Praėjusią savaitę Seimui pristatytas 2020 m. valstybės biudžeto projektas. Anot Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, biudžetas – socialiai orientuotas. Tai esą byloja 761 mln. Eur padidėjusios išlaidos socialinei apsaugai. Nuo kitų metų didės pensijos, vaiko pinigai, taip pat išlaidos socialinės globos ir kitose svarbiose srityse.
Tačiau kartu su socialiai orientuotu biudžetu Vyriausybė Seimui pateikė ir naujų mokestinių pakeitimų paketą: siūloma nuosaikiai padidinti akcizų tarifus alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams, atsisakyti šildymui skirtiems gazoliams taikomos akcizų lengvatos ir t. t.
„Taip, biudžeto projektas – einantis socialinio teisingumo linkme: didėja vaiko pinigai, pensijos ir pan. Tačiau kada tai daroma papildomai kažką apmokestinant, įvedant naujus mokesčius, o ne pirmiau bandant surasti vidinių resursų – nėra labai gerai“, – įsitikinęs Seimo narys Valentinas Bukauskas.
Antanas NEKRAŠIUS
Asignavimai viršija pajamas
Seimui pristatytame 2020 m. valstybės biudžeto projekte siūloma patvirtinti daugiau nei 11,545 mlrd. Eur valstybės biudžeto pajamas ir apie 12,650 mlrd. Eur išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas beveik 1,105 mlrd. Eur).
Numatoma, kad pridėtinės vertės mokestis kitais metais šalies biudžetą papildys beveik 4,149 mlrd. Eur, gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 1,969 mlrd. Eur, pelno mokestis – per 843,5 mln. Eur.
Tikimasi surinkti per 1,631 mlrd. Eur akcizų mokesčio (iš jų 50,326 mln. Eur transporto priemonių mokesčio ir 6,744 mln. Eur mokesčio už aplinkos teršimą) ir 11 mln. Eur nekilnojamojo turto mokesčio.
2020 m. biudžeto projekte numatytas 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto perteklius. Numatoma, kad 2020 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,7 mlrd. Eur.
Dėmesys socialinei apsaugai
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6,190 mlrd. Eur, papildomai 761 mln. Eur. Papildomai 327 mln. Eur numatyta valstybinio socialinio draudimo pensijoms (SODRA). Išmokai vaikui padidinti papildomai skirta 149 mln. Eur, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms (SODRA) didėja 72,9 mln. Eur, ligos, motinystės, motinystės-tėvystės ir tėvystės pašalpoms didėja (SODRA) 56,9 mln. Eur. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti papildomai – 20 mln. Eur, šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms dar 21 mln. Eur ir kt.
Lyginant su šiais metais, vaiko pinigai padidės 10 Eur (nuo 50 iki 60 Eur), vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams (su priedu) – 30 Eur (nuo 70 iki 100 Eur), NPD neįgaliesiems padidės 292 Eur (nuo 308 iki 600 Eur turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą, o nuo 353 iki 645 Eur – turintiems sunkų neįgalumą). Taip pat padidės minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ – 52 Eur (nuo 555 iki 607 Eur), o MMA „į rankas“ – 41 Eur. Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 29 Eur (nuo 345 iki 374 Eur), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 30,70 Eur (nuo 364,50 iki 395,20 Eur) ir kt.
Siūlomi mokestiniai pakeitimai
Finansų ministerija kartu su 2020 m. biudžeto projektu parengė ir pateikė visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti mokestinius pakeitimus.
Siūloma nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams, atsisakyti šildymui skirtiems gazoliams taikomos akcizų lengvatos. Taip pat parengtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę.
Kartu siūloma padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius).
Iš esmės pritariama ir Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas lėtesnis NPD didėjimas 2020–2021 metais.
Didesnis finansinis savarankiškumas savivaldai
Ateinančiais metais numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 350 mln. Eur (11,9 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.
Spalio 22 dieną Seimas priėmė svarstyti 2020 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą.
Po pateikimo kitų metų valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 21 d., antrojo svarstymo – gruodžio 5 d.
