Šią savaitę Degaičių parke numatyta pradėti medžių retinimo darbus – planuojama pašalinti 28 medžius, iš kurių daugiausiai uosiai ir klevai. Tokie retinimo darbai Degaičių parke vyksta beveik kasmet. Anot Degaičių seniūno Antano Kontrimo, iškertant nereikalingus, kitiems, vertingesniems medžiams, trukdančius vystytis, medžius, formuojamas gražesnis parko kraštovaizdis.
Tikslas – įteisinti parką
Degaičių parke šiandien galime suskaičiuoti 194 medžių rūšis – tai vienas iš daugiausiai medžių rūšių turintis parkas Lietuvoje. Deja, oficialiai jis vis dar nėra parkas – turi tik žaliosios zonos statusą.
Anot A. Kontrimo, prieš keliasdešimt metų Degaičių parkas buvo priskirtas prie respublikinį statusą turinčių parkų, veliau rajoninių, kol galiausiai tapo paprasčiausia „žaliąja zona“. Taip atsitiko dėl to, kad parko statusą patvirtinantys dokumentai nebuvo parengti iki galo. Kas dėl to kaltas, istorija nutyli.
Tačiau, anot A. Kontrimo, kartu su ilgamečiu Degaičių parko puoselėtoju Adolfu Kišonu, buvo atliktas nemažas darbas, siekiant šiam rajono kampeliui suteikti jei ne valstybinio, tai bent rajoninio parko statusą. Šiandien parke iš viso auga apie 2 000 medžių, skaičiuojamos 194 medžių rūšys. Kiekvienas medis yra pačiupinėtas, aprašyta jo rūšis. „Šiemet tikimės, kad bus atlikti kadastriniai matavimai ir, galiausiai, gausime parko statusą, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo A. Kontrimas. – Kol neturime dokumentų, įrodančių, kad Degaičiai yra parkas, tol negalime samdyti darbuotojų jam prižiūrėti, taip pat negalime dalyvauti kokiuose nors projektuose.“
Degaičių seniūnas išsidavė, kad tada, kai parkas bus oficialiai įregistruotas, planuojama parengti iš Europos Sąjungos finansuojamą projektą ir iš gautų lėšų sutvarkyti parko takelius, įrengti apšvietimą, prie kiekvieno medžio pastatyti mažą stendą su informacija apie jo rūšį bei istoriją, išvalyti kūdrą, pastatyti informacinius ženklus prie įvažiavimų į parką. A. Kontrimo teigimu, preliminariai skaičiuojama, kad projektas viršys 1 mln. Lt.
Retinti būtina
Kiekvienais metais Degaičių parke retinami medžiai.Tai būtina, siekiant sudaryti sąlygas vertingiems medžiams labiau suvešėti, atsiverti parko lankytojui.
„Pavyzdžiui, klevas parkui yra tarsi piktžolė. Jis savo vešliu vainiku užstoja kitus medžius, todėl trukdo jiems normaliai vystytis, – pasakojo ilgametis Degaičių parko puoselėtojas Adolfas Kišonas. – Jeigu šalia ąžuolo auga klevas, tai ąžuolas pradeda nykti, nes klevas savo lapija jam trukdo normaliai augti. Yra vietų, kur medžiai užaugo vienas prie kito, tad tai labiau primena mišką, nei parką, todėl reikia juos praretinti, siekiant gražesnio estetinio vaizdo.“
Anot A. Kišono, iškirstus medžius stengiamasi atsodinti. Pernai Degaičių parke buvo pašalinta 30 medžių – lygiai tiek pat pasodinta naujų, tačiau jau kitoje vietoje, atsižvelgus į parko kraštovaizdį. Šią savaitę ketinama iškirsti 28 medžius. Pašnekovų teigimu, dar reikėtų iškirsti apie 50 medžių – tarp kurių yra ir sveikų, ir pasiligojusių.
Vienintelis Lietuvoje
Degaičių parke – 194 medžio rūšys. Jeigu pavyktų jį įregistruoti, tai būtų daugiausiai medžių rūšių turintis parkas Lietuvoje. Šiandien daugiausiai rūšių turinčiame Palangos parke skaičiuojamos 165 medžių rūšys, tarp kurių didžiąją dalį sudaro ne medžiai, bet įvairūs krūmai.
Seniausias Degaičių parko medis – 300–400 metų ąžuolas.
Degaičių parko užuomazgos, anot A. Kišono, prasideda dar carinėje Lietuvoje. Parkas priklausė dvaro teritorijai, kurio savininkas, pristigus pinigų, jį užstatė bankui. 1913 m. iš banko dvarą išpirko broliai Liaugaudai. Pastarieji buvo linkę verstis ūkininkavimu, tačiau parke esančius medžius saugojo ir puoselėjo. Labiausiai parkas nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kai jo teritorijoje buvo įkurtos dirbtuvės ir medžiai imti naudoti kurui. A. Kišonas pasakoja, kad, tvarkant Degaičių parko kūdrą, iš jos buvo ištraukta daug akumuliatorių.
Antrą kvėpavimą Degaičių parkas įgavo 1972 metų rudenį, kada jį prižiūrėti ir tvarkyti ėmėsi A. Kišonas.