
Iš Telšių rajono kilęs menininkas, skulptorius Arūnas Bielskis, kurdamas meno kūrinius, niekada neina lengviausiu keliu – naudodamas tradicines medžiagas kuria improvizuotus fantastinius personažus, kurie patraukia žiūrovo žvilgsnį ir skatina interpretuoti pačiam.
Monika GIRDVAINĖ
„Man meno kūrinyje logika nebūtina. „Tikslų nepataikymą“ savo kūryboje vertinu kaip pranašumą, o ne kaip neišmanymą. Juk dažnai viskas būna ne taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – teigia A. Bielskis.
Kūrėjas, kurio darbai eksponuojami šiuo metu veikiančioje jo pirmojoje personalinėje parodoje Vilniaus galerijoje „Arka“, žiūrovus kviečia pamąstyti apie skirtingo laiko sanklodas.
Darbuose jaučiama E. Frėjaus įtaka
Šiuo metu Kaune gyvenantis ir kuriantis 55-erių menininkas vaikystę praleido Telšių rajono Nevarėnų seniūnijoje. Nuo mažumės piešti, lipdyti ir meistrauti mėgęs pašnekovas sakė, kad polinkį prie meno jis tikriausiai paveldėjo iš mamos. Pradinių klasių mokytoja dirbusi jo mama Vanda Bielskienė, kad namuose būtų jaukiau, ant dažytų sienų piešdavo ornamentus, gėles. Namuose netrūkdavo ir guašu paišytų jos paveikslų.
„Aš pats išskirtinių savo gabumų neatsimenu, tačiau mama, turbūt įžvelgusi mano talentą piešti, nurodė kryptį mokytis tuometiniame Telšių dailės technikume. Labai džiaugiuosi ten pakliuvęs. Studijų metais atradau įvairius metalo apdirbimo būdus ir technologijas – juvelyriką, šaltkalvystę, liejininkystę, kalvystę. Įgytos žinios ir įgūdžiai piešimo, tapybos, kompozicijos srityse irgi buvo svarbūs tolesnei kūrybai“, – pasakojo menininkas.
1987 m. baigęs Telšių dailės technikumą ir įgijęs meninio metalo apdirbimo specialybę, telšiškis, gavęs tuomet žymaus skulptoriaus Edmundo Frėjaus pasiūlymą dirbti kartu vienoje įmonėje, išvyko į Kauną.
Pašnekovas tvirtina, kad tarptautinio pripažinimo kalvystės ir metalo skulptūros srityse sulaukęs E. Frėjus, besimokęs tame pačiame technikume, jam buvo autoritetas. Su juo pagaminti darbai gimtuosiuose Telšiuose yra vertinami iki šiol.
Kartu su E. Frėjumi pirmaisiais Nepriklausomybės atgavimo metais A. Bielskis iš vario pagamino Telšių miesto centriniame laikrodyje esančią profesoriaus Romualdo Inčirausko sukurtą meškos skulptūrą – vieną pagrindinių miestą puošiančių simbolių. Menininkai taip pat gamino skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas Rainių Kančios koplyčios bokštelį puošiančias keturias varines skulptūras.
Mene nemėgsta logikos
Prekės ženklo „Anuka Beika“ kūrėjo A. Bielskio darbai, be abejonės, turi išskirtinį braižą, tačiau, kaip sakė pašnekovas, kurdamas interjero ir eksterjero gaminius jis dažnu atveju vadovaujasi logika ir klientų norais. Tačiau atsidavęs kūrybai Arūnas tarsi įjungia kitą mygtuką. Tada atsiveria fantazija, laisvė ir A. Bielskis tampa, kaip pats juokauja, džiazuojančiu menininku.
„Džiaze daug improvizacijos, viskas susimaišę. Jeigu aš viską verčiu aukštyn kojomis, tai džiazas mano kūrybai turbūt turi įtakos“, – juokėsi džiazo muziką mėgstantis kūrėjas.
Menininkas teigė, jog kurdamas darbus jis ieško nelogiškų sprendimų todėl, kad gyvenime ir taip visur yra daug logikos. Tokiu būdu jis tiek save, tiek ir žiūrovą bando priversti mąstyti kitaip.
„Vien iš meno būtų sunku išlaikyti šeimą, patenkinti daugumą poreikių, todėl čia taikomoji dailė turi prioritetą – iš jos užsidirbu duoną. Nors pastaruoju metu kūrybai norisi skirti vis daugiau laiko ir idėjų netrūksta“, – kalbėjo apie 30 metų kūrybingai dirbantis pašnekovas.
Parodoje – skulptūriniai objektai
A. Bielskis – dažnas įvairių grupinių parodų dalyvis. Kasmet Arūno darbus galima išvysti Kauno paveikslų galerijoje geriausio metų kūrinio rinkimuose, jo Sausio 13-osios medalis įtrauktas į šventinį ordinų, medalių ir ženklelių katalogą, Simono Daukanto medalis eksponuojamas Žemaičių muziejuje „Alka“, o medalį Pauliui Galaunei atminti yra įsigijęs Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Kūrėjas yra sukaupęs nemažą asmeninių skulptūrų kolekciją, kurią nusprendė parodyti plačiajai visuomenei.
Vilniuje esančioje galerijoje „Arka“ rugpjūčio 4-ąją atidaryta pirmoji A. Bielskio personalinė paroda „Solo“. Joje – skulptūriniai objektai ir kompozicijos iš metalo, kur autorius, siekdamas kūrinio išbaigtumo, panaudoja ir kitas medžiagas – medį, akmenį, kaulus. Naudodamas šias tradicines medžiagas menininkas kuria fantastinius personažus. Ir nors A. Bielskio darbuose daug fantastikos – pats kūrėjas su šiuo žanru susijusių knygų ar filmų nemėgsta.
Viename darbe telkiant medį, metalą, kaulus ar akmenį, kiekviena detalė simbolizuoja skirtingai jos patiriamą laiko ir aplinkos poveikį – taip kūrėjas teigia norintis sujungti praeities ir dabarties plotmes, kviesti svarstyti apie skirtingo laiko sanklodas.
„Daug dėmesio skiriu detalėms, nes man svarbu, kad darbai būtų išbaigti. Turbūt dėl to kai kurie mano darbuose net įžvelgia juvelyrišką kalvystę“, – svarstė A. Bielskis.
Menininko parodą galima apžiūrėti iki rugpjūčio 27 dienos.
Nuostabus menininkas ir puikūs jo darbai, nuvažiuokite, pamatykite, nustebinkite save.