Tryškių seniūnijoje gyvena daug meniškos sielos žmonių. Šįkart „Telšių ŽINIOS“ kviečia susipažinti su į tėviške gyventi sugrįžusia Jurgita Maljoniene. Moteris atvirauja, jog labai nemėgstanti apie save daug kalbėti, jai smagiau, kai jos rankdarbiai kalba už ją.
„Įvairūs rankdarbiai – tai lyg savotiška meditacija. Pasineriu į procesą ir užmirštu viską aplink, atrodo, net laikas sustoja. Kas žvejoja, kas medžioja, o aš… vis bandau kažką naujo atrasti ir su pasauliu pasidalyti“, – sako Jurgita.
Aurelija SERVIENĖ
Sugrįžo į tėviškę
J. Maljonienė gimė ir augo Telšių rajone, Pabalvės kaime. Baigusi Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinę mokyklą svajojo studijuoti Dailės akademijoje, bet aplinkybės taip susiklostė, kad teko rinktis pedagogiką ir dirbti pavaduojančia mokytoja. „Tada ir supratau, kad ši profesija ne man“, – atviravo moteris.
Kurį laiką Jurgita gyveno mieste, bet, kaip pati prisipažino, esanti kaimo vaikas. Be savo miškų, nes labai mėgsta grybauti, be savo pievų, nes renka žoleles žiemai, ilgai neištvėrė, todėl grįžo į tėviškę.
Rankdarbiais pradžiugina draugus ir artimuosius
Per gyvenimą Jurgitai teko dirbti įvairius darbus: „Esu dirbusi mokytoja, pardavėja, pamėginau floristikos amato, keletą metų dirbau sekretore, o šiuo metu esu ikimokyklinio ugdymo mokytojos padėjėja.“
Tačiau kokiame darbe Jurgita bedirbtų, kūryba buvo visada greta jos. Daugiau laiko mėgstamai veiklai atsirado, kai išėjo motinystės atostogų. Tada Jurgitą užkabino karoliukų vėrimas. Ėmė kurti papuošalus iš sidabruotos vielutės, karoliukų ir įvairiausių priedų. Po to įsigijo siuvimo mašiną. Iš skiaučių, kurias pasidarydavo iš nebenešiojamų rūbų, siuvo lovatieses, pirkinių krepšius, žaislus, drabužėlius dukrytei.
„Niekada negalėjau ilgai išbūti nepaėmusi į rankas kokio rankdarbio. Ar tai būtų nėrimas vąšeliu, siuvimas, piešimas, ar papuošalų kūrimas“, – pasakojo J. Maljonienė.
Visi Jurgitos rankose gimę darbeliai yra kam nors padovanojami ar atiduodami. Moteris sakė mėgstanti pradžiuginti savo artimuosius ir draugus įvairiomis progomis.
„Štai ir pernai dėl karantino negalėjau būti su artimaisiais, todėl už mane linkėjimus nuskraidino mano kurti atvirukai. Malonu bent taip padovanoti dalelę savo šilumos“, – teigė pašnekovė.
Mėgsta išbandyti naujoves
Įkvėpimas, kūrėjos tvirtinimu, aplanko ją savaime: „Būna, pamatau kokį mažmožį, kurį normalūs žmonės mestų į šiukšliadėžę, ir jau įsivaizduoju mintyse, kur jį panaudosiu, ką iš jo sukursiu. Stengiuosi prikelti daiktus antram gyvenimui, iš nieko padaryti kažką. O kartais būna, kad internete užmatau kokį įdomų darbelį ir pagalvoju, kad tokio dalyko dar nesu dariusi. Tada kyla azartas būtinai išbandyti naujoves.“
Ypatingas dėmesys Kalėdoms
J. Maljonienės kūryboje ypatingą vietą užima Kalėdų laikotarpis, todėl dauguma jos darbų yra skirta būtent šiai šventei.
„Tai – gražiausia ir dvasingiausia metų šventė, šiuo laikotarpiu kurti man norisi daugiausiai. Smagu papuošti darbovietės erdves, apdovanoti draugus ir gimines“, – tikino pašnekovė.
Jurgita pasakojo, jog kūryba nenutrūksta ištisus metus. Ji įsitikinusi, kad jei tik bus progų – bus ir darbelių: „Tai man lyg savotiška meditacija. Pasineriu į procesą ir užmirštu viską aplink, atrodo, net laikas sustoja. Kas žvejoja, kas medžioja, o aš… vis bandau kažką naujo atrasti ir su pasauliu pasidalyti.“