų, istoriją.
XX a. 6–9 dešimtmečiais žydų bendruomenių asociacijos jidiš ir hebrajų kalbomis išleido per holokaustą sunaikintų Rytų Europos žydų bendruomenių Atminties knygas („Yizkor book“). Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorijos skyriaus Spaudinių fonde saugoma I. Alperovičiaus sudaryta ir vieno iš straipsnių autoriaus Z. Briko padovanota Atminties knyga „Telšiai“, išleista Izraelyje 1984 metais. Straipsnius jidiš ir hebrajų kalbomis knygai rašė Telšiuose gimę, gyvenę, mokęsi ir išsigelbėję nuo holokausto žydai.
Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikus ir akademinę bendruomenę labai domino unikalus šios knygos turinys, tačiau dėl jidiš ir hebrajų kalbų vertėjų ir specialistų trūkumo jis nebuvo prieinamas.
Minint 2020-uosius – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, bendradarbiaudamas su partneriais Žemaičių muziejus „Alka“ iš hebrajų ir jidiš kalbų į lietuvių kalbą išvertė per 250 puslapių Atminties knygos „Telšiai“ straipsnių, vyko mokslinė konferencija, kurios pagrindu ir išleistas šios konferencijos pranešimų leidinys „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“.
Telšių žydų bendruomenės istorija
Konferencijos straipsnių rinkinys „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“ suskirstytas į tris rubrikas. Pirmojoje analizuojami mažiau žinomi Telšių žydų bendruomenės visuomeninio ir religinio gyvenimo epizodai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje, aptariama ypač sudėtinga žydų religinių tekstų suvokimo problematika.
Antrojoje dalyje apžvelgiamas atminties institucijų paveldas. Pristatomi Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikę didelę istorinę vertę turintys Telšių žydų bendruomenės rašytiniai dokumentai ir fotodokumentai, kurie gali padėti susidaryti įspūdį apie Telšiuose veikusias mokslo įstaigas, čia veikusių sinagogų, ligoninių, draugijų ir kitų organizacijų veiklą. Pristatomi žinomi Telšių fotografai, rabinai ir gydytojai, kai kurie dokumentai leidžia pažvelgti ir į Telšiuose gyvenusių žydų kasdienybę.
Dr. L. Lempert straipsnyje pateikiamas pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstos Atminties knygos turinys – buvusių Telšių ješivos studentų atsiminimų fragmentai, leidžiantys įsigilinti į Telšių ješivos vidinį gyvenimą, pažinti dėstytojus ir studentus bei suprasti ješivos vietą Telšių žydų štetlo ir viso miesto gyvenime.
Leidinyje taip pat pristatomas J. Bucevičės atliktas tyrimas „Žydų paveldas Telšiuose“, kuriame pateikiami žydų kultūros paveldo objektai, apžvelgiami Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi žydų kultūros palikimo artefaktai. Taip pat pristatyta tarptautinio dėmesio sulaukusi Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorių Romualdo ir Zitos Inčirauskų kūryba, skirta Telšių žydų bendruomenei atminti.
Paskutinė dalis skirta prisiminimams. Žydų organizacijos „Remember Litvaks, Inc.“ vadovas ir prezidentas dr. Philipas S. Shapiro pristato savo senelio Dovo Bero Shapiro, kuris buvo Telšių ješivos studentas, prisiminimus, analizuoja Telšių žydų bendruomenės sanklodą, apžvelgia Telšių ješivos fenomeną ir palikimą.
Muziejus ruošia naują ekspoziciją
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė dėkoja kolegoms už atliktą didžiulį darbą – išleistą leidinį „Telšių atminties knyga: miesto žydų gyvenimas“. Bus ieškoma finansavimo šaltinių išversti likusius Atminties knygos „Telšiai“ straipsnius ir išleisti pirmą žydų bendruomenės Atminties knygą „Telšiai“ lietuvių kalba.
Žemaičių muziejus „Alka“ taip pat ruošia naują Telšių žydų bendruomenės istorijai skirtą ekspoziciją rekonstruotame ješivos pastate.
Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Jurgita ARMALIENĖ