V. Bukauskas: „Papildomų lėšų reikia ieškoti vidiniuose resursuose“
„Aš manau, kad biudžeto projektas yra einantis socialinio teisingumo linkme: didėja vaiko pinigai, pensijos ir pan. Tačiau kada tai daroma papildomai kažką apmokestinant, įvedant naujus mokesčius, o ne pirmiau bandant surasti vidinių resursų – nėra labai gerai, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Seimo narys V. Bukauskas. – Šiandien dėl biudžeto projekto diskutuojama Seimo darbo grupėse, komitetuose, komisijose ir pan. Svarstomi įvairūs pasiūlymai, pastabos, kai kurie Vyriausybės mokestiniai pasiūlymai atmetami, nes neturi daugumos Seimo narių palaikymo. Tai, kad vyksta tokios diskusijos, rodo, jog Vyriausybė atėjo galbūt su per drąsiu biudžeto projektu: nepaisydama nuomonių, kurias prieš tai išsakė Seimo nariai, profsąjungų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, medikų bendruomenės ir t. t.“
Anot V. Bukausko, nėra iki galo aišku, kaip Vyriausybė planuoja surinkti papildomų lėšų, skirtų vaiko pinigams, pensijoms didinti ir pan. Pavyzdžiui, siūlymas sparčiau didinti pensijas, labiau apmokestinant individualią veiklą, Telšių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui nėra priimtinas: „Be abejo, pensijas būtina didinti. Aš netgi teikiau siūlymą vidutinei senatvės pensijai nustatyti 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio „grindis“, kurį Seimas, deja, atmetė. Tačiau tokie siekiai neturėtų būti įgyvendinami smulkiojo verslo sąskaita. Siūlymas papildomais 5 proc. apmokestinti pagal individualios veiklos patentą dirbančius verslininkus, kurių pajamos per metus viršija 35 tūkst. Eur, nėra sąžiningas. Arba tas lėšas paimti didinant akcizą „žaliam“ kurui. Tokiu atveju nukentės ne tik verslas, ūkininkai, bet ir galutiniai vartotojai. Padidėjus mokesčiams – didės galutinio produkto kaina, ir parduotuvių lentynose išvysime kylančias pieno, duonos, mėsos ir pan. kainas.“
Parlamentaro teigimu, šiandien Europoje stebima didėjanti recesija. Todėl esą nebūtų racionalu Lietuvai eiti mokestinės naštos verslui didinimo keliu. Atvirkščiai – reikėtų ieškoti būdų, kaip palengvinti verslininkams naštą, kad, patekę į finansinę duobę, jie iš jos išliptų su kuo mažesniais nuostoliais. „Visi puikiai prisimename 2009 m. finansinės krizės pasekmes“, – pridūrė Seimo narys.
V. Bukausko nuomone, papildomų lėšų, reikalingų vaiko pinigams, pensijoms padidinti, Vyriausybė pirmiausia turėtų ieškoti savo vidiniuose rezervuose. „Apie tai, kad valstybė turi daug nenaudojamo turto, kuris potencialiai galėtų generuoti pajamas, yra pasisakiusi Valstybės kontrolė, – pasakojo Seimo narys. – 2018 m. tokio turto valstybė turėjo už 3 mlrd. Eur. Glumina tai, kad šio nenaudojamo turto administravimą atlieka per 700 administratorių ir tai per metus mums kainuoja daugiau nei 180 mln. Eur.“
Kitas Valstybės kontrolės pastebėjimas, anot parlamentaro, buvo dėl vykdomų viešųjų pirkimų. Iš viso per metus įvyksta pirkimų už 5 mlrd. Eur, iš kurių apie 1 mlrd. Eur vykdomi supaprastinto atviro konkurso būdu.
„Jei Vyriausybė atsakingai apsvarstytų ir rastų galimybę bent 10 proc. sumažinti turimo nenaudojamo turto kiekį ir tiek pat sumažinti administravimo išlaidas, matome, kokia suma būtų galima papildyti biudžetą, neįvedant papildomų mokesčių verslui ir visuomenei. Papildomų lėšų biudžete gali atsirasti ir priėmus sprendimą bent 5 proc. optimizuoti viešųjų pirkimų apimtis“, – apie papildomas galimybes dėstė V. Bukauskas.
„Kas galėtų paneigti, jog, vykdant supaprastintus atvirus pirkimus, nėra taikomi pertekliniai kaštai, – svarstė parlamentaras, – todėl mūsų Mišri Seimo narių grupė pateikė Vyriausybei savo pastebėjimus bei siūlymus atsižvelgti į šiuos turimus vidinius resursus, kurie galėtų būti panaudoti kompensuojant papildomoms išmokoms 2020 m. biudžete trūkstamas lėšas.“
Seimo narys V. Bukauskas teigia, kad Seimas, pateikdamas išvadas ir pasiūlymus, grąžins Vyriausybei tobulinti biudžeto projektą. Tad koks bus antrasis Seimui pateiktas 2020 metų biudžeto projektas ir ar bus atsižvelgta į Seimo siūlymus, pamatysime gruodžio pradžioje.
Loading ...
