Dar kovo pradžioje buvome paskelbę kūrybos konkursą „Vydūno filosofija: sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs žinojimas“. Kūrinių laukėme iki liepos 1 d. Įdomiausius spausdinome „Telšių ŽINIOSE“, o jų autorius žadėjome apdovanoti. Pažadą tesime.
Vydūnas – filosofas, didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymus kultūros veikėjas. Tikroji jo pavardė – Vilhelmas Storosta (gimė 1868 m. kovo 22 d. Šilutės r., mirė 1953 m. vasario 20 d.). Jis aukščiausia vertybe laikė žmoniškumą, savo veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą. Šį tikslą pasiekti, anot Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę. Matydamas tautos išnykimo, nutautėjimo grėsmę, Vydūnas visą gyvenimą paskyrė lietuvių tautinei savimonei žadinti ir ugdyti.
2018-ieji paskelbti Vydūno metais.
Vydūnas baigė mokytojų seminariją, Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas.
Parašė 12 filosofinių veikalų, per 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų.
1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu.
Vydūnas žadino lietuvių sąmoningumą, ugdė kritinį mąstymą: dėl ko tautai reikia siekti laisvės, kokia yra tautos laisvės prasmė, kaip turi gyventi tautos žmonės, kad būtų gerbiami kitų tautų ir gerbtų save. „Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba. Kur ji sunaikinama, ten tauta nesulaikomai žengia į pražūtį“, – rašė Vydūnas.
Vydūnas keletą metų gyeno Telšiuose – 1920–1923 metais Telšių mokytojų gimnazijoje dėstė literatūrą. Prie Žemaitės dramos teatro vis dar žaliuoja Vydūno sodinti kaštonai.
1920 m. Telšių „Saulės“ gimnazijos direktorius kun. Antanas Simaitis (1887–1959) pakvietė Vydūną dirbti į savo vadovaujamą gimnaziją. Šį kvietimą jis su malonumu priėmė. Dirbdamas tarp žemaičių, Vydūnas daug dėmesio skyrė bendravimui su mokiniais, vadovavo gimnazijos chorui, o ir viena pirmųjų jo Telšiuose diriguojamų dainų buvo „Sunku akmenėliu ant kelio gulėti“.
Nors Vydūnas Telšiuose dirbo tik epizodiškai, bet tarp gimnazijos mokinių paliko didžiulius pėdsakus. Tai buvo lyg naujas atgimimo laikotarpis, užvaldęs didesnę mokinių dalį. Jis mokinių gyvenimą pakreipė į šviesesnes vėžes, sužadino būti dorovingus, nerūkyti, negerti, siekti kūno ir dvasios sveikatos. Savo veikla ir mokytojo darbu sužadino tas šviesias galias, kurios gyvena ir aukština tautą.
Vydūno įtaka Telšių gimnazijoje įsteigti net du būreliai: vegetarų ir sielos kultūrai kelti.
Ir pačiam Vydūnui Telšiai paliko gerą įspūdį, todėl Žemaičių sostinės niekada nepamiršo. Džiaugėsi jis, kad su pasodinta kaštonų alėja atgyja ir Lietuva, kad „augdami spręstume“ gyvenimo uždavinį – savo gyvenimo ir visos tautos.
Telšiai – maža Vydūno aktyvios veiklos kruopelytė. Filosofui rūpėjo visa tauta.
Kūrėjas savo filosofiniuose traktatuose, straipsniuose, per paskaitas skelbė, jog sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs žinojimas – visi šie žmogaus reiškiniai yra aukščiau už visus kitus. Kiekvienas turi suprasti, jog jame yra tikrasis, didysis, žmogus. Kitas dvasinio augimo lygmuo yra tautiškumas. Žmogus privalo jausti ryšį su jį supančia aplinka, kalba, istorija, papročiais.
Šį pavasarį minėdami Vydūno 150-ąsias gimimo ir 65-ąsias mirties metines, raginome „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojus atidžiau pažvelgti į jo gyvenimą ir mintis. Skelbėme rašinių, eilėraščių ir piešinių konkursą. Kūrinių laukėme iki liepos 1 d. Įdomiausius kūrinius publikavome, o jų autorius žadėjome apdovanoti. Pažadą tesime.
Į redakciją (adresu: Respublikos g. 1, Telšiai) atsiimti dovanėlių kviečiame: Telšių Žemaitės gimnazijos III klasės mokinę Agnę RADŽIŪTĘ – už tekstą „Kaštonai Vydūnui, arba mintys perskaičius P. Antalkio knygą „Nepažįstamasis Vydūnas“, Telšių Žemaitės gimnazijos I klasės mokinę Martyną ŠIURKUTĘ – už tekstą „Žmogus – lyg mikrokosmosas“ ir Zosę GUMULIAUSKIENĘ – už eilėraštį „Žmoniškumas – gyvenimo turinys, jo prasmė (skirta Vydūnui)“.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Loading ...
