Telšių rajono savivaldybė pradeda rengti Telšių rajono savivaldybės 2021–2030 metų strateginį plėtros planą. Tiesa, tai daro ne ji pati. Rugsėjo pradžioje įvyko strateginio plano rengėjo VšĮ „Regionų vystymo sprendimai“ organizuotas pirmasis susitikimas, kuriame su Tarybos nariais, Administracijos darbuotojais, įvairių įstaigų bei visuomenės atstovais buvo diskutuojama apie strateginio planavimo principus ir procesą, strateginio plėtros plano planavimo reikšmę viešajame valdyme bei pasiūlymus Telšių rajono plėtros politikai iki 2030 m.
Naujasis strateginis plėtros planas bus rengiamas 12 mėn. Tai vienas iš svarbiausių rajono dokumentų, pagal kurio gaires mūsų rajonas vystysis ateinantį dešimtmetį.
Antanas NEKRAŠIUS
Telšių rajono savivaldybės mero Kęstučio Gusarovo bei Taryboje esančių frakcijų seniūnų klausėme, ar pritaria sprendimui pirkti strateginio plano rengimo paslaugas (VšĮ „Regionų vystymo sprendimai“ paslaugos Savivaldybei kainuos 7 849 Eur). Ar Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistams nepakanka kompetencijos atlikti apklausas, analizes, pateikti ataskaitas, organizuoti susitikimus ir kt. paslaugų teikėjui pavestas užduotis? Kokį balą dešimtbalėje sistemoje parašytų vertindami bendrą 2004–2020 m. Telšių rajono strateginio veiklos plano viziją apibrėžiančių tikslų pasiekimą?
Taip pat politikų klausėme, ar, žvelgiant į 2021–2030 m. strateginio plėtros plano perspektyvą, pasikeitė 2004–2020 m. plane numatytos Telšių rajono savivaldybės prioritetinės veiklos kryptys. Kokios veiklos kryptys, jų nuomone, 2021–2030 m. turėtų tapti prioritetinėmis? Kas rengiant strateginį planą turėtų griežti pirmuoju smuiku – gyventojų išrinkti politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų atstovai ir jų programos ar Savivaldybės administracijos „moderuojami“ plano rengėjai?
Deja, atsakymų į minėtus klausimus sulaukėme ne iš visų frakcijų seniūnų.
K. Gusarovas: „Turime eiti kuo didesnio ekonominio augimo, verslo stiprinimo, socialinio ir ekologinio saugumo bei patrauklumo jaunoms šeimoms didinimo link“
„Strateginis plėtros planas yra neabejotinai svarbiausias didelės aprėpties dokumentas, kurio turinys orientuotas į mūsų rajono ateitį. Jo parengimas reikalauja išteklių: ir laiko, ir žmogiškųjų, ir finansinių. Suvokdama šio proceso svarbą mūsų Savivaldybė, kaip ir visos kitos Lietuvos savivaldybės, šią paslaugą perka iš teikėjų, kurie specializuojasi šioje srityje, – teigė Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas. – Tačiau į plano rengimą bus įtraukti Savivaldybės administracijos darbuotojai, bendruomenių nariai, atskirų sričių specialistai, verslo atstovai, atliekamas gyventojų nuomonių tyrimas, o Strateginio planavimo ir investicijų skyrius atliks visų veiksmų koordinatoriaus vaidmenį.“
Kalbėdamas apie 2004–2020 m. Telšių rajono strateginio veiklos plano viziją apibrėžiančių tikslų pasiekimą, K. Gusarovas sakė, jog nauja strategija prasideda nuo praėjusiosios įgyvendinimo analizės, kuri ir bus atlikta rengiant planą. Esą buvęs planas apėmė ganėtinai ilgą (17 metų) laikotarpį, ir nors kiekvienais metais buvo aptariami metinių veiklų pasiekimai, analizuojami tarpiniai rezultatai, kol nėra apibendrinti visi pasiekimai, parašyti bendrą objektyvų balą galėtinai sunkoka.
