Vėjo malūnas neatlaikė vėjo

Šiais metais ypač drėgna ir vėjuota žiema daugeliui medinių statinių buvo tikras išbandymas. Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspozicijoje gūsingo vėjo neatlaikė medinis unikalus statinys – vėjo malūnas. Lūžo ir žemėn krito vienas jo sparnas.
Aurelija SERVIENĖ
Malūno istorija
Angliško tipo vėjo malūnas (Žemaitijoje tokius vadindavo „ingelskas“) su sukinėjama prieš vėją kepure pastatytas 1924 metais Tomo Prialgauskio, turėjusio 93 ha žemės. Malama buvo ūkio reikalams, už mokestį – ir aplinkiniams gyventojams. Po Antrojo pasaulinio karo (nuo 1948 m.) buvo išmontuotas ir stovėjo nenaudojamas Nerimdaičių kolūkio teritorijoje, žmonės jį naudojo kaip malkų sandėlį. 1968 metais nemokamai perleistas muziejui, liepos 10 dieną išmontuotas ir pervežtas į muziejaus buities skyrių. Vidaus įrengimų, išskyrus vieną girnapusę, nebebuvo. Kepurę, sparnus, grindis teko keisti naujais, nes buvo supuvę. Kitos dalys, mažiau supuvusios, tuomet buvo restauruotos.
Šimtmečiais išlieka autentiškas
Pasak Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės Evos Stonkevičienės, mediniai kultūros paveldo objektai pagal visame pasaulyje ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei praktiką turi būti nuolat tikrinami ir atnaujinami. Unikalumas yra tai, kad toks paveldas šimtmečiais išlieka autentiškas, tačiau jo forma sukuriama šiandieną griežtai pagal senovines tradicijas, gaminimo metodus ir naudojant autentiškas medžiagas. Tai gali padaryti tik kvalifikuoti specialistai. Medis – toks gamtos resursas, kuris metams bėgant keičia savo savybes veikiamas gamtos, drėgmės ir temperatūrų kaitos.
Neatlaikė išbandymo
Žemaitijos kaimo ekspozicijos malūnas ir kiti šioje teritorijoje esantys objektai nėra išimtis. Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės teigimu, išskirtinai drėgna ir vėjuota žiema daugeliui medinių statinių buvo tikras išbandymas. „Akivaizdu, kad malūno sparnai ir autentiška tvorelė prie „vidutinioko“ sodybos jo neatlaikė. Tiesa, prieš pat įvykstant incidentui mūsų darbuotojai buvo nuvykę apžiūrėti būtent malūno sparnų ir juos laikančių konstrukcijų būklės ir nustatė, kad situacija nėra kritinė, todėl priėmė sprendimą iš esmės tvarkyti objektą šiek tiek atšilus. Manome, kad šiuo atveju incidentą sąlygojo daugelis dalykų: karšta vasara, ilgai trunkantis itin drėgnas sezonas, neįprastai dažni gūsingi vėjai ir, be abejonės, malūno medienos susidėvėjimas, per daug metų veikiamas visų išvardytų faktorių“, – kalbėjo E. Stonkevičienė.
Vykdyta būtinoji priežiūra, be didesnių investicijų
Žemaitijos kaimo ekspozicija buvo iš esmės atnaujinta ir sutvarkyta 2012 metais, įgyvendinant didelės apimties investicinį projektą. Nuo to laiko vykdyta tik būtinoji priežiūra, be jokių didesnių investicijų.
„Džiaugiuosi, kad mūsų atsidavusių darbuotojų dėka visus tuos metus mediniai statiniai buvo patvarkomi savo jėgomis, pasitelkiant į pagalbą muziejaus restauratorių. Tačiau akivaizdu, kad trūksta nuolatinės sistemos, užtikrinančios šio unikalaus muziejaus padalinio tinkamą priežiūrą. Be abejonės, viskas atsiremia į finansavimo galimybes“, – tikino direktorė.
Bus tvarkomi ir restauruojami
E. Stonkevičienės pasakojimu, apie nulūžusius malūno sparnus vieną vėlų vakarą juos informavo naktimis budintis sargas. „Pirmiausia įsitikinome, kad niekas nesusižalojo ir niekam nekyla grėsmės. Nors Žemaitijos kaimo ekspozicija šiuo sezonu uždaryta ir lankytojai neįleidžiami, siekdami užtikrinti saugumą aptvėrėme teritoriją aplink malūną ir pažymėjome ją STOP zona“, – sakė direktorė.
Kitos dienos rytą atsakinga darbuotojų komanda nuvyko į įvykio vietą, užfiksavo atsitikimą, surašė aktą, nufotografavo žalos padarinius. Buvo iškviesta draudimo kompanija, kuri įvertino situaciją.
Šiuo metu įsakymu iš muziejaus darbuotojų yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta atlikti nuolatinę Žemaitijos kaimo ekspozicijos priežiūrą, teikti informaciją apie galimas grėsmes ir siūlymus dėl reikalingų būtinųjų darbų. Darbo grupė tikslina situaciją, tikrina kitus objektus ir su jais susijusius rizikos faktorius.
Malūnas ir kiti mediniai objektai, kurie yra kritinės būklės, artimiausiu metu bus tvarkomi ir restauruojami.
„Kreipėmės į kvalifikuotus specialistus Šiaulių „Aušros“ muziejuje, kad pakonsultuotų dėl sutvarkymo darbų kokybės užtikrinimo. Informavome Kultūros ministeriją apie įvykį ir kreipėmės į ją dėl finansavimo skyrimo teritorijai sutvarkyti“, – informavo direktorė.
Lankytojai bus priimami
Iki turizmo sezono pradžios muziejus planuoja atlikti būtiniausius darbus saugumui užtikrinti, sutvarkys teritoriją, atnaujins per laiką gamtos paveiktus medinius ekspozicijos elementus.
Ketinama teritoriją papildyti naujais suoleliais, įrengti sūpynes ir kitokias interaktyvias žaidimų aikšteles vaikams, sukurti poilsio zonas šeimos iškyloms gamtoje.
„Aktyviai organizuojame veiklas, diegiame naujas paslaugas, kuriame edukacijas grupėms ir pavieniams lankytojams. Norime būti įdomūs, aktualūs ir reikalingi. Todėl viliuosi, kad Žemaitijos kaimo ekspozicija 2020 metų vasaros sezoną pasitiks sutvarkyta ir atnaujinta. Tad labai visų laukiame!“ – kviečia E. Stonkevičienė.
Šiuo metu yra vykdomas visos Žemaitijos kaimo muziejaus ekspozicijos objektų patikrinimas. Bus surašyti aktai, kad būtų aiški reali situacija.