
Paskutiniojo aplinkos ministro kvietimo atnaujinti daugiabučius metu (2019 m. rugpjūčio mėn.) buvo sulaukta 480 paraiškų iš Lietuvos gyventojų. Gautas paraiškas vertino Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), iš visų pateiktų projektų tinkamais pripažino 457 projektus. Planuojama, kad jų įgyvendinimo investicijų suma sieks daugiau nei 200 mln. eurų.
Konkurso sąlygos nurodo, kad bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jei bendrai patvirtintų projektų investicijų lėšų suma viršys 150 mln. eurų. Tačiau dabartiniai Vyriausybės prioritetai pastatų energinio efektyvumo srityje lėmė sprendimą, kad bus finansuojami visi kvietime dalyvavę projektai, kurie atitiko nustatytas sąlygas.
Pasižymi didieji Lietuvos miestai
Remiantis atlikto projektų vertinimo rezultatais, pagal šį aplinkos ministro kvietimą daugiau kaip 20 proc. daugiabučių projektų bus įgyvendinama didžiuosiuose šalies miestuose – Klaipėdos (36 daugiabučiai), Kauno (32) ir Vilniaus (29).
„Tai džiugina – šiuose miestuose yra ypač didelė senų daugiabučių koncentracija, iš viso siekianti net 50 proc. visų šalies renovuotinų gyvenamųjų namų“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Paskutiniojo kvietimo metu aktyvumu išsiskyrė ir Telšių rajono savivaldybė (18 paraiškos), taip pat Palangos miesto savivaldybė (21), Ukmergės (24), Šilutės (20), Telšių (18) ir Jonavos (17) rajonų savivaldybės.
Ryškėja kompleksinės renovacijos nauda
BETA specialistai, vertindami šio kvietimo metu gautas paraiškas, pastebėjo, kad vis labiau ryškėja kvartalinės renovacijos tendencija – net trečdalis patvirtintų daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą. Šio tipo programas yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 iš 60 savivaldybių.
„Duomenys rodo, kad jau kelerius metus iš eilės formuojamas naujas požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą duoda apčiuopiamų rezultatų. Vien tai, kad trečdalis paskutinio kvietimo metu gautų daugiabučių atnaujinimo projektų yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programas, aiškiai nurodo pagrindines renovacijos kryptis ateinantiems dešimtmečiams – vis daugiau pastatų bus atnaujinami ne pavieniui, o kvartalais“, – pabrėžia V. Serbenta.
Anot Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus, kompleksinė renovacija turi daugiau teigiamų pusių nei pavienė – jos metu modernizuojami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, bet ir inžinerinės sistemos, gyvenamųjų namų bendros erdvės. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus. Pabaigus renovacijos darbus, gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimų ir sporto erdvėmis, o pats kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas.
Numatytas aukštesnio energinio efektyvumo reikalavimas
Kita išryškėjusi tendencija – planuojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose numatyti ženkliai aukštesni energinio efektyvumo rodikliai. Daugiau nei pusė visų paskutinio kvietimo metu gautų projektų po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.
Žymiai pagerėję daugiabučio energinio efektyvumo rodikliai suteikia ne tik finansinę naudą, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo – renovuoti namai išmeta mažiau CO2 dujų emisijų, sukeliančių šiltnamio efektą. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos ir į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti daugiau nei 2 400 daugiabučių arba 70 tūkst. butų, o šiuo metu įgyvendinama dar apie
1 400 daugiabučių atnaujinimo projektų.