Anot K. Gusarovo, būsimo strateginio plano veiklos kryptys – tai labai svarbus klausimas: „Mūsų žmonėms rūpi, kas jų laukia po penkerių, dešimties ir daugiau metų <…>. Manau, kad esminės kryptys atsižvelgiant į rajono potencialą ir galimybes išliks panašios, bet turime eiti kuo didesnio ekonominio augimo, verslo stiprinimo, socialinio ir ekologinio saugumo bei patrauklumo jaunoms šeimoms didinimo link. Nepamirškime, kad save pristatome kaip turizmo ir menų miestą, bet rajono gyventojams reikia ne tik jų miestu besigrožinčių turistų, gražiai sutvarkytų viešųjų erdvių, bet svarbiausio – nuolatinio darbo bei pajamų, pakankamai vietų darželiuose, sutvarkytų kelių.“
Telšių rajono savivaldybės mero teigimu, strateginio plano rengimo metu darbo grupėse dirbs ir politikai, ir Administracijos darbuotojai, įvairių sričių specialistai. „Telksime visų pastangas, visi galės parodyti, ką gali, kiek yra aktyvūs. Svarbu yra išgirsti kuo platesnės visuomenės nuomonę ir lūkesčius, todėl pagal galimybes stengsimės įtraukti gyventojus, – pabrėžė K. Gusarovas. – Savivaldybė kartu su rengėjais atliks koordinatoriaus, viešintojo, interesų derintojo funkciją. O politinių partijų programos nėra išlaužtos iš piršto: jose daugiau ar mažiau atsispindi siekiai, kurių įgyvendinimo laukia Telšių rajono žmonės.“
M. Serva: „Dauguma gyventojų net nežino, kokie yra mūsų rajono pagrindiniai strateginiai tikslai ir prioritetai“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Telšių rajono savivaldybės taryboje seniūnas Mantas Serva teigė nepritariantis Savivaldybės administracijos sprendimui pirkti strateginio plano rengimo paslaugas. „Manyčiau, kad šias funkcijas turėtų ir privalėtų atlikti Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistai. Juk strateginio planavimo funkcija yra pagrindinė šio skyriaus funkcija, kuri ir turėtų būti suteikiama, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė M. Serva. – Šiai funkcijai atlikti yra samdomi darbuotojai, mokesčių mokėtojai mokesčių pavidalu jiems moka atlygį, už kurį jie turėtų gauti atitinkamas paslaugas.“
Anot politiko, sprendimas pirkti minėtas paslaugas yra tiesiog neefektyvus Savivaldybės lėšų naudojimas. „Kompetentingų darbuotojų ir gebančių atlikti tokio pobūdžio užduotis tikrai yra arba bent jau buvo anksčiau, – sakė M. Serva. – Žinau, kad išėjo nemažai gerų darbuotojų „savo“ noru. Su naująja Administracijos valdžia atėjo ir nauji atrankos metodai, kai specialistai atrenkami ne pagal kompetencijas, o galimai pagal politinius užsakymus. Gali dabartinė valdžia ar valdančioji dauguma tai neigti, bet visi mato tai, ką mato. Žmonės nėra akli, kurti ir kvaili. Kai Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vadove tampa vieno iš Tarybos nario žmona, o kito dukra, ir viskas atsitinka įtempto politinio konteksto metu, be konkurso, tai visiems tikrai aišku, kad vadovė atrinkta dėl savo „kompetencijų“. Na, o po to seka sprendimai, kad samdomos papildomos paslaugos tam, kad būtų atliekamos tos funkcijos, kurias galėtų ir turėtų atlikti tie, kurie už tai gauna darbo užmokestį.“
TS-LKD frakcijos Taryboje seniūnas nesiėmė vertinti 2004–2020 m. strateginio veiklos plano viziją apibrėžiančių tikslų pasiekimo. „Formaliai plano buvo laikomasi ir bandoma uždavinius įgyvendinti, dauguma jų buvo įgyvendinta, bet, mano supratimu, apskritai bendra Telšių rajono vizija ir strategija yra blankoka, – kalbėjo M. Serva. – Neabejoju, kad dauguma gyventojų net nežino, kokie yra mūsų rajono pagrindiniai strateginiai tikslai ir prioritetai. Strateginis planas apima visas sritis, o uždaviniai primena labiau būtinąsias higienos priemones, tokias kaip, pvz., dantų valymo procedūra, kuri yra privaloma ir elementari <…>. Norėtųsi ambicingesnių planų, aiškesnės vizijos, prioritetų išgryninimo, ryškesnės komunikacijos su bendruomene bei viešųjų ryšių priemonių pasitelkimo visa tai pristatant ir transliuojant kuo platesnei visuomenės daliai.“
Kalbėdamas apie pagrindines rengiamo strateginio plano veiklos kryptis ir prioritetus, pašnekovas sakė, jog šiandien vyksta intensyvios diskusijos politinėje bendruomenėje ir šiuo klausimu TS-LKD pasisakys po Seimo rinkimų.
Į klausimą, kas turėtų griežti pirmuoju smuiku rengiant 2021–2030 m. strateginį rajono planą, politikas atsakė, jog tai turėtų daryti gyventojų išrinkti atstovai į valdžią, ypač tie, kurie gavo didžiausią pasitikėjimą iš rinkėjų.
Įvertino septynetu
Darbo partijos frakcijos Telšių rajono savivaldybės taryboje seniūnas Rimantas Adomaitis įsitikinęs, jog strateginis plėtros planas yra svarbiausias savivaldos dokumentas, kurį rengiant turi dalyvauti visos bendruomenės. O jei pati Savivaldybė to suorganizuoti ir padaryti nesugeba – perka paslaugą.
„Vertinu septynetu, – 2004–2020 m. strateginio veiklos plano viziją apibrėžiančių tikslų pasiekimą įvertino R. Adomaitis. – Didžioji dalis šio plano uždavinių įgyvendinta arba įgyvendinama. Manau, kad reikia sutelkti dėmesį į aplinkos palankios verslui ir investicijoms kūrimą, užstrigo „plyno lauko“ sukūrimo idėja, daug tikėtasi iš Verslo inkubatoriaus veiklos, neturim kur apgyvendinti turistų, ežerų pakrantės nepritaikytos turizmui, reikėtų daugiau susitelkti Žemaitiškų tradicijų puoselėjimui ir Žemaitijos istorijos įprasminimui.“
Anot Darbo partijos frakcijos seniūno, rengiant 2021–2030 m. rajono strateginį planą prioritetinėmis veiklos kryptimis turėtų būti išlaikytas Žemaitijos regiono stiprinimas, palankių sąlygų verslui sudarymas bei investicijoms pritraukti. O taip pat – socialinių paslaugų plėtra.
„Plano rengime turi dalyvauti visos politinės partijos, nes tai kolegialūs demokratijos dariniai vienijantys daug žmonių, – teigė R. Adomaitis. – Visuomeniniai rinkimų komitetai, manau, yra rinkiminis darinys, neturintis struktūros ir atsiskaitomumo už savo veiklą, todėl rengiant planą gali dalyvauti tik kaip asmenys.“
M. Katkus: „Pirmuoju smuiku turi griežti visuomenė“
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Taryboje seniūnas Tomas Katkus „Telšių ŽINIOMS“ sakė, jog sprendimas pirkti strateginio plano parengimo paslaugas su Tarybos nariais nebuvo derintas. „Maniau, kad Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistai yra pajėgūs įvertinti esamą 2004–2020 strateginį plėtros planą, atlikti naujas apklausas, o įvertinus esamą situaciją, parengti 2021–2030 m. strateginį plėtros planą. Bet tuometinis Administracijos vadovas, matyt, nepasitikėjo šiuo skyriumi, tad nusprendė paslaugą pirkti, – svarstė T. Katkus. – 2004–2020 m. Telšių rajono strateginiame veiklos plane buvo numatyta daug priemonių, nemažai jų įgyvendinta, tačiau padaryta ne viskas, ypač skatinant verslą. Tad plano įgyvendinimą vertinčiau 7.“
Anot LSDP frakcijos seniūno, ankstesniame strateginiame plėtros plane numatyta rajono vizija yra aktuali ir šiuo metu. Ir nors strateginis plėtros planas buvo kuriamas prieš 16 metų, tačiau tokios kryptys kaip kultūra, turizmas, sveikatos apsauga, švietimas yra aktualios ir šiandien. Politiko teigimu, didesnis nei iki šiol savivaldos dėmesys turi būti skiriamas užtikrinti ekonominę aplinką, palankią verslui ir investicijoms. O vis labiau senėjant visuomenei, turi būti plėtojamos socialinės paslaugos, ypač lankomoji priežiūra.
T. Katkaus nuomone, parinkti 2021–2030 m. strateginio plano rengėjai turėtų tik padėti susisteminti visą informaciją, o pirmuoju smuiku turi griežti visuomenė. Esą norėdami daugiau gyventojų įtraukti į plano rengimą, politikai bei Administracija turėtų sudaryti galimybes plano svarstymuose dalyvauti gyventojams nuotoliniu būdu. Taip į strateginio plėtros plano rengimą galėtų įsitraukti telšiškiai, gyvenantys kituose miestuose ar užsienyje, kad jie galėtų pasidalinti savo patirtimi ir pasiūlymais matytais kitose vietovėse.
„Logiškai mąstant, politinių partijų, sulaukusių didžiausio visuomenės palaikymo, programos turėtų labiausiai atspindėti visuomenės poreikius, tad strateginio plano kaip ir nebereiktų, – svarstė T. Katkus. – Bet, žinant, kad žmonės balsuoja ne tik už programą, bet ir už žmones, tai paruošta programa nebūtinai atliepia visuomenės poreikius. Rengiant naują planą turėtų būti išsamiai ištirta visuomenės nuomonė, esama rajono situacija bei demografiniai rodikliai ir tik tada siūlomi sprendimai, o politinės partijos atsižvelgdamos į gautus duomenis galėtų siūlyti sprendimus iš savo programų.“
A. Bacevičius: reikia koncentruotis į darbo vietų kūrimą
Telšių rajono savivaldybės tarybos opozicijoje save įvardijančio visuomeninio rinkimų komiteto „A. Bacevičiaus pilietinis sąrašas“ lyderis Algirdas Bacevičius įsitikinęs, jog Savivaldybės administracija, pirkdama strateginio plano rengimo paslaugas iš privačios įstaigos, parodė, kad Strateginio planavimo ir investicijų skyrius yra nepajėgus išspręsti elementariausios užduoties. „Kyla klausimas: kam mums reikalingas toks nepajėgus skyrius, kuriame dirba septyni darbuotojai, kurie tesugeba perskaityti kitų bendrovių paruoštus dokumentus? – svarstė A. Bacevičius. – Dabar, užuot taupiusi biudžeto lėšas, Savivaldybės administracija išlaidauja, lepindama savo tingius ir nekompetentingus darbuotojus, ir tai traktuojama Administracijoje kaip normalus reiškinys.“
„2004–2020 m. Telšių rajono strateginis veiklos planas tėra tik deklaracija, primenanti komunistinius laikus, kada taip pat garsiai planuota padidinti, padauginti, pagražinti, atnaujinti, tačiau dideliais žingsniais buvo judama į visišką bankrotą, – teigė A. Bacevičius. – Šiandien vyksta panašus procesas: planuojama, tvirtinama, kontroliuojama, tačiau bendras rezultatas apgailėtinas, tai rodo atsilikimas ir didžiulė emigracija. Ko vertas toks planas, kai per jo vykdymo laikotarpį rajone ženkliai sumažėjo gyventojų?..“
Anot pašnekovo, pagrindinė rengiamo 2021–2030 m. strateginio plėtros plano kryptis, į kurią reikėtų visiems koncentruotis, yra darbo vietų kūrimas, pramonės, gamybos ir verslo skatinimas: „Bus darbo – bus pinigų, bus mokami mokesčiai, o toliau jau suksis ta karuselė: kultūra, sportas ir
t. t. Strateginį planą turi rengti Savivaldybės administracija Tarybos nustatytomis gairėmis. Būtų logiška planą rengti pagal Taryboje esančiu partijų programų nuostatas, tačiau daugelio partijų programos – tuščias, niekuo nepagrįstas rinkimų pažadų kratinys, kurio tikslas – įsiteikti rinkėjui tik ikirinkiminiu laikotarpiu, po rinkimų viskas būna pamiršta.“
Loading ...
